Dirbtinio intelekto era: kaip Brazilija pradėjo kovą su politine korupcija. Ar taip galima ir Lietuvoje? ()
Dirbtiniu intelektu (DI) pagrįstos technologijos gali radikaliai pakeisti esamą politinę paradigmą, suteikdamos daugiau galimybių dalyvauti politikoje po rinkimų, ypač atsižvelgiant į pasaulinį neribotą vyriausybinių duomenų atskleidimo viešojoje erdvėje kontekstą. Tai puikiai iliustruoja Brazilijoje atliktas DI sistemų įdiegimas siekiant sumažinti politinės korupcijos rizikas.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
2011 m. Brazilijos vyriausybė priėmė Prieigos prie informacijos įstatymą, pagal kurį atviri duomenys yra privalomi visoms viešosioms įstaigoms. Dėl to buvo sukurti instituciniai mechanizmai, skatinantys atvirų duomenų naudojimą, siekiant demokratinį piliečių dalyvavimą ir kovą su korupcija.
Paminėtina, kad nors Brazilijoje dideles korupcijos schemas laipsniškai tiria atsakingos vyriausybinės agentūros, yra sunkiau įvertinti ir ištirti kitų rūšių netinkamas išlaidas, todėl būtinos žmogiškosios ir technologinės pastangos, viršijančios tyrimo įstaigų pajėgumus. Tai apima ir vadinamąją parlamentinės veiklos kvotos arba QPA (Cota para o Exercıcio da Atividade Parlamentar), fondą, kuris per mėnesį išleidžia iki maždaug 15 tūkst. USD automobilių nuomai ir kitoms įprastinėms parlamentinės veiklos išlaidoms (Kongreso narių maistui, skrydžiams ir pan.).
Už išlaidų kompensavimo prašymų priėmimą ir apdorojimą Kongreso Žemuosiuose rūmuose atsakinga komanda per mėnesį vidutiniškai gauna 20 tūkst. Išlaidų dokumentų. Kiekvienas dokumentas tikrinamas rankiniu būdu, todėl klaidos ir korupciniai atvejai gali likti nepastebėti.
2016 m. įvairių sričių specialistų grupė pradėjo įgyvendinti atvirą ir savarankišką projektą „Operac¸ao Serenata de Amor ~“ (OSA), kurio metu diegiamos dirbtiniu intelektu pagrįstos technologijos, skirtos atlikti viešojo administravimo srities pilietinį auditą. Šios technologijos skirtos analizuoti ir pranešti apie galimai netinkamas viešąsias išlaidas, pradedant jau minėtu QPA. Surinkusi daugiau nei 20 tūkst. USD per finansavimo kampaniją projektui pradėti, grupė sukūrė atvirojo kodo dirbtinio intelekto robotą, žinomą kaip „Rosie“, kuris naudoja algoritmus, kad automatiškai nuskaitytų išlaidų dokumentus, gautus per QPA; tada apskaičiuoja pažeidimų tikimybę ir pagrindžia savo išvadas.
Nuolat tobulinant DI algoritmus, OSA gali rinkti, apdoroti ir analizuoti neįtikėtiną kiekį duomenų, kurie yra atvirai prieinami. Jie naudojami pagrįstoms hipotezėms ir tūkstančiuose kompensavimo prašymų pasitaikantiems nuokrypiams nustatyti. Nepriklausomai nuo Kongrese dirbančių asmenų politinių pažiūrų, visas neatitiktis peržiūri OSA komanda ir apie jas praneša atsakingai vyriausybinei institucijai, laikydamasi Prieigos prie informacijos įstatyme nustatytos tvarkos. Atsakinga institucija išnagrinėja kiekvieną ataskaitą ir, jei sutinka su pateikto skundo teisėtumu, kongreso narys turi pagrįsti išlaidas ir (arba) grąžinti pinigus.
Praėjus maždaug 6 mėnesiams po DI panaudojimo QPA tirti, buvo nustatyta daugiau nei 8 tūkstančiai galimai neteisėtų išlaidų atvejų, apie 629 iš jų (susijusių su 216 iš 513 kongreso narių tuo metu) buvo pranešta atsakingoms institucijoms.
Projekte naudojami algoritmai ir pasiekti rezultatai yra visiškai atviri, tai reiškia, kad kiekvienas gali prisidėti prie jų kūrimo, pasiekti rezultatus internete arba padėti analizuoti ir rengti ataskaitas. Be oficialių skundų, OSA taip pat skelbia apie pažeidimus per internetinius socialinius tinklus, pvz., „Medium“, „Twitter“ ir „Facebook“ (kuriose jie turi tūkstančius sekėjų), taip informuodama žiniasklaidą ir plačiąją visuomenę bei suteikdama galimybę jiems susisiekti su konkrečiu kongreso nariu ir paprašyti jį pasiaiškinti.
OSA komanda planuoja išplėsti savo veiklą, kad ištirtų Brazilijos Senato prašymus dėl kompensavimo, Brazilijos federalinės vyriausybės viešųjų pirkimų ir Brazilijos miestų viešojo administravimo atvejus, taip pat planuojama pradėti tirti tarptautines jurisdikcijas, kurios taip pat įgyvendina atvirųjų duomenų politiką.
Šis brazilų OSA atvejis rodo novatoriškas dirbtinio intelekto technologijų naudojimo galimybes viešosioms išlaidoms audituoti. Kadangi veiklas vykdo ir finansuoja pilietinės visuomenės grupės, tokį pavyzdį galima pritaikyti (ar net pakartoti) kitose šalyse.
Autorius J. Murlinas
Parengta pagal:
Savaget, P., Chiarini, T., & Evans, S. (2019). Empowering political participation through artificial intelligence. Science and public policy, 46(3), 369-380.
Iglesias, D. (2017). Open data and the fight against corruption in Brazil. Transparency International.