Kažkur pasaulyje kas 5 minutes kas nors išgirsta išsėtinės sklerozės diagnozę. Niekas nežino, kiek tiksliai žmonių gyvena su šia liga, bet tas skaičius tikrai viršija 3 milijonus. Išsėtinė sklerozė yra nepagydoma centrinės nervų sistemos liga ir jos prevencija iš esmės yra neįmanoma, nes mokslininkai nežino, kas ją sukelia. Bent jau nežinojo iki šiol.

Išsėtinė sklerozė (IS) - tai centrinės sistemos liga, kuomet nervinių skaidulų funkcija sutrinka dėl nykstančios jų dangos mielino. IS gali būti kontroliuojama vaistais, tačiau gydymas ne visada yra sėkmingas ir liga gali progresuoti pakankamai greitai. Bet galbūt ateityje IS prevencija bus visai kitokia, nes mokslininkai ką tik išsiaiškino šį tą labai svarbaus.

JAV Karinės pajėgos kas dvejus metus ima karių kraujo mėginius. Žinoma, norima įsitikinti, kad kariai yra sveiki, bet ši duomenų bazė labai praverčia ir mokslininkams. Jie dabar ištyrinėjo 62 milijonus mėginių, paimtų 1993-2013 metais. Jie ieškojo Epšteino-Baro viruso antikūnių, nurodančių, kad žmogus persirgo šia infekcija. Epšteino-Baro virusas - tai vienas iš labiausiai paplitusių žmonių virusų ir vienas iš devynių žinomų žmogaus herpeso šeimos virusų. Mokslininkai taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad 955 žmonės išgirdo IS diagnozę dar tarnaudami kariuomenėje.

Beveik visi išsėtine skleroze susirgę kariai turėjo Epšteino-Baro antikūnių. Tai iš tikrųjų nieko neįrodo, nes tai - labai paplitęs virusas. Tačiau prisiminkite - kraujo mėginiai imami reguliariai. Taigi, mokslininkai pastebėjo, kad pirmieji kai kurių karių mėginiai neturėjo Epšteino-Baro antikūnių, o vėlesni turėjo. Tai reiškia, kad šį virusą šie žmonės pasigavo jau tarnaudami. O tada susirgo išsėtine skleroze dar būdami tarnyboje. Susumavus visus duomenis išryškėjo ryšys, apie kurį mokslo bendruomenė diskutuoja jau seniai.

Mokslininkai neatlikinėjo aklų spėjimų. Epšteino-Baro viruso ir išsėtinės sklerozės ryšio ieškoma jau kurį laiką. Manoma, kad užsikrėtimas esant jau suaugus yra labai pavojingas nervų sistemai, tuo tarpu vaikai šiam virusui yra labai atsparūs. Tačiau Epšteino-Baro ir IS ryšio niekaip nepavykdavo įrodyti, nes šis virusas yra labai dažnas, o IS - palyginti reta. Tai ir yra naujojo tyrimo privalumas - reguliarūs kraujo tyrimai padėjo nustatyti, kada Epšteino-Baro virusą pasigavo IS sergantys žmonės. 

Teoriškai, Epšteino-Baro viruso sustabdymas leistų stipriai sumažinti išsėtinės sklerozės riziką. 95 % amerikiečių vienu ar kitus savo gyvenimo momentu yra infekuojami Epšteino-Baro virusu. Tie, kurie su juo susidūrė, turi 32 kartais didesnę išsėtinės sklerozės riziką nei tie keli, kurie Epšteino-Baro viruso išvengė.

Kita vertus, mechanizmas dar nėra aiškus. Kodėl IS yra reta, kai Epšteino-Baro virusas yra toks dažnas? Kodėl IS kartais (žymiai rečiau) suserga ir tie, kurie Epšteino-Baro infekcijos nebuvo patyrę? Tikėtina, kad Epšteino-Baro virusas taip paveikia tik tuos, kurie turi tam tikrų genetinių ar aplinkos faktorių. Gali būti, kad virusas tik užveda tam tikrą ligos mechanizmą, o dažnas žmogus to mechanizmo neturi apskritai. Bet, žinoma, tai pavyks išsiaiškinti tik per labai išsamius tyrimus.

Komentarai ()