Kas yra klonavimas? Įdomiausi faktai: nuo natūralios gamtos iki avytės Dolly ()
Klonavimas yra genetiškai tapačių ląstelių ar individų gavimas nelytinio dauginimo būdu. Gamtoje klonavimo būdu organizmai dauginasi ir natūraliai – pavyzdžiui, bakterijos.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Augalai, kurie dauginasi vegetatyviniu būdu – kai naujas augalas išsivysto iš seno augalo lapų, ūglių ar šaknų – vadinami klonais. Klonai žinomi ir gyvūnų pasaulyje – nustatyta, kad skruzdėlės Wasmannia auropunctata dauginasi klonavimo būdu.
1928 m. vokiečių mokslininkas Hansas Spemannas perkėlė ląstelės branduolį į kitą ląstelę. Tai buvo pirmasis žingsnis klonavimo link.
1952 m. amerikiečių mokslininkai Robertas Briggsas ir Thomas Kingas sukūrė branduolio perkėlimo technologiją. Jie varlės embriono ląstelės branduolį perkėlė į neapvaisintą kiaušialąstę, iš kurios buvo pašalintas branduolys, ir klonavo varlę. Vėliau varlė klonuota į kiaušialąstę perkėlus suaugusios varlės ląstelės branduolį.
1996 m. Škotijoje, Roslino institute, pasaulį išvydo avytė Dolly – pirmasis žinduolis, klonuotas iš somatinės ląstelės. Iš 277 klonavimo bandymų pavyko tik šis vienas, bet jis įrodė, kad iš suaugusio organizmo ląstelės galima užauginti žinduolį.
Ši garsiausia pasaulyje avis gyveno šiek tiek ilgiau nei šešerius metus ir per šį laiką atsivedė šešis palikuonius. Ji sirgo, todėl 2003 m. buvo užmigdyta.
Dalis mokslininkų mano, kad ligos, užpuolusios avelę Dolly, nesusijusios su klonavimu, kiti – kad vos tik atsivestos Dolly genetinis amžius jau buvo šešeri metai – kaip ir avies, iš kurios ji klonuota.
Vėliau klonuotos dar kelios avys, arkliai, galvijai, katės, šunys. Tačiau kokios galėtų būti klonavimo pasekmės?
Tokie eksperimentai kol kas retai baigiasi sėkmingai. Perkelti branduolį ir priversti jį dalytis yra sudėtinga užduotis. Net pavykus tai padaryti, kiti procesai gali būti ne tokie sėkmingi: gimęs klonas gali ilgai negyventi. DNR yra ne tik ląstelės branduolyje, todėl klonuotas gyvūnas genetiškai nėra visiškai tapatus tam, iš kurio paimtas ląstelės branduolys.
Nors gyvūnų klonavimas padėjo mokslininkams atsakyti į kai kuriuos su genetika susijusius klausimus, dažnai dėl eksperimentų metu pakitusios genų raiškos embrionai žūsta ar sutrinka jų vystymasis, klonuoti gyvūnai serga įvairiomis ligomis. Taigi valdyti organizmo vystymosi iki šiol neišmokome.
Vienas žmogaus klonavimo tikslų galėtų būti kamieninės ląstelės, kurias būtų galima išskirti iš embriono, ar transplantacijai reikiami žmogaus organai. Bet visi minėti sutrikimai galimi ir klonuojant žmogų – pasekmės būtų siaubingos.
