Europa šyla greičiau, nei likęs pasaulis (5)
Klimatas Europoje šyla greičiau, nei kituose pasaulio regionuose, konstatavo klimato ekspertai. Jie perspėja, kad dėl tokių pasikeitimų šiaurės Europa taps drėgnesnė, o didžioji Viduržemio jūros regiono dalis dėl niokojančių sausrų taps panaši į dykumą.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Įvairių Europos šalių klimatologai, išnagrinėję kompiuterinius žemyno klimato pokyčio modelius, konstatavo, kad globalinis atšilimas Europoje viršija vidutinius šio reiškinio rodiklius kituose pasaulio regionuose, skelbia britų dienraštis „Daily Mail“.
Specialistai prognozuoja, kad žemyną alinančios karščio bangos, panašios į kilusias 2003 metais, dėl kurių mirė 70 tūkstančių žmonių, kartosis dažniau.
Pasak ekspertų, nors Britų salos ateityje susilauks daugiau lietaus, liūtys dažniausiai prasidės pavasarį, sukeldamos rimtus potvynius. Jei potvynio vandens nepavyks nukreipti į kanalus bei drėkinimo sistemas ir išsaugoti vėlesniam laikui, dėl vasarą prasidėjusių sausrų jis gali būti prarastas, perspėja Europos potvynių ekspertas Lucas Feyenas. Jo teigimu potvyniai D. Britanijoje gali sustiprėti 40 proc. ar net daugiau.
Europos aplinkos agentūros (EAA) atstovo Oscaro Remoro teigimu, sparčius klimato pokyčius Europoje lemia sudėtingas įvairių aplinkos faktorių derinys, įskaitant žemyno kalnų grandinių aukštį, sąlyginai didelį sausumos ir santykinai mažą jūrų bei ežerų plotą, nei kituose pasaulio regionuose, bei Golfo srovę, iš Meksikos įlankos link Europos krantų nešančią šiltus Atlanto vandenyno srautus.
„Žemė įšyla greičiau, nei vanduo, todėl kuo didesni žemės plotai, tuo labiau ji šiltėja“, – sakė jis „Daily Mail“.
Kompiuteriniai Europos klimato modeliai, sudaryti remiantis dabartinėmis jo kaitos tendencijomis, pranašauja, kad šį šimtmetį šiaurės Europa taps drėgnesnė, o pietinė žemyno dalis gali tapti panaši į dykumą. Ekspertų teigimu Viduržemio jūros regiono šalyse gali prasidėti stipri „vandens konkurencija“ tarp vietinių gyventojų ir turistų, be to, smarkiai išaugs miško gaisrų pavojus.
Vakar Europos aplinkos agentūros paskelbtame pranešime apie besikeičiantį mūsų žemyno klimatą teigiama, kad dėl jūros lygio kilimo iškils rimtų problemų pakrančių gyventojams. Iki 2100 m. su šia problema gali susidurti 4 milijonai europiečių, valstybių ekonomikai gali būti padaryta beveik 2 milijardų svarų sterlingų žala.
Ekspertai konstatavo, kad per pastaruosius 40 metų žuvų arealai, įskaitant menkes, Europos pakrantėse pasitraukė apie 1000 kilometrų į šiaurę, vis labiau toldami nuo Šiaurės jūros.
Nuo 1850 m. ištirpo du trečdaliai Alpių ledynų, o prie šalto oro įpratę gyvūnai ir augalai traukiasi vis aukščiau į kalnus. Ilgesnis žemės ūkio sezonas teikia tam tikrų pranašumų ūkininkams, ypač šiaurinėse šalyse, tačiau dėl šiltesnių žiemų vis labiau į šiaurę plinta vabzdžių pernešamos ligos.
Europos aplinkos agentūros pranešime siūloma steigti naują Europos šalių forumą, kuris rūpintųsi informacijos apie klimato kaitos poveikį sklaida ir perspėtų apie Europos gyventojams gresiančias permainas.
„Perspėti apie tai – mūsų pareiga. Kompiuteriai įspėja apie tai, kas gali nutikti, ir mes turime būti pasiruošę“, – dienraščiui sakė EAA atstovas Oscaras Remoro.
