Brandenburgo žemėje aptiko įspūdingą aukso lobį: „Tokį pavyksta rasti tik kartą gyvenime“ (Foto)  ()

Savanoris archeologas Vokietijos šiaurės rytuose esančioje Brandenburgo žemėje aptiko senovinį keltų monetų lobį, kurio „vertė turėjo būti milžiniška“.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

41 auksinė moneta buvo nukaldinta daugiau nei prieš 2000 metų ir yra pirmasis žinomas keltų aukso lobis Brandenburge, 2021 m. gruodį paskelbė Brandenburgo kultūros ministrė Manja Schüle.

Monetos yra išlenktos, o tai įkvėpė vokišką pavadinimą regenbogenschüsselchen, kas išvertus reiškia „vaivorykštinius dubenėlius“. Kaip ir legendoje, kad vaivorykštės gale yra aukso puodas, „liaudies tikėjime vaivorykštiniai dubenėliai randami ten, kur vaivorykštė palietė Žemę“, – pasakoja kolekciją tyrinėjęs numizmatas ir Vokietijoje veikiančio fondo „Schloss Friedenstein Gotha“ monetų mokslinis asistentas Marjanko Pilekićas.

Dar vienas pasakojimas teigia, kad vaivorykštiniai dubenėliai „krisdavo tiesiai iš dangaus ir buvo laikomi laimės talismanais bei gydantį poveikį turinčiais daiktais“, – teigia specialistas. Tikėtina, kad valstiečiai senovines auksines monetas dažnai rasdavo laukuose po lietaus, „išlaisvintas nuo purvo ir visas blizgančias“, sako jis.

 

2017 m. netoli Baitzo kaimo lobį aptiko Brandenburgo paveldo valdymo ir archeologijos muziejaus (BLDAM) savanoris archeologas Wolfgangas Herktas. Gavęs žemės savininko leidimą apieškoti vietos ūkio žemes, jis pastebėjo kažką auksinio ir blizgančio. „Tai jam priminė nedidelio alkoholio buteliuko dangtelį“, – pasakoja M.Pilekićas. – Tačiau tai buvo keltų auksinė moneta“.

Radęs dar 10 monetų, W.Herktas apie radinį pranešė BLDAM, kurio archeologai iš viso rado 41 monetą. „Tai išskirtinis radinys, kokį tikriausiai pavyksta rasti tik kartą gyvenime, – teigia W.Herktas. – Geras jausmas, kad tokiu radiniu galėjau prisidėti prie šalies istorijos tyrimų“.

 

Palyginus monetų svorį ir dydį su kitų senovinių vaivorykštinių dubenėlių monetomis, M.Pilekićui pavyko nustatyti, kad monetos nukaldintos tarp 125 m. pr.m.e. ir 30 m. pr.m.e. – vėlyvajame geležies amžiuje. Tuo metu pagrindinės keltų archeologinės La Teno kultūros teritorijos (apie 450 m. pr.m.e. iki romėnų užkariavimo I a. pr.m.e.) užėmė dabartinės Anglijos, Prancūzijos, Belgijos, Šveicarijos, Austrijos, Austrijos, pietų Vokietijos ir Čekijos regionus, sako mokslininkas. Pietų Vokietijoje randama daug tokių vaivorykštinių dubenėlių, pažymi jis.

Tačiau Brandenburge keltai negyveno – todėl šis atradimas rodo, kad geležies amžiaus Europoje veikė plačiai nusidriekę prekybos tinklai.

Kas sudaro lobį

Iš 41 auksinės monetos 19 yra vadinamieji stateriai, kurių skersmuo yra 2 cm, o vidutinis svoris – 7,3 g – ir 22 „ketvirtainiai stateriai“, kurių skersmuo mažesnis (1,4 cm), o vidutinis svoris – 1,8 g. Visos monetos yra be atvaizdų, t. y. tai „paprasti vaivorykštiniai dubenėliai“, teigia M.Pilekićas.

 

Kadangi monetos lobyje yra panašios, tikėtina, kad jos buvo paslėptos vienu metu, sako jis. Vis dėlto, kodėl ši kolekcija – antras pagal dydį kada nors rastas tokio tipo vaivorykštinių dubenėlių lobis – atsidūrė Brandenburge, yra paslaptis.

„Brandenburge retai randama aukso, tačiau niekas nesitikėjo, kad tai bus būtent „keltų auksas“, – sako mokslininkas. – Šis radinys dar kartą praplečia šių monetų tipo paplitimo arealą, ir bandysime išsiaiškinti, ką tai gali mums pasakyti, ko dar nežinojome – arba manėme, kad žinome“.

Parengta pagal „Live Science“.

Aut. teisės: Lrytas.lt
Lrytas.lt
(14)
(1)
(13)

Komentarai ()