Hadi Farajvand. Irano branduolinė programa – taiki (8)
Jau seniai netyla diskusijos dėl Irano Islamo Respublikos vykdomos branduolines programos, kurią Iranas pradėjo dar 1957 metais. Su JAV palaiminimu ši programa įgavo pagreitį, tačiau jau kuris laikas Iranui yra priekaištaujama dėl branduolinės programos naudojimo atominio ginklo kūrimui. Apie branduolinę programą ir santykius su kaimynais kalbėjo į Vilnių atvykęs Irano Islamo Respublikos ambasadorius Lenkijoje Hadi Farajvand.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
„Irano Respublikai primetami kaltinimai dėl masinio naikinimo ginklų kūrimo - neteisingi, yra greičiau atvirkščiai - Iranas deda visas pastangas, kad pasaulyje masinio naikinimo ginklai nebūtų kuriami. Mes jau 1974 metais prisijungėme prie JT rezoliucijos, pagal kurią Artimieji Rytai turėtų tapti erdve, kurioje tokie ginklai nekuriami. Branduolinė programa, kurią vykdome, naudojama tik taikiems tikslams“, - kalbėjo H. Farajvand.
Kaip ir daugelis šalių Artimuosiuose Rytuose, taip ir Iranas įsirengė raketines sistemas. Tačiau pasak Irano ambasadoriaus, šios likusiam pasauliui nekelia jokios grėsmės ir bus naudojamos tik gynybiniais tikslais. Ambasadoriaus tvirtinimu, šiuo metu Irano raketiniai pajėgumai yra mažiausi regione.
„Mes buvome paskutinė valstybė regione, kuri apsirūpino tokiomis raketomis. Irano raketos bus naudojamos tik savigynos tikslams: jeigu Iraną užpultų kitos valstybės, šis galėtų suduoti deramą atsaką. Neturime raketų, kurios nuskrietų daugiau nei 2000 km, ir tikrai neplanuojame nei jų kurti, nei įsigyti. Irano turimos raketos nesiektų JAV, o mes ir neketiname to daryti. Apskritai, bet kuri pasaulio valstybė, kuri sumaniusi atakuoti JAV raketomis, turėtų būti gerokai kvaištelėjusi“, - savo nuomone dalijosi H. Farajvand.
Pasak Irano ambasadoriaus Lenkijoje, ši šalis ne tik neturi jokių ketinimų susikurti masinio naikinimo ginklų, bet ir atvirkščiai – svariai prisideda prie taikos procesų Artimųjų Rytų regione vykdymo.
Pasak H. Farajvand: „Mums labai svarbūs santykiai su visomis kaimynėmis. Iranas daug prisidėjo prie konfliktų sprendimo Armėnijoje, Azerbaidžane ir Tadžikistane, nuo pat pradžių priešinosi JAV invazijai į Iraką, kuri buvo viena didžiausių tragedijų tiek Artimuosiuose Rytuose, tiek apskritai visam pasaulyje. Tūkstančių civilių, tarp jų moterų ir vaikų mirtys, visiškai sugriauta Irako infrastruktūra – dalykai, už kuriuos Amerika privalo prisiimti atsakomybę. Kalbant apie terorizmą, Iranas su juo kovojo jau prieš Rugsėjo 11-ąją. Po Rugsėjo 11-osios įvykių visas pasaulis sužinojo, kas yra tos grėsmės, apie kurias Iranas kalbėjo jau seniai. Į kovą su terorizmu ir „Al-Qaeda“ Iranas stojo kartu su visa tarptautine bendruomene, tačiau JAV vietoj to, kad įvertintų šias pastangas, įtraukė Iraną į „blogio ašį“.
Tokia JAV politika Irano atžvilgiu ambasadoriaus nestebina, dar daugiau – jis nemanąs, kad reikalai šia linkme smarkiai keistųsi. „Morkos ir lazdos“ politiką Artimųjų Rytų regione naudojo G.W.Bushas, dabar šią politiką perima ir B. Obama. Ambasadoriaus manymu, tokia politika veiksminga tik Zoologijos sode dresiruojant gyvūnus, tačiau užmezgant santykius su kitomis valstybėmis ji negali būti taikoma.
„Nors B. Obamą žada permainas JAV politikoje Artimųjų Rytų atžvilgiu, tačiau tai tėra pasikeitimai JAV valdančiojo elito diskurse. Dar nepajautėme jokių realių pasikeitimų JAV vykdomoje politikoje Irano atžvilgiu ir apskritai Artimųjų Rytų klausimais. Vašingtonas savo retoriką turėtų patvirtinti konkrečiais veiksmais, pakeisti vien tik viešąjį kalbėjimą neužtenka. Iranas galėtų būti JAV partneris, jei tik šios to norėtų“, - įsitikinęs Irano ambasadorius.
Per visą pasaulį nuskambėjo ir Irano prezidento Mahmud Ahmadinežad Šveicarijoje JT organizuotos konferencijos rasizmo klausimams aptarti metu ištarta frazė, neva Izraelis yra rasistinė valstybė. Tačiau pasak Hadi Farajvand, šioje vietoje daugiausiai išlošė propaganda.
„Iranas visada laikėsi principinės nuostatos – mes niekada pirmi neatakuosime kitos valstybės. Patyrinėjus mūsų istoriją, akivaizdu, kad Iranas niekada neužpuolė kitos valstybės, atvirkščiai, mes buvome atakuoti daugelio kitų valstybių. Tai, ką mūsų prezidentas pasakė apie Izraelį – kad tokia valstybė negali egzistuoti – nėra grasinimas pulti. Šiuo atveju suveikė žiniasklaidos efektas, kai iš konteksto ištraukiamas vienas sakinys ir padaroma sensacija. Tačiau nepaneigiama tiesa yra tai, jog valstybė, kuri buvo sukurta ant smurto ir okupacijos pagrindų, negali būti legitimi. Jokia okupacija nelegitimizuoja valdžios nei tarptautinės bendruomenės, nei savo piliečių akyse, o svarbiausias valdžios atributas ir yra legitimumas, todėl natūralu, kad vieną dieną tokios valstybės be jokios invazijos iš šalies pačios save sunaikins“, - kalbėjo ambasadorius.
Irano ambasadorius nesutiko ir su Iranui metamais kaltinimais žmogaus teisių pažeidimais. Skirtinguose kontinentuose skiriasi ir žmogaus teisių standartai, įsitikinęs ambasadorius, todėl Artimųjų Rytų regione esančioms valstybėms negalima primesti vakarų demokratijos standartų.
„Dažniausiai „kaltintojų“ ir mūsų valstybės labai skiriasi tarpusavyje. Esame skirtingos kultūros ir turime skirtingas vertybes – tai labai natūralus ir žemiškas dalykas. Negali būti vieno demokratijos ar vieno žmogaus teisių standarto. Mano nuomone, Iranas yra net labai demokratiškas. Pagalvokime apie Vakarų Europos valstybę Prancūziją, kurioje šiuo metu gyvena apie 3 milijonus musulmonų. Ar jie turi bent vieną savo atstovą parlamente? Kiek Prancūzijoje yra mečečių? Irane gyvenantys žydai turi vieną atstovą parlamente. Krikščionys turi 2 savo atstovus parlamente, be to šios mažumos Irane yra teisiamos atsižvelgiant į jų religiją, Islamo teisė jiems netaikoma. Teherane nedaug krikščionių, o jie turi dešimt bažnyčių šiame mieste. Visai neseniai norėjome pastatyti mečetę Varšuvoje, spėkite, ar kas nors leido tą padaryti...“, - kalbėjo Hadi Farajvand.
Parengė Jovita Sandaitė
