Gyvybė Žemėje galėjo atsirasti šimtais milijonų metų anksčiau nei manyta iki šio. Tai galėjo įvykti prieš 4,4 mlrd. metų, nors iki šiol galvota, jog tai tiesiog neįmanoma.

Iki šiol mokslininkai galvojo, kad jokių formų gyvybė būtų negalėjusi išlikti per vadinamąjį Vėlyvąjį bombardavimą - apie 100 mln. metų laikotarpį, kurio metu neseniai susiformavusią planetą intensyviai trankė meteoritai, išmušdavę kraterius, pagal plotą prilygstančius Tailandui arba Prancūzijai.

Naujojoje studijoje nurodoma, kad per šį laikotarpį ant Žemės nukrito apie 200 kvintilijonų tonų uolienų. Dėl šio nepaliaujamo bombardavimo išsiskyrė tiek daug šilumos, jog išsilydė didžioji dalis Žemės paviršiaus. Atsižvelgiant į šį faktą iki šiol manyta, jog planetoje negalėjo išlikti netgi primityviausi gyvi organizmai, ištveriantys aukštą temperatūrą.

Šią vyraujančią prielaidą patvirtina faktas, jog iki šiol atrastų ankstyviausių gyvybės pėdsakų amžius siekia 3,9 mlrd. metų. Tuo metu intensyviausio meteoritų bombardavimo laikotarpis jau buvo pasibaigęs.

Ankstyviausių mikroskopinių organizmų fosilijų amžius siekia 3,5 mlrd. metų, o geocheminiai duomenys rodo, jog dar primityvesni organizmai, kurie, kaip manoma, galėjo būti visų gyvų padarų bendri protėviai, atsirado maždaug 300 milijonų metų anksčiau.

Tačiau Kolorado universiteto mokslininkai Stephenas Mojzsisas ir Olegas Abramovas tvirtina, kad Žemės vystymosi pradžioje ne visur buvo pragariškai karšta. Daugelis gyvybės formų, kurios galėjo atsirasti gerokai anksčiau, tikriausiai turėjo galimybių išverti meteoritų bombardavimą, sakoma žurnale „Nature“ paskelbtoje studijoje.

Panaudoję Žemės plutos įkaitimo nuo smūgių skaitmeniniu modelius, mokslininkai apskaičiavo, kad per visą ankstyvąjį Žemės formavimosi laikotarpį gyvybei visiškai netinkamos sąlygos vienu metu apimdavo ne daugiau nei 37 proc. planetos paviršiaus. Be to, ne daugiau nei 10 proc. paviršiaus temperatūra viršijo 500 laipsnių pagal Celsijų.

Be abejo, tokia kaitra - labai didelė, tačiau didžioji Žemės dalis buvo pakankamai vėsi, kad joje galėtų gyventi įvairūs mikroorganizmai. Kai kurie iš jų tarpsta 20-50 laipsnių temperatūroje, o kiti atlaiko didesnę negu vandens virimo - iki 110 laipsnių temperatūrą. Tokių "ekstramalių" gyvybės formų yra ir dabartiniame pasaulyje - apie kai kuriuos jų atvejus galite paskaityti šiose publikacijose.

Dalis mikrobų taip pat galėjo gyventi kelių kilometrų gylyje po Žemės paviršiumi, kaip ir kai kurios iki mūsų dienų išlikusios paprastos gyvybės formos, nurodo studijos autoriai. „Visos gyvybei būtinos sąlygos“ - skystas vanduo, energijos šaltiniai, tokie kaip saulės šviesa, taip pat organizmams reikalingi cheminiai elementai iš meteoritų arba pačios Žemės „buvo bent prieš 4,38 mlrd. metų“, nurodoma naujienų agentūrai AFP mokslininko atsiųstame elektroniniame laiške. „Gyvybės amžius gali būt ne ką mažesnis už pačios Žemės“, - mano S.Mojzsis.

Faktas, jog savaime besidauginančios gyvybės formos iš pirmapradžio gyvybės šaltinio galėjo atsirasti gerokai anksčiau, taip pat gali paaiškinti, kodėl palyginti sudėtingos sandaros organizmai, kurių fosilijų aptinkama, egzistavo jau prieš 3,5-3,8 mlrd. metų. Jeigu naujoji teorija yra teisinga, tokio masto organizmų evoliucijai laiko turėjo pakakti.

„Nature“ taip pat išspausdino Kalifornijoje veikiančio NASA Ameso (Eimso) tyrimų centro mokslininkės Lynn Rothschild (Lin Rotšild) komentarą, kuriame sakoma, jog naujoji studija įtikinamai rodo, kad gyvybė greičiausiai atsirado anksčiau, o ne vėliau. „Be to, ji atskleidžia tikimybę, kad gyvybė Žemėje atsirado tik kartą, o nuo tada ši planeta visą laiką buvo gyvenama“, - sakė ji.

S.Mojzisis mažiau linkęs manyti, jog visi gyvi padarai atsirado iš vadinamojo vieno „paskutiniojo universalaus bendro protėvio“. „Kitu atveju galėjo egzistuoti kartu evoliucionavusių protoorganizmų bendrija, vėliau virtusi populiacija“, kurią sudarė primityvios ląstelės, nurodė mokslininkas.

Pasak mokslininkų, tiksliai atsakyti į klausimą, ar gyvybė atsirado seniau nei prieš 4 mlrd. metų, būtų nepaprastai sunku. Daugumą tokios gyvybės pėdsakų - jeigu jų buvo - tikriausiai sunaikino meteoritų sukeltas ugninis Žemės krikštas, todėl išlikusių fosilijų paieškos gali būti bergždžios. Iki šiol žinomų seniausių nuosėdinių uolienų amžius „tesiekia“ 3,83 mlrd. metų.

Komentarai (5)