Pasibaigusi vasara ir prasidėjęs naujas darbymečio sezonas ragina priminti apie paslaptingą ligą, pakertančią jaunus, daug dirbančius arba besimokančius ir energija trykštančius 20–40 metų žmones.

Ši liga buvo atrasta XX amžiaus pabaigoje ir pavadinta lėtinio nuovargio sindromu (LNS). Visame pasaulyje vis daugiau žmonių kreipiasi į medikus ir skundžiasi užsitęsusiu nuovargiu, sumažėjusiu darbingumu, galvos, sąnarių ar raumenų skausmais.

Šiek tiek istorijos

1980 metų viduryje nedidelį kaimelį JAV Nevados valstijoje užklupo paslaptinga liga. Pagrindinis ir beveik vienintelis jos simptomas buvo nuovargis. Kaimo gyventojai sunkiai nubusdavo ryte, vos į ką nors atsirėmę užmigdavo ir niekaip negalėdavo sukoncentruoti dėmesio. Gyvenimas kaimelyje apmirė, tarsi Brolių Grimų pasakoje.

Amerikiečių mokslininkai ėmė tirti šią paslaptingą ligą ir pavadino ją lėtinio nuovargio sindromu. Kitų šalių medicina apskritai neigė šį simptomą egzistuojant, laikė jį vaizduotės produktu. LNS buvo vertinamas kaip tinginystė, vengimas atlikti savo pareigas. Praėjus dar keleriems metams, ir kitų šalių mokslininkai sutiko, kad LNS – tai liga.

Tačiau jos nederėtų painioti su pervargimu, kuris viso labo – fiziologinė organizmo reakcija į sunkų ilgalaikį triūsą. Kiek vienam iš mūsų yra tekę dirbti be atvangos ar ne pagal jėgas. Jeigu po bemiegės nakties norisi miego, tai – ne liga. Sumažinus darbo krūvį ir išsimiegojus, pervargimo požymiai palaipsniui pranyksta.

Prasidėjus LNS, išsivaduoti nuo fizinio silpnumo sunku. Net ir daugybę valandų išmiegojęs žmogus nubunda be jėgų ir prislėgtas, tada net atostogos nepadeda: sugrįžęs į įprastą darbo ritmą, žmogus per porą dienų išeikvoja poilsio metu sukauptas jėgas. Ši kankinanti būsena gali tęstis metų metus trikdydama sergančiojo darbingumą bei gyvenimo kokybę.

Sukelia stresas ir nuovargis

Kaune įsikūrusio medicinos centro „Neuromeda“ gydytojas psichiatras Mindaugas Jasulaitis sako, kad LNS priežastys ir vystymosi eiga nėra tiksliai žinomi. Dalis mokslininkų mano, kad pagrindinis ligą sukeliantis veiksnys – stresas ir nuovargis, kiti teigia, kad įtakos turi virusai, aplinkos užterštumas ir kitos priežastys.

Tyrėjai nustatė, kad didelę reikšmę vystantis ligai turi neuroendokrininisimunologinis sutrikimas. Galvojama, kad liguistas imuninės ir endokrininės sistemos reakcijas gali sukelti pakitęs atsakas į stresą. Yra pastebėta, kad LNS sukelia tos pačios priežastys, kurios išprovokuoja ir kitas ligas: virusines infekcijas, fibromialgiją, sumažėjusį arterinį kraujospūdį, imuninės sistemos sutrikimus. Nustatyta, kad LNS vystymąsi skatina deguonies stygius kraujyje, skydliaukės ligos, sutrikusi imuninė sistema, lėtinis stresas, netinkama mityba, badavimas, sutrikusi žarnyno mikroflora, padidėjęs jautrumas maisto ir cheminėms medžiagoms, apsinuodijimas chemikalais ir sunkiaisiais metalais.

Dalis tyrėjų mano, kad vystantis LNS taip pat svarbūs ir psichologiniai bei socialiniai faktoriai. Jie pastebėjo, kad LNS sergančių tėvų vaikams yra didesnė tikimybė susirgti šia liga, nes jie nejučia iš tėvų perima liguistą elgesį, nors ir neturi tam fiziologinių priežasčių. Ilgainiui pernelyg stiprus dėmesys liguistiems pojūčiams bei ligai pradeda keisti žmogaus asmenybę bei gyvenimo būdą. Šiems žmonėms gali padėti psichoterapija.

LNS prasideda kaip gripas

LNS simptomai dažnai primena paprastą persišaldymą: skauda gerklę, galvą, raumenis, pakyla temperatūra, padidėja limfmazgiai, vargina silpnumas. Daugelis į tai nekreipia dėmesio, nekeičia darbo ir poilsio režimo. Po kurio laiko dalis šių simptomų išnyksta, tačiau lieka atminties, dėmesio, miego sutrikimų, vargina bloga nuotaika, energijos stoka. Kai tokie žmonės kreipiasi į gydytoją ir atlieka išsamius tyrimus, šie neatskleidžia susirgimo priežasties.

Specifinio gydymo nėra

Kadangi nėra tiksliai žinomos šio susirgimo priežastys, nėra ir specifi nio gydymo. Tad daugelis sergančiųjų LNS iki galo nepasveiksta. Teigiamą poveikį gali turėti subalansuota, vitaminų ir mineralų kupina mityba, darbo ir poilsio režimas. Manoma, kad LNS dažnai sukelia medžiagų apykaitos sutrikimai, atsiranda mikroelementų trūkumas, todėl jų reiktų vartoti papildomai (ypač magnio).

Kadangi LNS dažnai lydi depresija, gali būti naudinga gydyti antidepresantais, nors šiuo atveju jie mažiau veiksmingi nei depresijos metu. Moksliniai tyrimai taip pat rodo, kad vienas veiksmingiausių būdų gydyti LNS yra kognityvinė psichoterapija.

„Visada geriau ligos išvengti nei ją gydyti, – primena M.Jasulaitis, – o tai didele dalimi priklauso nuo mūsų pačių. Pirmiausia – gerai apskaičiuokite savo darbo krūvį. Nesinerkite iš kailio, kad visur ir visada būtumėte pirmi, neįsipareigokite per daug, nekelkite sau per didelių reikalavimų. Reikia išmokti pereiti nuo vienos veik los srities prie kitos. Kitaip eilinio streso metu nervų sistema gali išeiti iš rikiuotės.“

Kada galima įtarti LNS

Norintiems pasitikrinti, ar nesergate LNS, gydytojas M.Jasulaitis siūlo atlikti testą. Jeigu jus pusę metų ar ilgiau vargina 4 iš žemiau išvardintų požymių, galima įtarti, jog sergate lėtinio nuovargio sindromu:

• Nuolatinis nuovargis. Net po paprastų darbų jaučiatės išsekęs.
• Po fizinio krūvio atsiranda bloga savijauta, kuri tęsiasi ilgiau nei 24 valandas.
• Pablogėjusi atmintis, susilpnėjęs dėmesys.
• Rytais nesijaučiate pailsėjęs.
• Skauda raumenis ir sąnarius, apima nepaaiškinamas silpnumas.
• Vargina galvos skausmai.
• Dažnai pasikartoja gerklės uždegimai.

Pasidalinkite su draugais

Aut. teisės: Valstiečių laikraštis

Autoriai: Marija Kundrotaitė

Komentarai (3)