Neurofiziologai iš Niujorko universiteto išsiaiškino, kad kino filmo turinys ir individualus režisieriaus darbo pobūdis gali „užvaldyti“ žiūrovų smegenis, priversdamas juos sekti ekrane rodomus įvykius. Tyrime, kurio rezultatai paskelbti žurnale „Projections: The Journal for Movies and Mind“, teigiama, kad žiūrovų smegenų aktyvumas filmo metu parodė vienodas skirtingų žmonių smegenų reakcijas.

Mokslininkai panaudojo funkcionalią magnetinio rezonanso tomografiją, kad galėtų stebėti žiūrovų smegenų aktyvumą kino filmo peržiūros metu.

Buvo nustatyta, kad kai kurie filmai stipriau veikia žiūrovų smegenis nei kiti.

Tomografijos rezultatai parodė, kad panašios reakcijos buvo fiksuojamos neokortekse – smegenų dalyje, atsakingoje už suvokimą.

Mažiausias smegenų aktyvumas buvo užfiksuotas žiūrovams žiūrint ištrauką iš situacijų komedijos (18 proc.), o didžiausias – žiūrint Alfred Hitchcocko televizijos šou epizodą (daugiau nei 65 proc.). Straipsnio autoriai pažymi, kad norint kontroliuoti žiūrovų smegenis filmo metu, reikia specialaus siužeto išdėstymo estetinėmis priemonėmis.

Tai, kad A. Hitchcockas gali valdyti žiūrovų smegenų reakciją, „įjungdamas“ ir „išjungdamas“ jas tuo pat metu visiems žiūrovams, yra neurofiziologinis legendinio jo sugebėjimo manipuliuoti žmonių sąmonėmis įrodymas, teigiama straipsnyje.

Straipsnio autoriai pažymi, kad žiūrovų smegenų aktyvumas arba aukštas koreliacijos lygis gali būti vertinamas kaip ženklas, kad žiūrovai vienodai suvokia filmą. Smegenų aktyvumo skirtumai kalba apie tai, kad žiūrovą mažiau domina gaunama informacija arba apie tai, kad įvykiai ekrane yra skirtingai „apdorojami“.

Autorių nuomone, šis tyrimas atveria kelią dviejų skirtingų disciplinų, neurofiziologijos ir kinematografijos, susiliejimui į vieną mokslą – neurokinematografiją ("neurocinematic" studies).

Komentarai (1)