Astronomai skambina pavojaus varpais: dėl „SpaceX“ palydovų situacija kasdien darosi vis blogesnė - greitai net nematysime Žemę atakuojančių asteroidų (Foto) (9)
Žemės orbitoje sparčiai daugėja palydovų. Dauguma jų skrieja žemoje Žemės orbitoje, kuri tampa vis labiau perpildyta.
|
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Negana to, kad palydovai, galiausiai, taps kosminėmis šiukšlėmis, teršiančiomis orbitą, jie taip pat trukdo astronomams stebėti kosmoso objektus ir įvykius.
Šiuo metu didžiausias žaidėjas yra „SpaceX“. Kompanija turi daugiau nei 1700 „Starlink“ palydovų žemoje Žemės orbitoje. Jie išgarsėjo tuo, kad kosmoso nuotraukose sukuria ryškius dryžius. Tačiau netrukus po „Starlink“ pasirodys kiti projektai, tokie kaip „OneWeb“ ir „Amazon“ projektas „Kuiper“. Ir situacija bus dar blogesnė.
Visų šių projektų tikslas – užtikrinti lengvai pasiekiamą internetą visame pasaulyje, o tai yra kilnus tikslas. Tačiau šių palydovų matomumas kosmoso vaizduose taip pat sukels rimtų iššūkių astronomijai.
„Astrophysical Journal Letters“ paskelbtame tyrime nagrinėjamas „Starlink“ dryžių skaičius, matomas Palomaro observatorijos „Zwicky Transient Facility“ (ZTF) užfiksuotuose vaizduose.
Nustatyta, kad nuo 2019 m. lapkričio iki 2021 m. rugsėjo mėn. ZFT vaizduose buvo matyti daugiau nei 5 300 dryžių. Dauguma dryžių buvo matomi prieblandos* vaizduose, darytuose prieblandoje ar auštant.
2019 m. tik 0,5 proc. prieblandos vaizdų turėjo dryžių, tačiau dabar jie matomi maždaug viename iš 5 prieblandos vaizdų. Tai kelia nerimą, nes prieblandos vaizdai yra patys svarbiausi ieškant netoli Žemės esančių asteroidų.
Potencialūs meteorų smūgiai, kurie mums kelia didžiausią grėsmę, yra tie, kuriuos sunkiausia rasti, nes jie kyla iš trajektorijos netoli Saulės padėties danguje.
Autoriai pabrėžia, kad šis dryžių skaičius nėra pakankamai didelis, kad galėtų reikšmingai paveikti galimų asteroidų susidūrimų paiešką. Tačiau skaičiui padidėjus iki 10 000 ar 15 000, astronomai tikrai nepamatys kai kurių asteroidų. Atsižvelgiant į dabartines tendencijas, šis skaičius bus pasiektas maždaug per metus.
Yra būdų, kaip sumažinti šių dryžių poveikį. Palydovų dažymas ir atspindinčių plokščių pridėjimas gali sumažinti jų ryškumą, ypač infraraudonųjų spindulių bangų ilgiuose, kurie yra svarbūs aptikti arti Žemės esantį asteroidą.
Tačiau tyrime nurodoma, kad šiuo metu „Starlink“ siūlomos švelninimo strategijos nepakaks, kad būtų išvengta poveikio astronomijai.
Akivaizdu, kad netrukus turėsime priimti sudėtingus sprendimus dėl palydovinio interneto. Nors tai gali išplėsti žmonių ryšį net skurdžiausiuose ir atokiausiuose pasaulio regionuose, tai taip pat gali apriboti mūsų gebėjimą matyti dangų ir giliau suprasti Visatą, kurią vadiname namais.
Jei artimiausiu metu nenustatysime savo prioritetų ir gairių, sprendimą už mus priims „SpaceX“, „Amazon“ ir kitos didelės įmonės.
* Prieblanda – apšviestas dangaus skliautas tarp saulėlydžio ir nakties (vakare) bei nakties ir saulėtekio (ryte). Nors viršutinis Saulės kraštas yra po horizontu, sutemų metu dėl šviesos sklaidos Žemės atmosferoje būna dar gana šviesu.
