Pabėgėliai pasakoja apie košmarus, patirtus Š. Korėjos kalėjimuose (23)
Per pirmuosius 9 arešto mėnesius šnipinėjimu kaltinamas Guang-il Jungas buvo nuolatos mušamas stora medine lazda. Ant buvusio kalinio galvos matyti nuo sumušimų likę randai. Kalinį mušę prižiūrėtojai išmušė visus jo dantis ir net 4 metus vyras buvo visiškai bedantis.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Kad neleistų Jungui miegoti, požeminio Horjongo miesto kalėjimo sargybiniai jį surakindavo antrankiais ir pririšdavo vyro rankas prie objekto, esančio už nugaros, taip, kad Jungas negalėtų nei stovėti, nei sėdėti. Kęsdamas šią „balandžių kankinimu“ vadinamą kankinimo techniką vyras jausdavosi taip tarsi jo kaulai tuoj iššoktų iš krūtinės. Visas kūnas būdavo paralyžiuotas.
2003 metais Jungui pavyko pabėgti į Pietų Korėją. Šią savaitę vyras keliavo po kelias Europos valstybių sostines, kad papasakotų vietiniams apie itin prastą žmogaus teisių padėtį šalyje. Ši padėtis atsispindi ir Jungtinių Tautų pateiktoje ataskaitoje.
Jungas po Europą keliavo kartu su kita buvusia kaline 54 metų moterimi, kuri pristatoma tiesiog inicialu L. Korėjiečiai susitiko su Europos politikais. Jų kelionę organizavo organizacija „Pasaulinis krikščionių solidarumas“. Ši organizacija siekia, kad diktatoriaus Kim Jong-ilo režimui būtų pareikšti kaltinimai dėl nusikaltimų žmogiškumui ir galimo genocido, nukreipto prieš Šiaurės Korėjos krikščionis. Žmogaus teisių padėtis Šiaurės Korėjoje netrukus pirmą kartą per visą istoriją bus nagrinėjama ir Ženevoje įsikūrusioje JT Žmogaus teisių taryboje.
„Pasaulinio krikščionių solidarumo“ atstovai teigia manantys, kad Šiaurės Korėjos kalėjimuose kali 200 tūkst. politinių kalinių.
L., kuri yra krikščionė ir iš Šiaurės Korėjos pabėgo 2007 metais kartu su 3 sūnumis, nenorėjo pati pasakoti prisiminimų apie kankinimus. Už ją tai padarė vertėjas.
„Jos nagai buvo atverti replėmis, visi jos apatiniai dantys buvo išmušti ir dabar ji turi dirbitinius dantis. Į jos nosiaryklę buvo pilamas vanduo su aštriais čili pipirais“ - pasakojo vertėjas.
„Aš noriu, kad kuo daugiau žmonių žinotų apie situaciją Šiaurės Korėjoje. Tai vienintelis kelias siekti pokyčių“ - teigė L., kuri nenorėjo atskleisti savo tapatybės, nes Šiaurės Korėjoje dar gyvena jos giminaičių.
Kai buvo suimtas, Šiaurės Korėjos kariuomenės veteranas Jungas svėrė 75 kilogramus. Per tardymus jo svoris nukrito iki 38 kilogramų. Tardytojų rankose praleidęs 9 mėnesius, jis prisipažino dėl melagingų jam mestų kaltinimų ir buvo išsiųstas į priverstinio darbo stovyklą Jodeoke, esančiame už 80 kilometrų nuo sostinės Pchenjano.
Stovykloje kaliniams, kurie buvo pasmerkti myriop, būdavo duodamas toks darbas, kurio jie tiesiog negalėjo užbaigti. Kadangi jie nebaigdavo darbo, atitinkamai būdavo mažinamas maisto davinys. Dauguma pasmerktųjų mirdavo iškankinti sunkaus darbo ir bado. Po 3 metų Jungui pavyko pabėgti į Pietų Korėją.
„Pasaulinis krikščionių solidarumas“ ragina JT sukurti specialią komisiją, kuri ištirtų Šiaurės Korėjos režimo vykdomus nusikaltimus žmogiškumui.
Praėjusį mėnesį paskelbtoje JT pranešėjo Šiaurės Korėjos klausimais Vitito Muntarbhorno ataskaitoje teigiama, kad eilinių žmonių išnaudojimas šalyje yra tapęs pragaištinga valdančiojo elito prerogatyva.
Šiaurės Korėja netrukus bus svarstoma Žmogaus teisių taryboje, tačiau veikiausiai ši šalis susilauks tik diplomatinio papeikimo. JAV ir Kinija pastaruoju metu nori sugrąžinti Šiaurės Korėją prie šešiašalių derybų dėl branduolinės programos. Kinija, kuri pati negali pasigirti gera žmogaus teisių padėtimi, veikiausiai sieks sušvelninti kritiką savo proteguojamai Šiaurės Korėjai. Pekinas labiausiai yra suinteresuotas tuo, kad diktatoriaus Kim Jong-ilo, kuris dabar yra prastos sveikatos, mirties atveju, šalis, kurioje 9 mln. žmonių kenčia badą, nepaskęstų neramumuose. Kinijos režimas nepalankiai žiūri į pabėgėlius iš Šiaurės Korėjos ir ragina savo piliečius juos įduoti.
L., kurios giminaičiai, kaip minėta, vis dar gyvena Šiaurės Korėjoje, pasakoja liūdną kasdienės egzistencijos vaizdą. „Jie keliauja į kalnus, kad rastų valgomų šaknų, žolės ir minkštos žievės ant medžių. Iš 100 asmenų 70 kenčia badą, o 30 gyvena geriau, nes turi ryšių su aukštas pozicijas užimančiais šeimos nariais“ - pasakoja moteris.
Nepaisant tėvynėje patirtų košmarų, Jungas ir L. Vis dar ilgisi namų ir teigia, kad gyvenimas Pietų Korėjoje yra sunkus. L. Sūnums kyla sunkumų dėl prasto anglų kalbos mokėjimo. Be to, jie nemoka naudotis kompiuterinėmis technologijomis. Tiek Jungas, tiek L. teigia laukiantys dienos, kai abi Korėjos susijungs.
