Nauja teorija skelbia, kad Marsas ne visada buvo raudonas, informuoja „Live Science“. Ilgai manyta, kad raudona spalva Marse atsirado todėl, kad prieš milijardus metų planetoje tekėjo vanduo, o jame esanti geležis nudažė uolas.

Visgi 2004 m. į planetą nuleisti robotai geologai „Spirit“ ir „Opportunity“ aptiko tam tikrų mineralų pėdsakų, kuriuos vanduo būtų ištirpdęs. Taigi peršasi išvada, kad Marsu niekada netekėjo vanduo.

„Tai visus nustebino“, – teigė Danijoje esančios laboratorijos „Aarhus Mars Simulation“ darbuotojas Jonathanas Merrisonas.

Dabar mokslininkai mano radę paaiškinimą, kaip Marse be vandens atsirado raudonos spalvos. Tyrimo autoriai teigia, kad raudona spalva planetoje atsirado palyginus neseniai – erozijai ėdant uolas galėjo susiformuoti raudonas mineralas, kuris ir dažo dulkes Marse.

Siekdami šią teoriją patikrinti J. Merrisonas su kolegomis įdėjo į stiklines talpas kvarcinio smėlio, o specialus aparatas kurį laiką vartė šias talpas. Jie išsiaiškino, kad tokio proceso, kurio poveikis panašus į švelnų Marse pučiantį vėją, užtektų sukelti erozijai – apie 10 proc. smėlio kruopelių per septynis mėnesius virstų dulkėmis.

Paskui mokslininkai į stiklines talpas įdėjo sutrinto mineralo – magnetito. Toliau vartant talpas smėlis darėsi vis raudonesnis. „Manome, kad šis procesas paaiškina, kaip be vandens atsirado raudonos spalvos“, – sakė J. Merrisonas.

Stiklo talpose smėlio kruopelės trynėsi, skilo. Jiems susilietus su magnetitu, deguonies atomas iš kvarco pereidavo į magnetitą, taip susiformuodavo naujas mineralas – hematitas. Hematitas yra tamsiai raudonas geležies oksidas. J. Merrisono teigimu, užtenka nedidelio kiekio hematito, kad visos dulkės nusidažytų raudonai.

„Baigę eksperimentą, ant talpų sienelių pamatėme raudoną spalvą“, – pasakojo mokslininkas. Tad nors mokslininkų išvados nesutampa su ikišioline teorija, tačiau puikiai paaiškina raudonos spalvos galimas atsiradimo priežastis.

Komentarai (2)