Kosmosu lekiantis Webbo kosminis teleskopas sėkmingai atliko rizikingiausią užduotį, nuo kurios priklausė visa misijos sėkmė (Video) ()
2021 metų gruodžio 25 dieną į kosmosą iškeltas James Webbo kosminis teleskopas ką tik atliko rizikingą ir itin svarbų savo etapą, nuo kurio priklausė visa misijos sėkmė.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
James Webbo kosminis teleskopas sėkmingai išskleidė visus penkis teniso aikštės dydžio Saulės skydo sluoksnius – tai būtina teleskopo mokslinių operacijų sąlyga ir labiausiai rizikinga dislokavimo dalis.
Sudėtinga procedūra, atlikta sausio 4 d., kurios metu reikėjo kruopščiai įtempti kiekvieną iš penkių iki plauko plonumo įmantrios Saulės apsaugos struktūros sluoksnių, buvo sėkminga. Jos užbaigimas atnešė didžiulį palengvėjimą tūkstančiams inžinierių, dalyvaujančių projekte per tris jo vystymosi dešimtmečius, taip pat nesuskaičiuojamai gausybei mokslininkų visame pasaulyje, kurie nekantriai laukia novatoriškų Webbo stebėjimų.
Tinkamas kiekvieno iš penkių saulės skydo sluoksnių įtempimas buvo užtikrintas naudojant sudėtingą kabelių ir variklių sistemą, traukiančią rombo formos Saulės skydo kampus.
Pirmadienį (sausio 3 d.) prasidėjo kruopštus Saulės skydo sluoksnių išskleidimas. NASA iš pradžių tikėjosi, kad kiekvieno sluoksnio išskleidimas užtruks vieną dieną, tačiau pirmosios dienos pabaigoje trys sluoksniai buvo sėkmingai įtempti, o paskutiniai du buvo išskleisti antradienį (sausio 4 d.).
Sėkmingas ketvirtojo sluoksnio dislokavimas buvo patvirtintas sausio 4 d. 17:23 Lietuvos laiku, kai teleskopas skriejo apie 879 000 kilometrų nuo Žemės. Paskutinis, penktasis sluoksnis buvo įtemptas 19:09 val. Lietuvos laiku ir buvo sutiktas kontrolės komandų šūksniais ir plojimais.
Šis apsauginis skydas buvo nuodugniai išbandytas Žemėje, tačiau net pažangiausia bandymų laboratorija negali visiškai imituoti nesvarumo ir kitų kosminėje erdvėje esančių veiksnių poveikio. Jei kas nors nutiktų ne taip, visai misijai, kuri kainavo 10 milijardų dolerių ir kuri truko maždaug tris dešimtmečius, galėjo iškilti pavojus.
James Webbo kosminis teleskopas yra skirtas tyrinėti visatą infraraudonųjų spindulių bangų ilgiais, todėl turi būti itin šaltas, kad jautrūs detektoriai veiktų taip, kaip numatyta.