Kas yra per akimirką visame pasaulyje išgarsėjusi Gyvačių sala? Sala šimtus metų ėjo iš rankų į rankas – kodėl ji tokia svarbi? (Foto) ()
Ko gero, iki 2022 metų Rusijos invazijos į Ukrainą, nedaugelis buvo girdėjęs apie mažą Ukrainai priklausiančią Gyvačių salą Juodojoje jūroje. Kas tai per sala ir kokia jos istorija?
|
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Gyvačių sala (ukr. Острів Зміїний, Zmiinyi) – Ukrainai priklausanti sala, esanti už 35 km nuo Ukrainos pakrantės Juodojoje jūroje, netoli Dunojaus deltos. Ji atlieka svarbų vaidmenį nustatant Ukrainos teritorinius vandenis.
Salos plotas siekiia vos 0,17 km². Salos llgis 662 m, plotis 440 m, aukštis iki 41 m virš jūros lygio. Krantai skardingi, paviršius plokščias, apaugęs skurdžia žole. Klimatas švelnus, stepinis. Vidutinė temperatūra žiemą svyruoja nuo 0 °C iki +2 °C, vasarą nuo +19 °C iki +24 °C. Per metus iškrenta apie 300 mm kritulių. Nustatyta, kad kasmet paukščių migracijos metu saloje ilsisi iki 234 rūšių paukščių. Saloje įkurta gyvenvietė Bilė (apie 100 gyventojų).
Sala buvo žinoma senovės graikams ir vadinta Leukosu (Λευκός; „baltoji“). Saloje yra graikų šventyklos liekanų. Bizantijos imperijos laikais sala dar buvo vadinama Achilo sala.
Sala ilgą laiką priklausė Osmanų imperijai. Osmanų imperijos laikais graikai ją pervadino Fidonisi (gr. Φιδονήσι, „Gyvačių sala“).
Po 1828–1829 m. Rusijos ir Turkijos karo, sala tapo Rusijos imperijos dalimi iki 1856 m. – Krymo karo.
Po 1877–1878 m. Rusijos ir Turkijos karo, Osmanų imperija atidavė salą ir Šiaurės Dobrudžos regioną Rumunijai, kaip kompensaciją už Rumunijos Pietų Besarabijos regiono Rusijos aneksiją.
1920 m. Versalio sutartimi sala dar kartą patvirtinta kaip Rumunijos dalis.
Antrojo pasaulinio karo metu, 1944 m. salą užėmė SSRS kariuomenė. Pagal 1948 m. pasirašytą SSRS ir Rumunijos susitarimą, Gyvačių sala buvo priskirta SSRS, kuri saloje 1956 m. įrengė radarą ir pasienio užkardą. 1961 m. sala oficialiai patvirtinta kaip priklausanti SSRS.
Jūroje šalia salos atradus naftos ir 1991 m. žlugus SSRS, Rumunija pradėjo reikšti pretenzijas į salą. 1997 m. Rumunija ir Ukraina pasirašė sutartį, pagal kurią Gyvačių sala buvo pripažinta Ukrainai, tačiau dėl jūrinių ribų nebuvo sutarta.
Nuo 2004 m. iki 2009 m. sala buvo Rumunijos ir Ukrainos ginčo dėl sienų epicentre. 2004 m. rugsėjo 16 d. Rumunija kreipėsi į JTO Tarptautinį Teisingumo Teismą dėl išskirtinės ekonominės zonos ir kontinentinio šelfo Juodojoje jūroje delimitavimo. 2009 m. vasario 3 d. Tarptautinis Teisingumo Teismas vienbalsiai priėmė sprendimą, kuriuo salą pripažino Ukrainai, nustatė Rumunijos ir Ukrainos valstybių sieną jūroje bei atskyrė išskirtines ekonominės zonas. Abi šalys sutiko su šiuo Teisingumo teismo sprendimu.
Kodėl Gyvačių sala yra svarbi?
Sala yra pagrindinis strateginis Ukrainos taškas. Taip yra dėl to, kad ji yra netoli Rumunijos ir yra Ukrainos teritorinių vandenų pakraštyje Juodojoje jūroje.
Nepaisant mažo dydžio, „Atlantic Council“ ekspertų grupė mano, kad Gyvačių sala yra „raktas į Ukrainos jūrines teritorines pretenzijas“.
