Infliacija gali pakenkti ne tik jūsų piniginei: kaip didėjančios kainos susijusios su psichine sveikata?  ()

Pragyvenimo išlaidos didėja – ekspertai teigia, kad dėl to gali padidėti psichinė įtampa, stresas bei nerimas.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Nelygybė ir nedarbo lygis

Pati savaime infliacija nebūtinai susijusi su psichinės sveikatos pablogėjimu. Tačiau dėl besitęsiančios infliacijos gali padidėti ekonominė nelygybė – problema, kuri egzistavo dar prieš pandemiją, – „Live Science“ sakė Lisa Strohschein, Albertos universiteto sociologė, tyrinėjanti stresą, šeimos dinamiką ir sveikatą.

Ekonominiai rodikliai neegzistuoja vakuume, todėl susieti tam tikrą priemonę su psichikos sveikata ne visada įmanoma. Tačiau kai kuriuos dalykus tyrėjai žino gerai. Vienas iš jų yra tas, kad ekonominė nelygybė arba didelė atskirtis blogai veikia gyventojų sveikatą, įskaitant emocinę būklę.

2018 m. žurnale „World Psychiatry“ paskelbtame tyrime mokslininkai apžvelgė 26 tyrimus apie pajamų nelygybę visame pasaulyje ir nustatė, kad du trečdaliai jų teigė, jog didėjant pajamų nelygybei, didėja ir depresija. Pakartotinė 12 iš šių tyrimų statistinė analizė parodė, kad visuomenėse, kuriose nelygybė didelė, gyvenantys žmonės maždaug 1,2 karto dažniau suserga depresija, palyginti su žmonėmis, gyvenančiais mažesnę tarpusavio atskirtį patiriančiose visuomenėse.

Tyrimais nustatyta ir tai, kad aukštą nelygybės rodiklį turinčiose visuomenėse dažniau sergama šizofrenija.

Nedarbas taip pat labai kenkia žmonių psichikos sveikatai. Pagal Holmeso-Rahe's gyvenimo streso inventorių (Holmes-Rahe Life Stress Inventory) – psichologinį įrankį, naudojamą siekiant nustatyti, kiek tikėtina, kad stresas gali turėti įtakos žmogaus sveikatai, – darbo praradimas yra aštuntas labiausiai stresą keliantis gyvenimo pokytis, kuris gali nutikti žmogui, rašo „Live Science“.

 

Daugelyje įvairių tyrimų nustatyta, kad bedarbystė turi neigiamą poveikį – nuo nerimo ir depresijos simptomų iki žemos savivertės ir blogos savijautos. 2009 m. žurnale „Journal of Vocational Behavior“ paskelbtame straipsnyje mokslininkai teigia, kad 34 proc. bedarbių patyrė psichologinių simptomų, palyginti su 15 proc. dirbančiųjų.

Nesaugumo jausmas

Mažai uždirbantiems namų ūkiams didėjančios prekių kainos yra nesaugumo šaltinis. Neseniai „Washington Post“ atliktame tyrime buvo nagrinėjama, kaip infliacija veikia mažas pajamas gaunančius amerikiečius, ir nustatyta, kad žmonės sunkiai įperka būtiniausius maisto produktus ir kitus būtiniausius daiktus, rašo „Live Science“. Tuo tarpu turtingiausia visuomenės dalis turi daugiau finansinių atsargų didėjančioms išlaidoms absorbuoti, taip pat investicijų.

 

Norėdamos sustabdyti infliaciją, vyriausybės gali didinti palūkanų normas. Tačiau tai gali turėti neigiamą poveikį kai kurioms grupėms. Pavyzdžiui, 2018 m. žurnale „Journal of Affective Disorders“ paskelbtame tyrime nustatyta, kad žmonės, kurie yra labai įsiskolinę, gali nerimauti, kai padidėja palūkanų normos. Labai įsiskolinusiems žmonėms psichikos sveikatos problemų kyla dažniau nei visiems likusiems gyventojams.

Aut. teisės: 15min.lt
(0)
(0)
(0)

Komentarai ()