Apytiksliai įvertinta gamtos išteklių vertė (1)
Pasaulio koralų rifai planetos ekonomikai kasmet atneša 172 mlrd. dolerių, tačiau jų piniginei vertei, kaip ir būklei, gresia nunykti.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
CNN rašo, kad ankstesniuose įvertinimuose teigta, jog koralų rifų vertė ekonomikai galėtų būti apie 30 mlrd. dolerių per metus – atsižvelgus į jų patrauklumą turistams; prieglobstį, kurį juose randa žuvys; apsaugą, kuri nuo audrų suteikiama pakrančių gyventojams.
Tačiau naujoje analizėje skelbiama, kad tokie duomenys buvo nuvertinimas ir vienas rifų hektaras gali būti vertas nuo 130 tūkst. iki 1,2 mln. dolerių per metus.
Ekologijos ekonomistas Pavanas Sukhdevas, Kembridžo universitete įsikūrusios grupės „Ekosistemų ir biologinės įvairovės ekonomika“ vadovas, įspūdingus naujus skaičius pristatė konferencijoje Pietų Afrikoje.
Anot jo, skubiai iš naujo įvertinti reikia ne tik koralų rifus, bet ir miškus. Studijos duomenimis, perpus sumažinus miškų nykimo greitį, pasaulio ekonomikos gautų 3,7 trilijonų dolerių naudos, o kasmet absorbuojamo anglies dvideginio kiekis galėtų pakilti iki 4,8 gigatonų. Tačiau šiam gamtiniam kapitalui gresia tiesioginis pavojus – dėl klimato kaitos, vandenynų užterštumo, urbanizacijos bei miško medžiagos ruošos.
„Šios ekosistemos yra ties griūties riba. Jei mes nepasieksime tikro susitarimo [gruodį Jungtinių Tautų planuojamuose pokalbiuose dėl klimato] Kopenhagoje, perspektyva atrodo labai atšiauri“, – kalbėjo P. Sukhdevas.
Anot jo, „turime pripažinti šių resursų tikrąją vertę – kaip švaraus vandens šaltinių, kaip vietų, kur per milijardą žmonių užsidirba pragyvenimui“.
„Jie yra nepakeičiami. Mes ne tik turėtume juos pripažinti kaip didelės vertės kapitalo išteklius, mes turėtume kam nors mokėti, kad jie būtų prižiūrimi“, – teigė P. Sukhdevas. P. Sukhdevas yra „Deutche Bank“ vyresnysis bankininkas, tyrimui panaudotas jo komandiruotės laikas.
Jo pateikiama investicijų į gamtos apsaugą grąžos prognozė įspūdinga: „investavimas“ į koralų rifus atneša 7 proc. grąžos, į upes – 27 proc., tropinius miškus – 50 proc., pievas – 79 proc.“.
P. Sukhdevas pateikia pavyzdį Vietname, kur mangrovių sodinimas palei pakrantę kainavo 1,1 mln. dolerių, bet kasmet sutaupoma 7,3 mln. dolerių pylimų priežiūrai.
CNN rašo, kad bandymai prie aplinkosaugos idėjų pridėti piniginę vertę pastaraisiais metais išpopuliarėjo, ypač po 2006 metų studijos, kuri parodė, jog anglies dvideginio išmetimo į atmosferą apribojimo kaina didžiulė, tačiau kartu gerokai mažesnė už tą, kurią tektų sumokėti kovojant su klimato kaita“.
P. Sukhdevas teigia besitikintis, kad panašų efektą turės ir pastarasis tyrimas.
„Esminis dalykas – turime baigti su diskusijomis ir pereiti prie veiksmų, nes gamtinio kapitalo praradimai vyksta vis sparčiau“, – sakė jis, teikdamas pavyzdį, kad „Kenijoje miškingumas jau nukrito iki maždaug 2 proc. buvusios dalies“.
P. Sukhdevas paragino pasaulio lyderius priimti maždaug ketvirčiu griežtesnį, nei planuojama dabar, į atmosferą išmetamo anglies dioksido ribojimo planą. Kitoks sprendimas, anot jo, „būtų mirties nuosprendis koralų rifams“.
Vis dėlto didelė dalis aplinkosaugininkų mato problemų, susijusių su piniginiu gamtos resursų įvertinimu, – ypač susiejant su investicijų grąža.
„Tai gali būti gana pavojinga“, – sako Owenas Espley`is iš „Žemės draugų“.
„Kai prie ištekliaus prirašai vertę, jis tampa kažkuo, ką galima mainyti“, – kalbėjo jis, teikdamas pavyzdį, kad „kasybos kompanija, sunaikinusi miškų plotą, galėtų tokį patį pirkti kitur, teigdama, kad išmainė arba netgi prisidėjo prie biologinės įvairovės gerovės“.
Anot O. Espley`io, panašus miškų vertinimo keitimas lėmė „miško „vertės“ padidėjimą ir paskatino žemės siekį, per kurį vietiniai žmonės išstumiami iš savo namų“.
„Didelio miškingumo valstybės dažnai turi silpnas vyriausybes, silpnai ginamos vietos žmonių teisės“, – kalbėjo jis.
„Jei į kontekstą įtrauksime daugiau pinigų, tai lyg pilti benziną ant ugnies, nes vietos elitas išvysta galimybę pasipelnyti“, – pridūrė O. Espley`is.
P. Sukhdevas aiškina tikįs, kad tinkama priežiūros sistema gali veikti.
„Mes aiškiai turime nustatyti ribas, kontrolę ir stebėti bei rinkti duomenis“, – teigė jis.
