Memnono kolosai yra dvi masyvios akmens statulos, stūksančios vakariniame Nilo krante priešais šiuolaikinį Egipto Liuksoro miestą. Statulos yra neįtikėtinai didžiulės – maždaug 18 m aukščio. Jos vaizduoja faraoną Amenchotepą III, valdžiusį Egiptą maždaug prieš 3400 metų.

Statulos dvynės faraoną vaizduoja sėdintį, pasidėjusį rankas ant kelių ir žvelgiantį į rytus, kur teka upė, rašo amusingplanet.com. Kadaise jos stovėjo prie pagrindinių vartų į Amenchotepo šventyklą – masyvų statinį, kuris buvo pastatytas dievu žemėje laikyto faraono valdymo metais. Tais laikas šis šventyklų kompleksas buvo pats didžiausias ir ištaigingiausias visame Egipte, tačiau iki šių laikų išliko labai mažai jo liekanų. Kasmetiniai Nilo potvyniai išgraužė jo pamatus, ir vėlesni faraonai nusprendė šventyklą nugriauti, o jos akmenis panaudoti kitiems pastatams. Statulos liko nepaliestos, nors yra smarkiai apgriuvusios.

Sklando įdomi legenda, susijusi su šių paminklų pavadinimu. 27 metais pr. Kr. smarkus žemės drebėjimas apgadino šiaurinį kolosą. Viršutinė jo dalis nuo pusiaujo nuvirto, o apačia suskilinėjo. Po šių pažeidimų likusi apatinė dalis pradėjo skleisti keistą muzikinį garsą, dažniausiai auštant. Manoma, kad šį garsą sukurdavo kylančios oro temperatūros ir garuojančios rasos žaismas su statulos plyšiais. Ankstyvieji graikų ir romėnų turistai, išgirdę šį garsą, davė statuloms Memnono vardą.

Memnonas buvo Etiopijos karalius ir Trojos karo didvyris, vedęs savo kariuomenę ginti Trojos, bet galiausiai buvo nužudytas Achilo. Teigiama, kad Memnonas buvo aušros deivės Eos sūnus, ir po jo mirties jo motina kiekvieną rytą šluostosi ašaras – rasos lašelius. Manyta, kad statulų „dainavimas“ yra jo motinos rauda dėl sūnaus arba, galbūt, sūnaus giesmė savo motinai. Daugybė ankstyvųjų lankytojų nežinojo, kad šios statulos vaizduoja seniai mirusį faraoną. Jie manė, kad tai yra Memnono statulos.

Ankstyviausi rašytiniai liudijimai apie dainuojančias statulas aptinkami graikų istoriko bei geografo Strabo raštuose – jis tikino statulų dainavimą girdėjęs per apsilankymą toje vietoje 20 metais pr. Kr. ir sakė, kad jis skambėjo „tarsi pūtimas“. II amžiaus graikų keliautojas ir geografas Pausanijas šį garsą palygino su nutrūkstančia „lyros styga“. Kiti teigdavo girdintys švilpimą ar žalvario skambesį.

Daugiau kaip du šimtmečius dainuojančios statulos traukdavo turistus iš tolimiausių kampelių. Jas buvo aplankę ir keli Romos imperatoriai. Daug lankytojų ant statulų pagrindo palikdavo žymes, rodančias, ar jie girdėjo garsą. Apie 90 žymių yra regimos ir šiandien.

Maždaug 199 mūsų eros metais Romos imperatorius Septimijus Severas suremontavo statulą ir dainavimo daugiau nebesigirdėjo. Šiandien pro šventyklos griuvėsius vos per kelis metrus nuo Amenchotepo III statulų eina šiuolaikinis kelias, kuris kadaise garbintą faraoną paverčia tiesiog pakelės atrakcija.

Komentarai ()