Žvilgsnis į atomą. Trečia dalis: nuo kvarkų iki stygų teorijos

Aisti, as radau ir negramatine klaida Elektronas (ir apskritai leptonai) nera sudaryti is kvarku. Taigi kartu su kvarkais jie yra laikomi "lygiavertemis" elementariosiomis dalelemis. Bent jau taip buvo laikoma tais laikais, kai kvarku teorija buvo "itvirtinta", t.y., eile fiziku gavo uz tai Nobelio premijas. Nors paradoksalu, laikoma, kad elektronai is paciu protonu(!)gali buti "pavirte" dar Visatos sprogimo uzuomazgoje, nors aisku schema kur kas sudetingesne, surista su visu keturiu fizikiniu jegu suvienijiimo ideja. Siaip neverta nusiminti, kad sis straipsnis mazai suprantamas, nes net ir jo gale pacituoti patys fizikai dave suprasti, kad jiems dabartine teorija irgi nesuprantama (bent jau negrazi). Jie supranta tik sia teorija aprasancias formules, o protu matyt viska suvokia vienodai sunkiai, kaip ir nespecialistas. Prisiminkim, net ir Einsteinui buvo sunku pripazint kvantine dinamika ir iki gyvenimo poabaigos bande ja pakeisti grazia matematine nekvantine teorija.

Visai negėda kad nesuprantu, nes teorija dar nebaigta, patys mokslininkai nesutaria/nesupranta. Jie būtų pabaigta teorija, būtų galima viską aiškiai išdėstyti, supaprastinti ir nebūtų čia taip sudėtinga.

wow....pirma karta isgirdau apie amerikonu 88km ilgio greitintuva........tikras monstras.... P.S. saunus straipsnis, laukiu nesulaukiu straipsnio apie apie abi realitivumo teorijas arba net apie supersimetrija (sioj vietoj reiketu pagilinti sawo zinias) saunuoliai

Visai neblogai. Gavau mokslinių įrodymų, kad nesu toks protingas, kaip maniau. Bet visgi Einšteino reliatyvumo teorijas, paaiškintas populiariai, būtų malonu pas jus rasti.

Manau redakcijai būtų tiesiog pravartu surinkti geriausių šiomis temomis parašytų knygų sąrašą ir pateikti tiem kas nori gilinti žinias, nes tų knygų labai daug, o kuriose yra visa teorijų esmė nebeįmanoma žinot. Taip pat įdomūs straipsniai būtų apie biotechnologijas, molekulių programavimą, genų veikimo principus... P.S. puikūs straipsniai, vadovėliuose preface'as toks galėtų būti, tai bent sudomintų ką nors...

Puiki trilogija. Ačiū.

Tai jau jo, kai kurias dalis kelis kartus skaičiau, kad suvokčiau. Yra ką „apvirškinti“. Nenustokit rašyti, vadovėlių nestudijuosi juk, kad pasidomėti, kas mokslo pasaulyje dedasi, o čia glaustai aiškiai išdėstyta. Bent jau bandyta aiškiai Ačiū už žinias

Dekui redakcijai kad surinko i viena vieta, o tai paskutines kelias dienas wikipedijoje sedziu ir renkuosi. Dabar perskaicius visa trilogija kazkaip aisku darosi kad ne ten eina mokslininkai. Labai jau daug loginiu prielaidu keikviename isradime. Gal cia zmogiska prigimtis, noras pazinti, ir nuvede ne tuo keliu, kuo toliau tuo daugiau daleliu ir jokio rezultato (galutinio suvokimo prasme), gal geriau smelio grudelius skaiciuoti papludimy? Matyt greiciau filosofas kada nors issiaiskins esme nei mokslininkai. Nera atsakyta i pradinius klausimus o nulindo i detales, kaip rasiau kas patvirtins kad kelias teisingas? Kodel einama tik 1-5 keliais ir tokiu greiciu su tiek pašaliniu prielaidu? Kazkas raso - gravitacija yra - kur vacume be mases kunas krinta? Zeme yra vacume? kur ji krinta?? zemoje temperaturoje pasipriesinimas mazeja, o gal svoris judanciojo? zodziu as kelias dienas domiuosi tik, bet jauciu viena vieta, ne ten ziurime - kaip temperaturos ir laiko aspektai? Siulau redakcijai kokiu straipsniu apie pradzia ir diskusijas be konstantu.

Svarbiausia tai, kad mokslininkai EINA! Čia tas pats kas pirmąjame straipsnyje atomai buvo tik prielaidos, arba neutronu paieška užtruko 11 metų... Dabar mokslininkai kaip minėjo, yra ties žmogaus suvokimo ribomis, todėl nei kiek nenuostabu, kad taip jiem sudėtinga... ateis diena, kada viskas ką mes perskaitėme, bus tikslu ir nenuginčijama.. bet jei išvis nieko nedarysime - tai tikrai nieko ir nepasieksime. Apie gravitaciją tai nelabai supratau ką pasakyt norėjai.. argi gali egzistuoti kūnas be masės? O Žemė tai krenta - ji krenta į Saulę, bet ji juda tokiu greičiu kad nuskrieja tiek pat kiek "nukrenta" - niekada nepasiekia Saulės dėl jos apvalumo. Tas pats būtų ir ant žemės paviršiaus jei kokį akmenį išmestum horizontaliai 8km/s greičiu - jis niekad nenukristų. Temperatūra yra vidutinės kinetinės energijos matas, kuo mažesniu greičiu juda molekulės, tuo mažiau jos trugdo judėjimui. Na tikiuosi neprisvaigau savo žiniomis Kas liečia šiuos straipsnius - tai tikrai didelis ačiū ir sveikinimai redakcijai!

Topazui, -Nu placiau pasvaik (geraja prasme) del gravitacijos, visai patiko;o) ka sako niutonas? Kodel vacume skirtingi svoriai vienodai ir kodel krenta ir kur?

Šaunus straipsnis (ar čia reikia sakyt straipsniai), labai ačiū. Lauksim ir tikėsimės, kad tokių bus daugiau.

Kazkaip mazai minciu apie veidrodi siame portale, juk V taip pradejo matuoti ir kaip sakoma 'pakatila'. Gal kas placiau galite pakomentuoti?

katik perskaiciau visas 3 dalis ir galiu pasakyt RESPECT uz si straipsni suprantamai parasyta ir aiskiai skaitoma idomu kaip viskas rutuliosis toliau ???.....ATEITIS PARODYS

beje kaip nekeista bet viska supratau nuo a iki z, nors nepasakyciau kad labai patiko fizika mokykloj...viskas labai aisku(skaitant toks jausmas buvo kad viskas cia naturalu heh) ir norisi dabar pasikapstyti dar giliau

. Dėl to ir šviesa užlinksta - kadangi jos greitis ribotas, Visata šioje ketvirtoje dimensijoje pasislenka, todėl fotonai "nukrenta" proporcingai gravitacijos "išgaubtumui" savo trajektorijoje.

dekui rwc, nesupyksi jei negaisiu laiko ir nenagrinesiu wiki ar dar kur o paklausinesiu;o) 1.Niutono vamzdelis su vacumu ir 3 skirtingo svorio kunai (ne vacume svoriai skirtingi), o vacume v=0, ir krenta vienodai visi trys - kur krenta jei v=0? Tas pats kas kosmonautas atvirame kosmose, jis niekur nekrenta gi. 2. Zeme irgi vacume, vadinasi ir jos v=0 Kazkaip cia man nelogiskai viskas atrodo, o jei nerasytum formuliu kuriu pilnas netas buciau dekingas;o)

Manau, formulės, kurių "pilnas netas" ir nuorodos yra atspirties taškas - be jų viskas būtų tik sapalionės, būtų neaišku, apie ką kalba.

dekui, trumpai ir aiskiai, pasitikrinau wiki, teisybe;o) dabar neatstosiu;o) Gal paaiskintum placiau savo teigini: Dėl to ir šviesa užlinksta - kadangi jos greitis ribotas, Visata šioje ketvirtoje dimensijoje pasislenka, todėl fotonai "nukrenta" proporcingai gravitacijos "išgaubtumui" savo trajektorijoje.

O visos iki siol atrastos bangos (dazniai) irgi c greiciu varo? Nuo 1Hz iki gamos? taip kaip fotonai kurie tik sviesos daznio diapazone? o kitu bangu daleles kas? Kodel jos 'banguoja' ir ar visu dazniu greitis vienodas jei ilgis bangos skirtingas? Sakiau neatstosiu;o)