Mano, kad tai – paslaptingo žmonių protėvio pėdsakai: jiems net 3,66 mln. metų (Foto)  ()

Maždaug prieš 3,66 mln. metų mįslingos hominidų rūšies atstovas ėjo per drėgnų vulkaninių pelenų lauką dabartinėje Rytų Afrikoje – ir paliko keletą pėdų įspaudų.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Naujajame tyrime nustatyta, kad šie penki senoviniai įspaudai, į kuriuos iš esmės niekas nekreipė dėmesio nuo 1976 m., kai jie buvo iš dalies atkasti Tanzanijos Laetolio archeologinėje radimvietėje, turi hominidų vaikščiojimo stačiomis požymių. Anksčiau mokslininkai manė, kad juos sunku klasifikuoti ir kad galbūt juos paliko jaunas lokys, kuris žengė kelis žingsnius stačiomis.

Netoliese Laetolio radimvietės 1978 m. atkasti pėdų atspaudai labiau panašūs į hominidų ir buvo priskirti rūšiai, kuriai priklausė ir garsioji Lucy – t.y. Australopithecus afarensis. Tačiau naujai nustatytų hominido pėdsakų forma ir išsidėstymas pakankamai skiriasi nuo A.afarensis pėdsakų, kad juos būtų galima laikyti atskiros Australopithecus rūšies pėdsakais, žurnale „Nature“ paskelbė tarptautinė tyrėjų komanda.

„Įvairios [hominidų] rūšys vaikščiojo po šį Rytų Afrikos kraštovaizdį maždaug tuo pačiu metu, tačiau kiekviena iš jų judėjo skirtingais būdais“, – sako paleoantropologė Ellison McNutt iš Ohajo universiteto.

 

Rūšies, kurios atstovas ar atstovė paliko šiuos Laetolio pėdsakus, tapatybė nežinoma.

Rytų Afrikoje aptikti daugiau kaip 3 mln. metų senumo fosiliniai žandikauliai gali priklausyti A.deyiremeda rūšiai, kuri gyveno netoli Lucy genties. Tačiau kartu su žandikauliais nebuvo rasta pėdų fosilijų, kurias būtų galima palyginti su Laetolio radiniais.

Rastosios pėdos nepanašios ir į 3,4 mln. metų senumo Rytų Afrikos hominido pėdų fosilijas – hominido, kuris pasižymėjo suglaustais pirštais, bet neturėjo pėdos skliauto – o taip pat skiriasi ir nuo 4,4 mln. metų senumo Ardipithecus ramidus pėdų fosilijų. Taigi, nė vienas iš šių hominidų negalėjo palikti penkių rastųjų Laetolio pėdsakų, sako E.McNutt, kuri naująjį tyrimą pradėjo būdama Dartmuto koledžo magistrante ir vadovaujama paleoantropologo Jeremy DeSilva'os.

Kadangi Lucy rūšies pėdsakai kai kuriais atžvilgiais smarkiai skyrėsi nuo šių pėdsakų, daugelis tyrėjų abejojo, ar penkių žingsnių įspaudus paliko hominidas – kai kurie įtarė, kad tai galėjo padaryti ir lokys.

 

Naujausia analizė paneigia šią prielaidą, teigia šiame naujame tyrime nedalyvavęs paleoantropologas Bernardas Woodas iš George'o Washingtono universiteto JAV. „Ne vienas, o du individai paliko savo pėdsakus Laetolyje prieš 3,66 mln. metų“, – teigia jis.

E.McNutt, J.deSilva ir jų kolegos 2019 m. birželį pilnai atkasė ir išvalė penkis Laetolio pėdsakus. Tada juos išmatavo, nufotografavo ir nuskenavo trijose dimensijose. Atspaudų dydžiai išduoda, kad juos paliko palyginus nedidelio ūgio individas, galbūt dar nesulaukęs brandos.

E.McNutt grupė sutelkė dėmesį į du iš eilės einančius pėdų įspaudus, kurie ypač gerai išsilaikę. Laetolio individo pėdų formos, proporcijos ir žingsnių ypatybės įvairiais aspektais skiriasi nuo toje pačioje vietoje rastų A.afarensis pėdsakų formų, proporcijų ir charakteristikų. Šie atspaudai taip pat nesutapo su šiuolaikinių juodųjų lokių jauniklių ir šiuolaikinių šimpanzių, vaikščiojančių stačiomis, dabartinių Rytų Afrikos Daasanacho žmonių, kurie paprastai nedėvi batų, ar išlikusių Rytų Afrikos medžiotojų-rinkėjų pėdų atspaudais, datuojamais maždaug 12 000-10 000 metų.

 

Tyrėjai teigia, kad Laetolio individo pėda buvo platesnė ir panašesnė į šimpanzės nei A.afarensis ar žmogaus. Didysis kojos pirštas šiek tiek išsikišęs nuo antrojo kojos piršto – tačiau ne tiek, kiek tai būdinga šimpanzėms. Subalansuotos, vertikalios eisenos požymius senoviniuose pėdsakuose lėmė arba į šiuolaikinio žmogaus panašūs keliai, arba klubai – orientuoti taip, kad stabilizuotų dviejų kojų žingsnį – arba iškart abu variantai.

Žengdamas vieną žingsnį, paslaptingasis Laetolio individas kairiąją pėdą pastatė priešais dešiniąją, palikdamas kairįjį pėdsaką tiesiai priešais ankstesnį pėdsaką. Žmonės taip sudėlioja (sukryžmina) žingsnius, kai bando atgauti pusiausvyrą. Tačiau E.McNutt komanda abejoja, kad naujai išanalizuoti Laetolio pėdsakai yra neryškūs A.afarensis individo, kuris žengė kryžminiu žingsniu, galbūt norėdamas išlikti stačias, įspaudai.

Iš dalies taip yra todėl, kad, kaip nustatė E.McNutt komanda, Daasanacho žmonių, ėjusių įprastu žingsniu, o vėliau perėjusių kryžminti kojas, pėdsakai iš esmės atrodo vienodai. O lokiai ir šimpanzės dėl kelių ir klubų sąnarių išsidėstymo stovi palyginti plačia stovėsena, keliai ir klubai šiems gyvūnams neleidžia jiems vaikščioti taip, kaip Laetolio individas – ir tikriausiai kryžminti žingsnių, teigia mokslininkai.

 

Atsižvelgiant į tai, kad tik du iš senovinių pėdų atspaudų yra pakankamai išsamūs, kad juos būtų galima nuodugniai išanalizuoti, negalima atmesti galimybės, kad Laetolio pėdsakus padarė ne hominidas, o kita beždžionė, – sako tyrime nedalyvavęs Lehmano koledžo ir Amerikos gamtos istorijos muziejaus Niujorke paleoantropologas Williamas Harcourtas-Smithas. Tačiau kryžminis žingsniavimas vis dėlto rodo, kad pėdsaką greičiausiai paliko hominidas, pripažįsta jis.

Parengta pagal „Science News“.

Aut. teisės: Lrytas.lt
Lrytas.lt
(6)
(0)
(6)

Komentarai ()