Europoje aptiko į „ateivius“ panašių padarų: pavadinimą įkvėpė COVID-19 pandemija  ()

Mokslininkai atrado naują plokščiųjų kūjagalvių kirmėlių rūšį, kuri šiek tiek primena miniatiūrinę karališkąją kobrą – arba galbūt mažytę gyvatę su ūsais. Naujame tyrime teigiama, kad tyrėjai rado šiuos mažyčius padarus, medžiojančius sraiges Prancūzijoje ir Italijoje – ir pavadino juos COVID-19 pandemijos vardu.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Šie nauji atrasti gyvūnai yra viena iš dviejų naujai aprašytų rūšių, rastų šalyse, kurios, mokslininkų nuomone, nepriklauso jų gimtajam arealui – todėl labai tikėtina, kad juos ten įvežė žmonės.

Šią dirvoje gyvenančią kirmėlių rūšį mokslininkai pavadino Humbertium covidum, kai covidum yra nuoroda į COVID-19 – kaip „duoklė daugybei pandemijos aukų“ – ir dėl to, kad didžioji dalis 55 puslapių studijos buvo parašyta per karantininį užsidarymą.

„Dėl pandemijos dauguma mūsų buvome namuose, o laboratorija uždaryta. Ekspedicijos laukuose nebuvo įmanomos, – pasakoja pagrindinis tyrimo autorius ir Nacionalinio gamtos istorijos muziejaus Paryžiuje profesorius Jeanas-Lou Justine'as. – Įtikinau kolegas surinkti visą turimą informaciją apie šias plokščiąsias kirmėles, atlikti kompiuterines analizes ir galiausiai parašyti šį labai ilgą straipsnį“.

Paprastai aptinkami šiltuose Azijos regionuose, plokščiosios kūjagalvės kirmėlės dažnai atsitiktinai išplinta po visą pasaulį su dirvožemiu, kurį žmonės atsiveža prekiaudami augalais. Šios plokščiosios kirmėlės gali daugintis nelytiniu būdu, todėl viena tokia kirmėlė gali susilaukti palikuonių be partnerio, tad joms lengviau įsitvirtinti kaip invazinėms rūšims – organizmams, kurie daro ekologinę ar ekonominę žalą aplinkai, kurioje jie nėra vietiniai.

 

Humbertium covidum aptikta dviejuose soduose Pirėnų Atlanto regione pietvakarių Prancūzijoje ir viename sode Veneto regione šiaurės Italijoje – nors ši rūšis greičiausiai kilusi iš Azijos. Kai kuriuose pranešimuose teigiama, kad rūšis taip pat jau gali būti Rusijoje, Kinijoje ir Japonijoje, teigiama tyrime.

Tyrimo išvados paskelbtos vasario 1 d. žurnale „PeerJ“.

Parengta pagal „Live Science“.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: Lrytas.lt
Lrytas.lt
(9)
(0)
(9)

Komentarai ()

Susijusios žymos: