Kiek vandens yra Žemės atmosferoje? Skaičius įspūdingas – o jei visas šis vanduo vienu metu nukristų ant paviršiaus, kokį poveikį tai turėtų? (Foto, Video) ()
Žemė dažnai vadinama „mėlynąja planeta“ dėl gausių vandens išteklių. Skirtingai nuo kitų Saulės sistemos kūnų, Žemėje gausu skysto vandens, o jo buvimas leido vystytis ir klestėti milijonams rūšių.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Remiantis JAV geologijos tarnybos (USGS) duomenimis, apie 71% Žemės paviršiaus yra padengta vandeniu, o vandenynuose randama stulbinami 96,5% planetos vandens atsargų. Tačiau vanduo nelieka tik apačioje; kaip vandens ciklo (taip pat vadinamo hidrologiniu ciklu) dalis, jis keliauja į atmosferą.
Taigi, kiek vandens vienu metu yra atmosferoje? Kiek šiuo metu yra virš mūsų galvų ir, jei visa tai nukristų vienu metu, kokį poveikį tai turėtų?
Šiuo metu danguje yra milijardai litrų vandens – daugiausia garų pavidalu – ir jei viskas nukristų iš karto, tai sukeltų didelių problemų milijonams žmonių.
Remiantis USGS, viso vandens kiekis Žemėje yra beveik 1,4 milijardo kubinių kilometrų. Kalbant apie kontekstą, to pakaktų užpildyti 1,66 mln. olimpinio dydžio baseinų.
Dėl hidrologinio ciklo Žemės vanduo niekada nebūna per ilgai vienoje vietoje. Jis išgaruoja, virsta garais, kondensuojasi, sudarydamas debesis, ir iškrenta į paviršių kaip krituliai. Tada ciklas prasideda iš naujo.
Išgaravęs vanduo atmosferoje išlieka maždaug 10 dienų. Tai reiškia, kad atmosfera tiesiogine prasme yra apsemta vandens garų.
„Vidutiniškai yra maždaug 30 mm lietaus garų pavidalu, kuris gali iškristi virš bet kurio Žemės paviršiaus taško“, – teigia J. Stewarto Maršalo radarų observatorijos direktorius ir aplinkos docentas Frédéricas Fabry.
„Tai yra maždaug 30 kg vandens kiekviename kvadratiniame metre, kurio didžioji dalis yra garų pavidalu“, – sakė jis.
Atsižvelgiant į tai, kad Žemės paviršiaus plotas yra apie 510 milijonų kvadratinių kilometrų, atmosferoje yra apie 142 mln. km3 vandens. Jei visa ši masė nukristų iš karto, pasaulinis vandenyno lygis pakiltų maždaug 3,8 centimetro, teigia Fabry.
Nors neįtikėtinai mažai tikėtina, kad visi šie garai nukris vienu metu, toks dramatiškas jūros lygio kilimas greičiausiai turėtų skaudžių pasekmių. Pasak „Climate Change Post“, jei pasaulinis jūros lygis pakiltų vos 5 cm, žemuose miestuose, pavyzdžiui, Mumbajus (Indija) ir Džakarta (Indonezija), kurie jau yra pažeidžiami pakrantės potvynių, būtų „labai paveikti“.
Tęsinys kitame puslapyje:
Jei visas atmosferoje esantis vanduo kažkaip spontaniškai nukristų žemyn, jis visame pasaulyje nekristų tolygiai. Taip yra todėl, kad kai kurios Žemės sritys yra drėgnesnės nei kitos.
„Vandens kiekį atmosferoje kontroliuoja pusiausvyra tarp srauto, patenkančio į atmosferą, ir srauto, išeinančio iš jos“, - sakė Fabry. „Atmosferoje einantį srautą lemia garavimas nuo paviršiaus, o tai priklauso nuo to, ar paviršiuje yra vandens, taip pat nuo temperatūros. Vandeniui išgarinti reikia daug energijos, o ta energija gaunama iš atmosferos šilumos. Šiltuose vandenynuose garavimas yra didžiausias, o Arkties sausumos plotuose jis yra mažiausias.“
Vidutinis vandens kiekis atmosferoje skiriasi priklausomai nuo sezono ir vietos, tačiau apskritai „atogrąžų vandenynai ir drėgnos atogrąžų zonos turi daugiausia vandens garų, o šie svyruoja priklausomai nuo metų laikų; Arkties sausumos arba aukštų kalnų vietovėse yra mažiausiai vandens garų, nes šiltas oras yra daug geresnis vandeniui pernešti,“ - sakė Fabry.
Kiti svarbūs veiksniai yra geologija ir topografija, pvz., nuožulnus reljefas, kuris turi įtakos oro judėjimui į atmosferą, kur jis atvėsta, greičiui. Dėl to kalnuotų vietovių priešvėjiniuose šlaituose iškrenta kritulių. Tai iš dalies paaiškina, kodėl, Vakarų Žemaitijoje iškrenta daugiausiai kritulių visoje Lietuvoje (tai lemia Žemaičių aukštuma).
Pažymėtina, kad ateinančiais dešimtmečiais klimato kaita gali turėti įtakos garų kiekiui atmosferoje. „Jei temperatūra pakils, padidės garavimas nuo paviršiaus, taip pat padidės vandens kiekis atmosferoje“, - sakė Fabry.
Dėl to visuotinis atšilimas gali paspartėti. Vandens garai yra labai veiksmingos šiltnamio efektą sukeliančios dujos, o kai daugiau jų bus atmosferoje, jie prisidės prie atšilimo ir sustiprins šiltnamio efektą.
