Turkija siekia pakeisti savo anglišką pavadinimą – kokios tokio motyvo priežastys ir kaip šalis nori vadintis pasauliui? (Foto, Video) ()
Turkija yra naujausia šalis, kuri bando pakeisti anglišką savo pavadinimą. Kas paskatino tokį žingsnį?
|
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
2022 m. sausio mėn. Turkijos vyriausybė viešai pareiškė, kad siekia pateikti prašymą Jungtinėms Tautoms pakeisti jos oficialų pavadinimą anglų kalba į „Republic of Türkiye“, kad būtų geriau atspindėtas jos paveldas ir būtų išvengta ryšio su paukščiu kalakutu (angliškai – turkey).
„Frazė Türkiye geriausiai reprezentuoja ir išreiškia tautos kultūrą, civilizaciją ir vertybes“, - praėjusį mėnesį paskelbė Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas.
Jis taip pat nurodė, kad visos šalyje pagamintos prekės būtų ženklinamos užrašu „Made in Türkiye“, ką daugelis prekių ženklų darė nuo tada, kai 2000 m. Turkijos eksportuotojų asamblėja paragino savo narius imtis pakeitimų.
Turkų kalba šalis vadinasi Türkiye. Šį pavadinimą šalis gavo po to, kai 1923 metais paskelbė nepriklausomybę nuo okupacinių Vakarų valstybių. Iki tol šimtmečius europiečiai žodžiu Turkija pirmiausia vadino Osmanų imperiją.
Kai kurios žiniasklaidos priemonės pranešė, kad pavadinimo pakeitimas, kuris, pasak R. Erdogano, bus naudojamas visuose oficialiuose pranešimuose ir buvo priimtas visose vyriausybės svetainėse, yra daromas siekiant tiesiog atsiriboti nuo paukščio kalakuto.
Be to, slengo kalboje „turkey“ apibrėžiamas kaip „kažkas, kas labai nesiseka“ arba „durnas“ ar „kvailys“.
Viena iš istorijos versijų byloja, kad kai Europos kolonizatoriai įkėlė koją į Šiaurės Ameriką, jie susidūrė su laukiniais kalakutais – paukščiu, kurį jie klaidingai palaikė panašiu į perlinę vištą (patarška), kuri buvo kilusi iš Rytų Afrikos ir importuota į Europą per Osmanų imperiją. Todėl europiečiai perlinę vištą vadino turkišku gaidžiu arba turkiška višta.
Kai kurie vyriausybės pareigūnai pritarė Erdogano pareiškimui socialinėje žiniasklaidoje, kiti juokavo, tai yra neveiksmingas dėmesio nukreipimas, kai Erdoganas ruošiasi 2023 m. rinkimams, šaliai kenčiant nuo plačiai paplitusios ekonominės krizės.
Turkijos lira dolerio atžvilgiu praėjusį mėnesį nukrito beveik 8 procentais ir šiuo metu yra 13,8 dolerio atžvilgiu.
Pavadinimų kaita pasaulyje
Nepriklausomai nuo motyvų, Turkija toli gražu nėra pirmoji šalis, pakeitusi pavadinimą. Kai kurios šalys tai darė dėl politinių priežasčių, kitos – siekdamos aiškumo, kai kurios – siekdamos atsisakyti kolonijinės eros pavadinimų, o kai kurios, pavyzdžiui, Turkijoje, tiesiog siekdamos platesnio savo autentiškos tapatybės pripažinimo.
Pavyzdžiui, Svazilandas 2018 m. oficialiai tapo Esvatiniu. Esvatinis svazių kalboje reiškia „svazių žemė“ ir yra jau plačiai vartojamas pavadinimas.
Tęsinys kitame puslapyje:
2019 m. Makedonija, spręsdama ginčą su Graikija, prie savo pavadinimo pridėjo žodį „šiaurės“ ir tapo Šiaurės Makedonija.
2020 m. Nyderlandai atsisakė plačiau žinomo Olandijos pavadinimo, siekdami atnaujinti savo pasaulinį įvaizdį ir pašalinti painiavą dėl dviejų skirtingų pavadinimų.
Mažiau sėkmingos buvo 2016 m. Čekijos pastangos, kad ją angliškai, vietoj Czech Republic vadintų trumpesniu pavadinimu Czechia. Nors trumpesniam pavadinimui pritarė Jungtinės Tautos ir Europos Sąjunga, jis pilnai neprigijo ir buvo kritikuojamas kaip per daug panašus į Čečėniją (Chechnya).
Daugelis šalies pavadinimo pakeitimų, kurie buvo įgyvendinti per pastarąjį šimtmetį, buvo priimti siekiant panaikinti kolonijines nuorodas. Pavyzdžiui, Rodezija tapo Zimbabve po nepriklausomybės atgavimo 1980 m. Kongo Demokratinė Respublika 1971-1997 m. vadinosi Zairu, 1984 m. Aukštutinė Volta tapo Burkina Fasu, 1975 m. Dahomėja – Beninu.
Šri Lanka, anksčiau Britų imperijos vadinta Ceilonu (iki 1972 m.), 2011 m., praėjus daugiau nei 50 metų po nepriklausomybės atgavimo, atsisakė visų nuorodų į Ceiloną.
Kambodža kelis kartus keitė pavadinimą per pastaruosius 70 metų. 1953–1970 m. šalis buvo žinoma kaip Kambodžos karalystė, vėliau, iki 1975 m – Khmerų Respublika. Kol 1975–1979 m. valdė komunistinis Raudonųjų khmerų režimas, ji vadinosi Demokratine Kampučija. 1979-1989 m. nuvertus Raudonųjų khmerų režimą, šalis vadinosi Kampučijos Liaudies Respublika. Kai 1989–1993 m. ji atsiribojo nuo komunizmo, ji tapo Kambodžos valstybe. Kai 1993 m. buvo atkurta jos monarchija, šalis vėl tapo Kambodžos karalyste.
1989 m. Birma tapo Mianmaru, praėjus metams po to, kai tūkstančiai žuvo numalšinant liaudies sukilimą. Pokytį pripažino Jungtinės Tautos ir tokios šalys kaip Prancūzija ir Japonija, bet ne JAV ir Jungtinė Karalystė, kurios atsisakė pripažinti valdančiosios karinės vyriausybės teisėtumą ar jos įgaliojimus pervadinti šalį.
