Pagrindinis informacijos šaltinis apie mus, kaip individą ir populiaciją, arba tautą, yra kiekvienoje ląstelėje esančiose DNR molekulėse. Iš jų dabar jau galima sužinoti labai daug. Viena DNR molekulė - tai viena chromosoma, o žmogus kiekvienoje savo ląstelėje turi net 46 tokias chromosomas. Šiose nedidelėse molekulėse slypi informacija apie mūsų paveldimas savybes, apie kilmę, ar net mūsų polinkius sirgti įvairiomis ligomis. Tačiau tą informaciją reikia iššifruoti.

Trumpai apie genus

Genai kinta kur kas lėčiau negu, tarkim, kalba. Tačiau tie nežymūs genų pokyčiai, per tūkstančius metų vykusios mutacijos, minimalūs genetiniai skirtumai, moksliškai vadinami polimorfizmais, labai svarbūs. Šios variacijos kartais lemia sunkią ligą arba padeda nustatyti individo kilmės bei evoliucijos bruožus. Jie palieka genetinius pėdsakus, kurių neištrina net laikas.

Nenuostabu, jog šiuolaikiniai genetikos tyrimai sukėlė revoliuciją antropologijoje ir medicinoje, aiškinantis paveldimų ligų mechanizmus ir rūšių giminingumą.

Pagrindinis veiksnys formuojantis tautos ar populiacjos genetinius skirtumus, tradicijas, sąmonę, temperamentą – geografiniai atstumai ir gyvenimo sąlygos. Tačiau genetinė analizė, gali tiksliai nustatyti specifines kiekvienai tautai būdingas ligas ir netgi įvertinti tų ligų riziką. Įtariamieji, kurių demaskavimas pakeis šiolaikinę medicininę diagnostiką ir daugelio, ypač sunkių ligų gydymą - tai genų mutacijos. Kiekvienai tautai jos šiek tiek skirtingos, todėl ši informacija yra aukso vertės, ypač ateities kartoms.

Genus turi ne vien žmonės. DNR randama visuose gyvuose organizmuose, o tai suteikia dar daugiau žinių, kurias supratus bus galima kurti naujus gydymo metodus, daryti įvairias kitas išvadas apie mūsų praeitį ir net ateitį.

Genomas – organizmo paveldima informacija, užkoduota DNR (kai kurių virusų - RNR). Į genomą įeina tiek koduojančios sekos - genai, tiek nekoduojančios sekos. Tiksliau, organizmo genomas - visa DNR seka viename chromosomų rinkinyje, pavyzdžiui, vienas iš dviejų rinkinių, kuriuos diploidiniai organizmai turi kiekvienoje somatinėje ląstelėje. Genomą gali turėti ir organoidai, pavyzdžiui, mitochondrijos ir chloroplastai. Žmogaus genomas arba kitaip tariant DNR saugo 3,2 milijardus (3,2*10⁹) bitų informacijos. Jeigu bandytumėm garsiai perskaityti visą genomą, tariant, jog greitis viena pozicija per sekunę(1bit/s), tai sugaištumėme ~13 metų.

Genų technologijos pasiekimai ir perspektyvos

Pabandykime apžvelgti keletą genų pagalba sprendžiamų problemų. Pirmiausia galima ką nors pamodifikuoti, ar sukurti naują genomą iš surinktų genų. Pastarasis procesas dar vadinamas dirbtinės gyvybės kūrimu.

Tikriausiai viena aktualiausių temų ne tik mokslo srityje, bet ir visame pasaulyje šiuo metu – tyrimai naudojant embrionus. Šių metų sausio pradžioje Britanijos mokslininkai paskelbė, jog jiems pavyko sukurti trijų tėvų embrioną. Tikimasi, jog per penkis metus, jiems pavyks sukurti naujų gydymo metodų, leisiančių įveikti rimtas paveldimas ligas. Tai būtų tikrai didelis žingsnis, tad kodėl reikia priešintis tokiems tyrimams?

Yra daug organizacijų, kurios pasisako prieš tokius tyrinėjimus. Šiuo konkrečiu atveju organizacijos yra prieš projektuoto kūdikio kūrimą. Pagrindiniai priešininkų argumentai yra moralinio – religinio konteksto. Tačiau mes panagrinėkime truputėlį plačiau ką naudingo duotų šis ar šie naujausi metodai.

IVF (dirbtinio apvaisinimo metodas) embrionai buvo gauti naudojant vieno vyro ir dviejų moterų DNR. Apvaisinimo esmė tokia: apsaugoti sergančios motinos būsimai dukrai perduodamą mitochondrinę DNR. Nustatyta, jog vidutiniškai vienas iš 5000 vaikų yra paveldėjęs, vienokią ar kitokią ligą.

Mitochondrijos - tai mažyčiai mechanizmai, kurie aprūpina ląsteles energija. Blogas šių mechanizmų veikimas prastai reguliuoja maisto bei deguonies procesus, kurie turi įtakos daugiau kaip 40 ligų. Vadinasi reikia, kad IVF metu būtų panaudotas efektyvus mitochondrijos transplantas. Tai galėtų būti padaroma paimant branduolį iš ligą turinčios motinos ir persodinant į sveikos donorės kiaušialąstę (su pašalintu DNR).

Šio metodo rezultatas - vaikas paveldi abiejų tėvų branduolinius DNR, ar genus, tačiau mitochondrinė DNR yra donorės moters. Taip pat reikėtų pastebėti, kad mitochondrinė DNR paveldima tik per moteriškąją liniją. Visi tyrinėjimai buvo atlikti laboratorijose, mat su tikrais žmonėmis tai dar neleidžiama.

Tačiau kaip galima gauti naudos iš pačio genomo? Pirmiausia, mums reikia jį iššifruoti, o paskui bus galima efektyviau taikyti įvairias priemones. Šiuo metu mokslininkai atranda labai daug naujų dalykų vien tik atsitiktinumo dėka. Dažnai tie atsitiktinumai, susiję su įvairiomis mutacijomis DNR sekose. Jos padeda įgyti kokį nors atsparumą patogenams ar išoriniams veiksniams. Tačiau nebūtinai reikalingos visos žinios apie genus, tam kad nustatyti, lokalizuoti ligos vietas. Galimas ir kitas variantas - tiesiog susekimas to ko ieškai, išskiriant jį iš kitų.

Taip pat vasario mėnesį Japonijos biochemikams pavyko surasti naują tiesioginį metodą identifikuoti E.coli bakterijas, kurios aptinkamos fekalijomis užterštame vandenyje ar net maiste. Tokie užteršimai sukelia milijonus apsinuodijimų maistu kasdien arba net tokias ligas kaip skrandžio ir plonosios žarnos uždegimas.

Tyrėjams pavyko genetiškai suprojektuoti naują virusą, kuris turi savybę `užkrėsti` E.coli bakterijas. Būtent tas dirbtinis užkrėtimas ir leis atpažinti ieškomas bakterijas tiriamuose šaltiniuose. Iš pradžių virusas buvo projektuojamas taip, kad nepakenktų pačioms E.coli bakterijoms. Vėliau virusas buvo pamodifikuotas taip, kad imtų gaminti žalius fluorescencinius baltymus.

Dabar, po tyrimo, E.coli yra apkrečiama virusu, kuris priverčia jas tarsi spindėti. Bendram maisto ar vandens testui naudojamas fluorescencinis mikroskopas, kad būtų galima aptikti švytėjimą, bei ligas sukeliančias bakterijas. Naujasis tyrimas efektyvus ir greitas, mat visas tyrimas trunka vos kelias valandas.

Šis atradimas paprastas tuo, jog vos truputėlį pamodifikavus virusą, tampa labai lengva identifikuoti E.coli bakterijas. Tyrimo nauda akivaizdi. Tačiau kaip dar galima panaudoti genomą? Įdomiausia, tikriausiai, nagrinėti žmogaus genomą, nes kitų organizmų genai, dažniausiai yra pritaikomi kokiems nors siekiamiems rezultatams, juos modifikuojant. Žmonių genomą tirdami mes vis daugiau sužinome apie save, savo būdą ar net tokius dalykus kaip politinė orientacija.

Ricy Universiteto politikos mokslų profesorius John Alford duodamas interviu vasario mėnesį žurnalui „New Scientist“ pastebėjo, jog galbūt žmogaus politinę orientaciją įtakoja ir genetinis lygmuo.

Profesorius ir jo komanda šioje srityje dirba jau daugelį metų. Pirmiausia jie analizavo net 12 000 dvynių porų iš JAV politines orientacijas. Vėliau JAV dvynių poros palygintos su Australijos dvynių poromis. Kaip ir tikėtasi rezultatai parodė, kad identiškų dvynių nuomonės politiniais klausimais sutampa dažniau, nei paprastų porų. Pavyzdžiui, trys ketvirtadaliai identiškų dvynių porų sutaria nuosavybės, mokesčių klausimais, kai tuo metu, paprastų porų sutarusių šiais klausimais tėra du trečdaliai.

Mokslininkai įrodė, kad politinę orientaciją įtakoja ne tik televizija ar spauda. Žinoma, jog konkretūs genai neįtakoja žmogaus elgesio, tačiau niekas nepaneigė ir to, kad žmonės neturi gebėjimų veikti prieš genetinį nuteikimą. Vis gi dabar manoma, jog žmonių elgesys dažnai formuojamas jėgų, kurių pats asmuo sąmoningai nežino.

Pasirodžius vasario mėnesio „New Scientist“ žurnalui imta diskutuoti, galbūt dėstant genetiką ar tiriant genus reikėtų atsižvelgti ir į socialinės aplinkos veiksnius.

O ar neigiamas poveikis mums patiems, turi įtakos mūsų palikuonims? Čia būtų galima apžvelgti puikų BBC News straipsnį, publikuotą šių metų vasario 19 dieną. BBC rašo, jog tėvai, kurie rūko ar vartoja alkoholinius gėrimus, turėtų žinoti, jog kenkia ne tik sau, bet ir būsimiems savo vaikams. Pasirodo, jog aplinkos toksinais pažeisti spermatozoidai gali būti perduoti palikuonims.

JAV su žiurkėmis buvo atlikti tyrimai, po kurių paaiškėjo, jog neigiamas poveikis spermatozoidams, gautas iš sodo chemikalų, buvo perduotas net keturioms kartoms. Tad dabar jau manoma, jog tėvo sveikata vaidina didesnį vaidmenį ateinančių kartų sveikatai, nei buvo manyta iki šiol.

Maskvos universiteto tyrėjų komanda ištyrė efektorius hormono, kuris suardo chemikalą – fungicidą, embrioninėse žiurkėse dar vadinamą vinklozolinu(angl. „vinclozolin“).

Tyrimo metu žiurkėms chemiškai pakeisti spermatozoidų genai, įtraukiant genus susijusius su žmonių prostatos vėžiu. Žiurkės, specialiai neapsaugotos nuo pavojaus susirgti, pasižymėjo prostatos, nevaisingumo bei inkstų ligomis. Tokios pat ligos aptiktos dar keturiose kartose.

Niu Džersio universiteto profesorius Cynthia Daniels, sako, jog didelis alkoholio kiekio vartojimas, padidina spermos pokyčių greitį. Profesorius pataria, jog visiems jauniems žmonės reikėtų laikytis saikingumo, ypač tuo metu, kai yra planuojamas šeimos pagausėjimas.

Jungtinėse Karalystėse, Belfaste, Karalienės universiteto profesorius Neil McClure, teigia, jog spermos DNR yra geriau supakuota, nei kitų ląstelių. Taigi ši DNR yra truputėlį labiau apsaugota nei kitose ląstelėse esanti DNR. Taip yra turbūt todėl, jog nors truputį pažeidus spermatozoidų DNR, mechanizmų, kurie rūpintųsi jos atstatymu, nėra.

Po visų šių tyrimų bei išvadų aišku, jog jei jūs rūkote kaip kaminas ar stipriai vartojate alkoholinius gėrimus, nėra abejonės, jog anksčiau ar vėliau pakenksite spermatozoidų DNR, o tai jau nebegrįžtamas procesas.

Atrodo, jog viskas vienaip ar kitaip siejasi su žmogaus genomu. Šiuolaikiniame moksle, jau kaip ir nebėra abejonių, kad taip ir yra. Viskam iškyla tik laiko klausimas: kada bus išspręsta viena ar kita problema, lokalizuota ligos vieta ar modifikuotas koks nors virusas taip, jog jis ne kenktų, o būtų naudingas.

Viena sunkiausių žmonėms žinomų ligų yra vėžys. Kalifornijos universiteto darbuotojai identifikavo naują, veiksmingą vaistą kovai su šia liga. Tiesa, jie teigia, jog aptiko struktūriškai unikalų mišinį, kuris efektyviai kovoja su vėžiu. Numanoma, jog panaudojant nanotechnologijas, šį mišinį (be toksinių savybių) bus galima pritaikyti kovai su vėžiniais augliais.

Tačiau kalbama ne apie genomą, o apie struktūrą, atrodytų, kur čia ryšys? Įvairios struktūros savo ruoštu sudaro tik jiems būdingas struktūras, apie kurias visa informacija koduojama DNR sekose. Kalifornijoje sukurtas vaistas toks efektyvus, jog vos trys jo gramai sugebėtų užmušti tiek vėžinių ląstelių, kiek tilptų į normalaus dydžio baseiną. Vaistas, vadinamas ScA (angl. „somocystinamide A“), aptiktas Majuscula bakterijoje. Unikalusis junginys, buvo išbandomas „in vitro“ (tyrimai laboratorijose) ir „in vivo“ (tyrimai su gyvūnais). Rezultatai parodė, jog vaistas neleidžia susidaryti kraujagyslėms, kurios maitina navikus, bei įtakoja naviko augimą.

Tikriausiai daugeliui teko girdėti Ebola virusą. Ebola – mirtinas virusas, potencialus biologinis ginklas, esantis labiausiai bijomų egzotinių patogenų sąraše. Nuo šio viruso nėra jokios vakcinos ar gydimo metodų. Tačiau Viskonsino-Madisono universiteto („University of Wisconsin-Madison”) tyrėjų grupė sugalvojo genetinį būdą, kaip sustabdyti viruso plitimą bent jau tyrinėjimo metu. Virusas patalpinamas tarp specialių ląstelių, kur jis nebe toks pavojingas, todėl atsiranda galimybė jį analizuoti. Iki šiol šio viruso tyrinėjimai buvo labai ribojami, o ir patys tyrimai buvo labai brangūs. Dabar, gyvas Ebola virusas gali būti tiriamas tik specialiose BSL 4 (BioSafety Level 4) laboratorijose. Neseniai nauja šio viruso atmaina pasirodė Ugandoje, kur žuvo mažiausiai 40 žmonių. Taigi virusas vis dar egzistuojantis ir yra labai grėsmingas.

Panaudojant biotechnologijas, dabar galima tyrinėti net ir baisiausius žmonių priešus. Tačiau ar įmanomą ne tik tyrinėti, žudyti embrionus, keliant aršias diskusijas pasauliniu mastu, bet ir ką nors kurti. Pasirodo galima ir tai sėkmingai daro JAV mokslininkai. Jie teigia, jog jau žengė antrą žingsnį iš trijų dirbtinės gyvybės kūrimo procese. Baigtas rinkti gyvo organizmo, bakterijos Mycoplasma genitalium genomas.

Kodėl būtent Mycoplasma genitalium? Tai labai logiškas žingsnis, mat ši bakterija pasirinkta dėl to, jog jos genomas mažiausias - ji turi tik 485 genus! Tiesa, virusų genomai mažesni, bet jie nėra laikomi visiškai gyvais organizmais, nes negali savarankiškai daugintis.

Mycoplasma genitalium paprasta tuo, jog jos DNR supakuota vienoje chromosomoje. Visas koduojančios sekos skanavimas prasidėjo chemiškai nustatinėjant DNR fragmentus. Apskritai visos bakterijos genomo talpis - 580 000 padėčių. Nors mokslininkai sako, jog tai mažiausias jiems tikęs genomas, sužinojus jo talpį, seka neatrodo labai trumpa.

Dirbtinai padaryti DNR chromosomą nėra paprasta, nes ji labai trapi. Mokslininkams teko visą DNR skaidyti į fragmentus - apvalias formas, vadinamas plazmidėmis (pav. 1.0). Vėliau bus bandoma šią dirbtinę chromosomą patalpinti į ląstelę. Teigiama, jog ši chromosoma niekaip negalės pakenkti savo ląstelei-šeimininkei.

Pav.1.0 Taip atrodo suskaidytas DNR į vadinamąsias plazmides

Genetinių tyrimų situacija pasaulyje

Mokslininkai, turi begalę įvairiausių idėjų, reikia tik laiko joms visoms realizuoti. Kaip jau minėjome, daug tyrimų yra tiesiog draudžiami. Kada įvyks persilaužmas, tik laiko klausimas. Atrodo, jog bažnyčia kritikuoja apskritai visą mokslo pažangą. Kad ir kaip bebūtų, pagrindinis organas, sprendžiantis etines normas yra valstybė. Po truputį galima pastebėti vis daugiau leigalizuojamų įvairių tyrimų, kitaip sakant, mokslininkai gauna vis daugiau laisvės.

Sausio viduryje, HFEA(“The Human Fertilisation and Embryology Authority”) žengė labai svarbų žingsnį. Licenzijų komitetas suteikė dvi licencijas: Londono Karališkajai Kolegijai ir Newcastle universitetui. Mokslininkai nuo šiol turės teisę atlikti tyrinėjimus su hibridiniais embrionais, gautais iš žmogaus bei gyvūno embrionų.

Pastaruosius metus HFEA svarstė ar embrionų sukūrimas, naudojant žmogaus ir gyvūno DNR, yra etiškai pateisinamas. Licencijų suteikimas leidžia suprasti, jog mokslininkai galės kurti embrionus sušvirkščiant žmogaus DNR į gyvūno su pašalintu branduoliu kiaušialąstę. 99,9% hibridinio embriono bus iš žmogaus ir tik 0,1% - iš gyvūno.

Iki šiol kamieninių ląstelių trynėjimui mokslininkai naudodavo žmogaus kiaušialąstes, likusias po nevaisingumo gydimo procedūrų. Tokios gautos kiaušialąstės ne visada yra geros kokybės, be to, ne visada jų gaunama pakankamai. Gautos licenzijos suteiks mokslininkams patikimą bei pastovų kamieninių ląstelių šaltinį. Pagamintas kamienines ląsteles bus galima panaudoti tyrinėjimams, siekiant išgydyti tokias ligas kaip Alzhaimerio ar Parkinsono.

Jungtinėje Karalystėje diskusijų išduodant šiuos du leidimus buvo kur kas daugiau, nei Kinijoje, JAV ar Kanadoje. Šiose valstybėse tokių embrionų kūrimas jau yra legalizuotas. Organizacijos, smerkiančios abortą, bei religinės grupės rengė kompaniją prieš šių licencijų išdavimą, pasisakydamos, jog hibridinio embriono kūrimas neigiamai veikia žmogaus orumą.

HFEA įsipareigojo pasirūpinti didesniu visuomenės švietimu šia tema. Ji taip pat pasilieka sau teisę reguliuoti licencijų išdavimą ar atėmimą ateityje. Šiam sprendimui pritarė mokslinė bendruomenė ir Karališkosios draugijos kamieninių ląstelių darbo grupės pirmininkas, kuris sakė: „HFEA sprendimas yra teisingas, palaikysiantis Jungtinės Karalystės novatorės reputaciją, bei pasaulinio lyderio vardą kamieninių ląstelių tyrinėjime“.

Nelieka abejonių, jog ateityje visi tyrimai tik tobulės, o rezultatų bei išspręstų mįslių tik daugės. Sunku pasakyti ar tam egzistuoja ribos. Imanuelis Kantas yra pasakęs „Mokslas yra organizuotas žinojimas. Išmintis yra organizuotas gyvenimas”. Bet kokiu atveju mokslininkai pluša ne veltui, visos sukauptos žinios bus panaudojamos dabar, o jei ne dabar, tai tikrai ateityje. Viso genomo analizė, tai tarsi dėlionė, kurią reikia sudėlioti iš labai daug dalių, kurios po truputį kaupiamos įvairiuose biologiniuose duomenų bankuose. Manoma, jog visos nepagydomos, paveldimos ligos taip pat yra tik laiko klausimas. Šiais metais startuoja tarptautinis projektas, skirtas 1000 žmonių genomų iššifravimui.

Iki šiol savo genomą išsityrė tik keli žmonės: mokslininkai Craigas Venteris ir Jamesas Watsonas bei anonimai savanoriai. Tyrėjų komandos Jungtinėje Karalystėje, Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Kinijoje tvirtina, jog naujo projekto metu bus sukurtas analogų neturintis naudingiausias įvairių genetinių pakitimų katalogas.

Mokslininkai nusiteikę sukurti bendrą žmogaus genotipo žemėlapį, kuriame matytųsi visos įmanomos genų variacijos. Tam bus panaudojami visi įmanomi naujausi metodai ir $30-$50 milijonų (tai nėra labai daug, nes taikant senuosius genomo šifravimo metodus reikėtų mažiausiai $500 milijonų). Kyla klausimas, kam apskritai prireikė tokio milžiniško projekto?

Bet kurių dviejų individų genomai daugiau negu 99 proc. identiški, tačiau nežymūs pokyčiai leidžia paaiškinti, kodėl kai kurie suserga tam tikromis ligomis, yra alergiški skirtingoms medžiagoms, ir galiausiai, kodėl skirtingiems žmonėms netinka tie patys vaistai. Taigi, atsakymai į šiuos klausimus įdomūs ne tik mokslininkams, bet ir patiems žmonėms, nes tai leistų visiškai kitaip pažvelgti į daugelio ligų gydymą ir profilaktiką. Tyrėjai svajoja surasti visas mūsų DNR grandinės vietas, kurios žymėtų skirtumus tarp žmonių, taip pat tai, kaip DNR sekos susiderina paveldėjimo metu.

Dabartinių žmonių genetinių pakitimų katalogas padėjo atrasti daugiau kaip 100 genomo dalių – visą gyvo individo genetinės medžiagos komplektą, – paaiškinančių, kodėl susergama tokiomis ligomis kaip diabetas, krūties vėžys ar reumatoidinis artritas. Projekto metu taip pat siekiama sukurti visiems mokslininkams prieinamą gerokai išsamesnį žemėlapį, kuriame atsispindėtų su ligomis susiję skirtumai.

Dabar, trūkstant informacijos, medikams tenka atlikti labai brangius paciento genetikos tyrimus, kurie leidžia nustatyti konkrečias, nuo normos nukrypusias chromosomas, ir taip įvertinti ligos pobūdį, eigą ir reakciją į gydymą. Tyrėjai tikisi, jog nustačius 1000 žmonių genotipą, atsiras ne tik genų katalogas, bet tuo pačiu stipriai patobulės genų tyrimo metodai. Tai leis atpiginti ir supaprastinti genų šifravimo metodikas. O, kad šios žinios pasiektų visus pasaulio gyventojus, planuojama genų duomenų bazę daryti atvirą ne tik mokslininkams, bet ir visiems interneto naudotojams.

NHGRI („National Human Genome Research Institute”) direktorius Francis Collins pasakė: „Ištyrus net ir 1000 žmonių geriausi žmonijos protai vis tiek nesugebėtų nustatyti tikslius sąryšius tarp žmonių genotipo ir fenotipo, tad šiuos atradimus palikim ateities kartoms“.

Apibendrinimas

Genų ir viso žmogaus genomo tyrimai - tai tik didelio proceso pradžia. Kuo geriau mokslininkai pažįsta ląstelėje vykstančius procesus, tuo viskas atrodo sudėtingiau ir kebliau. Aiškėja, jog genomo šifravimas - tik pirmasis žingsnis prognozuojant, diagnozuojant ir gydant sudėtingas lėtines ligas. Toliau reikia suprasti genų produktų, pavyzdžiui, baltymų aktyvumų lemiančius pokyčius, baltymų sąveiką su įvairiais ląstelės komponentais. Tačiau, tai jau kitų, neseniai gimusių mokslo sričių - metabologikos, epigenetikos arba proteomikos veiklos sfera.

Vis gi ir dabar jau nuveikta nemažai. Genomo lyginamoji analizė taip pat labai svarbi. Pirmiausia ji leidžia sužinoti savo tautos istoriją, pagal jos kilmę. Kitas aspektas dar svarbesnis, mat išsiaiškinus genų mutacijos asortimentą, medikai galės padėti konkrečiam pacientui ne tik pagyti, bet ir išvengti būsimos ligos.

Genetikos ir su ja susijusių mokslų pažanga tenkins mūsų smalsumą ir padės gyventi sveikiau. Padės geriau pažinti tautos praeitį, istoriją, o netrukus leis prognozuoti ar diagnozuoti kiekvieno mūsų ir kiekvieno būsimo žmogaus ateitį bei ūkį.

Parengė: Evaldas

Literatūros šaltiniai:

• http://lt.wikipedia.org
• http://news.bbc.co.uk
• LRT laidos „Negali būti“ archyvas
• www.technologijos.lthttp://www.technologijos.lt/n/straipsnis?name=straipsnis-2714&t=/&l=0&r=
• www.bionews.org
• Žurnalas „New Scientist“

Komentarai (4)