Kada baigsis COVID-19 pandemija? Mokslininkai kalba apie visai kitą scenarijų (8)
Dabar, kai jau ir 5-11 metų amžiaus vaikai gali būti skiepijami COVID-19 vakcina, o pilnai paskiepytų žmonių skaičius pasaulyje didėja, daugeliui žmonių gali kilti klausimas, kada gi ir kaip baigsis pandemija.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Pandemijos pradžioje tikėjimas, kad SARS-CoV-2 gali tiesiog išnykti, buvo kažkiek pagrįstas – nes istoriškai kai kurie pandeminiai virusai tiesiog išnykdavo.
Pavyzdžiui, SARS-CoV – koronavirusas, sukėlęs pirmąją SARS pandemiją 2003 m., išplito 29 šalyse ir regionuose, ir nuo 2002 m. lapkričio iki 2003 m. liepos juo užsikrėtė daugiau nei 8000 žmonių. Tačiau dėl greitų ir veiksmingų visuomenės sveikatos intervencijų SARS-CoV jau beveik 20 metų nebuvo pastebėtas tarp žmonių – ir dabar laikomas išnykusiu.
Kita vertus, pandeminiai virusai taip pat gali palaipsniui santykinai stabiliai nusistovėti, išlaikydami nuolatinį infekuotų nešiotojų, galinčių platinti virusą kitiems, skaičių. Tokie virusai vadinami endeminiais.
Endeminių virusų pavyzdžiai – tai virusai, sukeliantys peršalimo ligas ir sezoninį gripą, kurie pasireiškia kasmet. Panašiai kaip ir šie virusai, COVID-19 sukeliantis virusas greičiausiai neišnyks – ir dauguma ekspertų dabar tikisi, kad jis taps endeminiu.
Boulderio universiteto (JAV) virusologų ir imunologų komanda, tyrinėja gyvūnų virusus, kuriais užsikrečia žmonės. Svarbiausias jų tyrimų tikslas – nustatyti ir aprašyti pagrindines adaptacijas, kurių reikia gyvūnų virusams, kad jie išliktų žmonių populiacijoje.
Kas nulemia tai, kurie virusai tampa endeminiais?
Kodėl pirmasis 2003 m. SARS virusas (SARS-CoV) išnyko, o šis (SARS-CoV-2) gali tapti endeminiu?
Galutinis viruso likimas priklauso nuo to, kaip gerai pavyksta jį perduoti. Apibendrinant, virusai, kurie yra labai užkrečiami, t.y. labai gerai persiduoda iš vieno žmogaus kitam, gali ir neišnykti savaime – nes jiems puikiai sekasi rasti naujų žmonių, kuriuos galėtų užkrėsti.
Kai virusas pirmą kartą patenka į populiaciją, neturinčią imuniteto, jo užkrečiamumą mokslininkai apibrėžia naudodami paprastą matematinį terminą, vadinamą R0. Jis taip pat vadinamas dauginimosi skaičiumi. Šis skaičius parodo, kiek vidutiniškai žmonių užkrečia kiekvienas užsikrėtęs asmuo. Pavyzdžiui, pirmojo SARS-CoV R0 buvo maždaug 2, t.y. kiekvienas užsikrėtęs asmuo virusą perduodavo vidutiniškai dviem žmonėms. SARS-CoV-2 delta atmainos R0 yra 6-7.
Visuomenės sveikatos priežiūros institucijų tikslas – sulėtinti virusų plitimo greitį. Visuotinis kaukių dėvėjimas, socialinis atstumas, kontaktų atsekimas ir karantinas – visos šios priemonės yra veiksmingos mažinant kvėpavimo takų virusų plitimą, teigia Boulderio universiteto molekulinės, ląstelinės ir vystymosi biologijos profesorė Sara Sawyer, to paties universiteto virusologijos podoktorantūros tyrėjas Arturo Barbachano-Guerrero ir Virusologijos bei imunologijos podoktorantūros stažuotojas Cody Warrenas.
Jie pasakoja, kad kadangi SARS-CoV buvo ne itin užkrečiamas, prireikė tik šiek tiek visuomenės sveikatos intervencijos, kad virusas išnyktų. Atsižvelgiant į tai, kad delta variantas yra labai užkrečiamas, viruso likvidavimo uždavinys bus daug didesnis – o tai reiškia, kad yra didesnė tikimybė, jog virusas taps endeminiu.
Ar COVID-19 kada nors išnyks?
Akivaizdu, kad SARS-CoV-2 labai sėkmingai „ieško“ naujų žmonių, kuriuos galėtų užkrėsti – ir kad žmonės gali užsikrėsti po skiepų. Dėl šių priežasčių nesitikima, kad šio viruso perdavimas baigsis, teigia mokslininkai. Svarbu suprasti, kodėl SARS-CoV-2 taip lengvai plinta iš vieno žmogaus kitam – ir kaip žmonių elgesys prisideda prie šio viruso perdavimo.
SARS-CoV-2 yra kvėpavimo takų virusas, kuris plinta oru ir veiksmingai perduodamas, kai žmonės susiburia. Svarbiausios visuomenės sveikatos intervencijos – tokios kaip kaukės ir socialinis atstumas – yra labai svarbios lėtinant ligos plitimą. O bet koks šių visuomenės sveikatos priemonių nesilaikymas gali turėti skaudžių pasekmių.
Pavyzdžiui, per 2020 m. motociklininkų šventę Sturgise (JAV), ankstyvuoju pandemijos etapu susirinko beveik 500 000 žmonių. Dauguma dalyvių buvo be kaukių ir nesilaikė socialinio atstumo. Šis renginys buvo tiesiogiai susijęs su COVID-19 atvejų skaičiaus padidėjimu Pietų Dakotos valstijoje ir visoje šalyje. Tai rodo, kaip lengvai virusas gali išplisti, kai žmonės nustoja saugotis, įspėja Boulderio universiteto mokslininkai.
COVID-19 sukeliantis virusas dažnai siejamas su supersklaidos atvejais, kai vienu metu užsikrečia daug žmonių, paprastai nuo vieno užsikrėtusio asmens. Iš tikrųjų mokslininkų tyrimas parodė, kad vos 2 proc. COVID-19 užsikrėtusių žmonių nešioja 90 proc. bendruomenėje cirkuliuojančio viruso. Šie svarbūs "supernešiotojai" daro neproporcingai didelę įtaką kitų asmenų užkrėtimui, ir jei jie nesurandami, kol neperduoda viruso kitiems asmenims, jie ir toliau kursto epidemiją.
Galiausiai asimptominiai žmonės sudaro maždaug pusę visų užsikrėtusiųjų COVID-19. Kartu su plačiu laiko intervalu, per kurį žmonės gali būti užkrečiami – dvi dienos iki simptomų pasireiškimo ir 10 dienų po jų pasireiškimo – tai suteikia daug galimybių perduoti virusą, nes žmonės, kurie nežino, kad serga, paprastai pernelyg nesiizoliuoja nuo kitų.
SARS-CoV-2 užkrečiamasis pobūdis ir mūsų itin susieta visuomenė sukuria tobulą audrą, kuri greičiausiai prisidės prie nuolatinio viruso plitimo, apibendrina mokslininkai.
Kaip atrodys mūsų ateitis su COVID-19?
Atsižvelgdami į pirmiau aptartas aplinkybes ir į tai, ką iki šiol žinoma apie COVID-19, daugelis mokslininkų mano, kad COVID-19 sukeliantis virusas greičiausiai įsitvirtins endeminiuose perdavimo modeliuose. Tačiau mūsų nesugebėjimas išnaikinti viruso nereiškia, kad visos viltys prarastos.
Mūsų ateitis po pandemijos labai priklausys nuo to, kaip virusas vystysis artimiausiais metais. SARS-CoV-2 yra visiškai naujas žmogiškas virusas, kuris vis dar derinasi, taikosi prie naujo nešiotojo. Laikui bėgant virusas gali tapti mažiau patogenišku – panašiai kaip keturi peršalimą sukeliantys koronavirusai, kurie yra tapę tik sezoniniais nepatogumais.
Didžiausią įtaką naujų ligos atvejų skaičiaus mažinimui turės pasaulinės skiepijimo programos. Tačiau iki šiol SARS-CoV-2 vakcinos kampanija palietė tik nedidelę dalį planetos žmonių. Be to, vis dar pasitaiko vadinamųjų proveržio atvejų, kai užsikrečia skiepyti žmonės – nes jokia vakcina nėra 100 proc. veiksminga. Tai reiškia, kad norint maksimaliai padidinti vakcinos sukeltą apsaugą nuo infekcijos, greičiausiai reikės pakartotinių skiepų.
Pasaulinė virusų stebėsena ir saugių bei veiksmingų vakcinų kūrimo sparta leidžia mums gerai pasiruošti kovoti su nuolat kintančiu SARS-CoV-2, teigia Boulderio mokslininkai. Gripas yra endeminis ir greitai vystosi, tačiau sezoninis skiepijimas leidžia mums gyventi įprastai. Galiausiai to paties galime tikėtis ir SARS-CoV-2 atveju.
Kaip sužinosime, ar COVID-19 taps – ir kada taps – endemine liga?
Keturi sezoniniai koronavirusai jau dabar endemiškai cirkuliuoja tarp žmonių. Jie paprastai siaučia kasmet, dažniausiai žiemos mėnesiais – ir jais dažniau serga vaikai nei suaugusieji. COVID-19 sukeliantis virusas kol kas neapsistojo ties šiuo nuspėjamu dėsningumu, o vietoj to nenuspėjamai plinta visame pasaulyje.
Kai SARS-CoV-2 sergamumas stabilizuosis, jį galėsime vadinti endeminiu. Tačiau šis perėjimas gali atrodyti skirtingai – priklausomai nuo to, kurioje pasaulio vietoje esate. Pavyzdžiui, šalyse, kuriose yra didelė vakcinacijos apimtis ir gausiai skiepijamasi sustiprinančia doze, netrukus gali nusistovėti nuspėjami COVID-19 skaičiaus pakilimai žiemos mėnesiais, kai aplinkos sąlygos yra palankesnės viruso perdavimui. Ir priešingai – regionuose, kuriuose skiepijimų apimtys mažesnės, gali išlikti nenuspėjamos epidemijos.
Parengta pagal „The Conversation“.
