Teleskopas nušvies Visatos „tamsiuosius amžius“ (10)
JAV Karinių jūrų pajėgų tyrimų laboratorijos mokslininkai ir inžinieriai sprendžia, kaip Mėnulyje pastatyti teleskopą, su kuriuo būtų galima pažvelgti į paskutinę dar netyrinėtą Visatos istorijos atkarpą.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
JAV Karinių jūrų pajėgų tyrimų laboratorijos mokslininkai ir inžinieriai sprendžia, kaip Mėnulyje pastatyti teleskopą, su kuriuo būtų galima pažvelgti į paskutinę dar netyrinėtą Visatos istorijos atkarpą.
NASA paskelbė paremsianti tyrimų seriją, skirtą kosminėms misijoms, susijusioms su naujos kartos astronomija. Viena šių potencialių misijų yra Tamsiųjų amžių Mėnulio interferometras (DALI), arba Mėnulyje pastatytas teleskopas, skirtas tirti pirmiesiems 100 milijonų Visatos metų. Tai vadinamieji „tamsieji amžiai“, kai danguje nešvietė nė viena žvaigždė.
Kaipgi veiktų toks teleskopas?
Vandenilis – labiausiai paplitęs Visatos elementas, kurio atomai skleidžia signalus radijo bangų spektre. Šios bangos yra per ilgos, kad jas matytų žmogaus akis, bet jas gali „matyti“ radijo teleskopo antenos. Jeigu pavyktų užfiksuoti pirmuosius signalus, išleistus vandenilio atomų „tamsiaisiais amžiais“, mokslininkai labai daug sužinotų apie tai, kaip formavosi pirmosios žvaigždės, galaktikos ir galop Visata, kokia ji yra dabar.
Kadangi Visata plečiasi, šių labai tolimų vandenilio atomų signalai gerokai pailgėja – nuo 21 cm iki kelių metrų. Tokio ilgio bangos dabar yra labai plačiai naudojamos komunikacijų technologijose ir yra milijonus kartų ryškesnės už vandenilio signalus iš praeities, kurių astronomai ieško. Be to, viršutiniai Žemės atmosferos sluoksniai iškreipia išorės signalus, kol jie pasiekia antžeminius teleskopus.
Štai kodėl Mėnulio tolimoji pusė, kuri neturi atmosferos ir nėra užstojama Žėmės, būtų beveik ideali vieta „tamsiųjų amžių“ teleskopui. DALI koncepcija numato, kad mokslininkai ir inžinieriai tirs naujoviškas antenų konstrukcijas, jų įrengimo metodus, elektroniką, kuri išgyventų atšiaurioje Mėnulio aplinkoje, ir kitas technologijas, kurių prireiktų kuriant teleskopą per ateinantį dešimtmetį.
Projektui vadovaujantis dr. Joseph Lazio pažymi, kad DALI bus vienas galingiausių kada nors sukurtų teleskopų. „Tamsiųjų amžių zondavimas atveria galimybę stebėti besiformuojančią jauną Visatą. Tikiuosi, kad DALI mums duos ne tik geresnį supratimą apie Visatą, bet ir netikėtų atradimų“ – sako astronomas.