Pasaulyje vis labiau susirūpinama jūrose pastebimu sparčiu koralų nykimu. Šį procesą nulemia įvairūs teršalai, kuriuos žmonės gausiais kiekiais išmeta į jūras ir sparti klimato kaita. Sparčiai kintant vandens temperatūrai, mokslininkai tikisi, jog koralus bus galima išsaugoti su vandenynų termostato (angl. „ocean thermostat“) pagalba.

Turbūt kai kurie skaitytojai nė nežino, jog koralai nėra paprasti jūriniai dariniai – tai gyvūnų karalystei priklausanti gyvybės forma. Apie koralų klasifikaciją galima trumpai pasiskaityti wikipedijos enciklopedijoje. Koralai paprastai sutinkami šalia koralinių rifų – struktūrų, susiformavusių iš mirusių ir suirusių duobagyvių – koralinių polipų išsiauginančių tvirtą kalkinį skeletą, kuris, jiems mirus, išlieka dar ilgą laiką, taip formuodamas koralinį rifą. Koralinis rifas yra didelė ir sudėtinga ekosistema, sausumoje jiems prilygtų didieji miškai. Tačiau jau ilgą laiką mokslininkai stebi kai šios sistemos nyksta.

Pastaruoju metu koralai sparčiai nyksta. „The Nature Conservancy“ organizacijos nuomone, jei koralai ir toliau nyks tokiu pat spartumu, per artimiausius 50 metų išnyks ~70% visų planetos koralų.

Mes gi priminsime, jog mokslininkams jau pavyko nustatyti, kad koralų išlikimui didelę žalą šalia įprastinių teršalų daro ir labai populiarūs kremai nuo saulės. Tačiau baiminamasi pavojingos klimato kaitos padarinių. Pasirodo, neįprastai šilta vandens temperatūra koralams gali sukelti procesą, kuris vadinamas „balimu“ (angl. „bleaching“). Tokio proceso metu koralas išmeta spalvingus mikroskopinius organizmus (dumblius), kurie aprūpina bendruomenę maistingomis medžiagomis, o pats pabaltuoja. Jei vandens temperatūra per keletą dienų ar savaičių neatsistato į normalią, pabalęs koralas miršta.

Net keturis kartus (1980 – 2005) tokie balimo reiškiniai buvo pastebėti šiaurės rytuose nuo Australijos. Tuos kartus vanduo buvo pasiekęs net 29C (84F).

Tyrėjai mano, jog Ramiajame vandenyje egzistuoja natūralūs procesai, reguliuojantys tam tikrą vandenyno temperatūrą. Nustatyta, jog pastarieji procesai neleidžia vandenyno paviršiui išilti daugiau nei 31C (88F). Mokslininkai įrodinėja, jog ši temperatūrinė riba yra saugi rifams. Viršijus ją, prasideda nebegrįžtami procesai. Tad kiek koraliniams rifams yra pavojinga klimato kaita?

Globalinis atšilimas kenkia daugeliui koralų, tačiau jis beveik nepaliečia koralinių rifų, kurie iš esmės saugo dalį gyvų planetos būtybių. Be to, pasirodo jog rifai, esantys šiltesnėje vandens zonoje yra labiau prisitaikę prie didesnių temperatūrų, tad klimato kaita juos įtakos mažiau, lyginant su rifais, kurie dabar yra vėsesniojoje srityje. Šie atradimai yra retai pasitaikančios optimistinės žinios, teikiančios vilčių šiai svarbiai jūros ekosistemai. Visgi šios viltys yra gana trapios ir joms išsaugoti reiktų riboti klimato kaitos greitį.

Dabartinė globalinė klimato situacija yra labai prasta. Kompiuteriniai žemės modeliai, prognozuoja didelį temperatūros pakilimą dar šį šimtmetį. Blogiausia, jog prie Australijos esančioje pavojingoje srityje, natūralūs procesai ateityje gali nebesuformuoti vandenyno termostato, kuris dabar saugo koralinius rifus. Tai lemia per greitai vykstantis globalinis atšilimas. Taigi, panašu, jog rifų ekosistema pajėgi susidoroti su lėtai kintančiu klimatu, tačiau spartus jo svyravimas gali būti tragiškas.

Parengė: Evaldas

Komentarai (1)