Komentarai Prisijungti
Viršuje: Seniausi | Naujausi
Arwis 2010-11-10 12:19
Na kazkodel man asmeniskai sitie realityvumo teorijos paradoksai skamba jau naturaliai. Ta prasme kad skaitant paaiskinima tavo smegenys priima ji kaip logiska. Turbut del to kad mosklininkai daugiau nei 50 metu jau daro sitai.
Taciau noreciau pamatyti panasu straipsni apie kvantine fizika nes va ten kai kas nors paiskina tai lieki nesuprates nieko.
Plikas 2010-11-10 12:55
Primena dar vieną ad-hoc hipotezę su išrinktais jau atliktais eksperimentais, kurie šiai hipotezei neprieštarauja. Įdomu, kodėl kalbant apie eksperimentus, nepaminėta Merkurijaus orbitos anomalija. Kaip tokį reiškinį paaiškintų Jakeliūnas? Taippat įdomu, kuo ši teorija yra pranašesnė už bendrąją reliatyvumo teoriją? Gal būt galima atlikti eksperimentą, kur pagal Jekliūno teroją eksperimento rezultatai būtų vienokie, o pagal Einšteino teoriją - kitokie? Nes, jeigu teorija tik aprašo jau atliktų eksperimetų gautus rezultatus kitaip nei tą daro reliatyvumo teoriją, bet nepasiūlo nieko naujo, tai panašių teorijų galima prigalvoti begales.
Jogundas 2010-11-10 13:05
Didelė dalis straipsnyje pateikiamų teiginių yra neteisingi, todėl raginu skaitytojus į šią publikaciją žvelgti itin skeptiškai. Duosiu nuorodą tik į pirmojo "paradokso" sprendimą. Šis paradoksas yra analogiškas "kopėčių ir tvarto" paradoksui, jo gražus sprendimas pateikiamas šiuose 15-16 ir 25-26 puslapiuose. Netikiu, kad prof. V. Ivaška būtų pasakęs kažką apie hiperbolinę geometriją, nes akivaizdu, kad uždaviniui išspręsti užtenka lygaus erdvėlaikio.
HardAxe 2010-11-10 15:47
Kas yra "kopėčių ir tvarto" paradoksas?
Jin 2010-11-10 16:45
tomokoja 2010-11-10 17:32
nesu as situ teoriju zinovas, ir man iki siol realiatyvumo teorija kazkokia paini... o kaip paaiskint tuomet toki dalyka, pvz. ar tiesa yra tai, kad is lektuvo skrendancio 2000km/h palesita kulka ta pacia kryptimi tarkim 800m/s greiciu, tai kulkos greitis nejudancio objekto atzvilgiu, tarkim stebint is zemes, butu ~ lygus siu dvieju greiciu sumai? tai tokiu atveju teoriskai turetu buti imanoma sukonstruot daugiapakopia tokia sistema, kuri sugebetu isvystyti itin dideli greiti ir net virsyti sviesos greiti? jeigu tai atliekant atvirame kosmose ir kiekviena pakopa zenkliai mase skirtusi nuo pries tai buvusios. ar kaip cia?
tommyy 2010-11-10 17:40
Šviesos greičiui tai negalioja. Tarkim turime objektą A ir objektą B. Jie vienas kito kryptimi skrieja šviesos greičiu. Ir manai, kad tokiu atveju jie artėja vienas link kito 2x š. greičiu?
tomokoja 2010-11-10 17:49
nu o kodel negalioja sviesos greiciui, jeigu galioja mazesniem greiciam?
vyge 2010-11-10 17:54
Čia ir yra esmė apie šviesos greitį - jo neįmanoma viršyti. Tai tiesiog maksimalus įmanomas greitis. Pasak teorijos.
Belzebubas 2010-11-10 18:27
Sveiki, aš nesu fizikas bet man labai smalsu. Žinau, kad du kunai negali vienas link kito judėti daugiau nei šviesos greitis, bet kas tam trukdo, juk logiškai mastant abu kunai atskirai po viena gali skristi šv greičiu, o kodėl negalima teigti, kad jie artėja vienas link kito 2x šv greičiu? gal tam trukdo tai, kad kiekvienam iš jų sulėtėja laikas ir gaunasi taip kad jiems atrodo jog skrenda tik 0,5 šv greičiu ir artėja vienas link kito tik šviesos greičiu.
Žodžiu visai susipainiojau, todėl jeigu galit kuo paprasčiau paaiškinkit..
enternald 2010-11-10 19:27
Kūnas, kad ir kaip žiūrėtum negali judėti greičiau už šviesos greitį. Tai ganėtinai svarbi idėja. Šviesos greičiu judantis kūnas nuo kito šviesos greičiu judančio kūno tols maždaug šviesos greičiu. Tai kis kūno matmenys, tai greitis bus lygus šviesos greičiui stebėtojų atžvilgiu dėl laiko pokyčio. (kas yra greitis pagal fiziką, pažiūrėk).
Jei nori pažiūrėt kaip objektas deformuosis, keis spalvą šviesos greičiu, gali naudoti šią programą:
http://lightspeed.sourceforge.net/
Nemokama, bet gali būti sunku suinstaliuoti.
Ir pažiūrėk, ką dar pats pasakei, atkreipk į žodžius "logiškai mąstant". Mūsų nuovoka (na vertimas iš angliško common sense, gal netikslus) moksle nėra gidas, tik prielaida. Kodėl mums tai atrodo keista. R. Dawkins, evoliucinistas, pasiūlė, hipotezę, kad mūsų smegenys evoliucionavo aplinkoje, kurioje nėra svarbūs ir matomi šviesos greičio reiškiniai, mikropasaulio kvantiniai reiškiniai (akmuo yra tuštuma tik su mažais plotais užimtais elektronų, bet mes suvokiame akmenį kaip pilną objektą, negana to niekados neliečiame daiktų stumos jėgos trukdo). Pirmas toks kirtis šiam požiūriui buvo Galilėjaus eksperimentas su skirtingo svorio vienodais daiktais krentančiais iš vienodo aukščio. Jie krito vienodu greičiu. Bet mes tikimės kito efekto, nes atmosfera, ne vakumas yra mūsų aplinka. Dujos stabdo objektą priklausomai nuo ploto. Su žemės apvalumu neėmiau pavyzdžio, nes viduramžiais žmonės kitaip nei populiari nuomonė žinojo, kad žemė apvali (tai kokiu principu veiktų sekstantas).
Jogundas 2010-11-10 19:40
Atsakymas , kur v1, v2 yra objektų greičiai, c yra šviesos greitis, o v yra greitis, kurį gauname "sudėję" v1 ir v2. Dalykas tas, kad kasdieniniame gyvenime v1*v2/c^2 yra labai mažas dydis, todėl rezultatas, gaunamas naudojant mano užrašytą formulę beveik nesiskiria nuo paprastos greičių sudėties v=v1+v2.
Tarkim, automobilis važiuoja 28 m/s (100 km/h) greičiu ir iš jo kažkas iššauna kulką 320 m/s greičiu. Skaičiuojant pagal užrašytąją formulę, gauname rezultatą 348/(1+10^(-13)) m/s, t.y. jis skiriasi nuo 320+28 tik 13-uoju skaičiumi po kablelio. Akivaizdu, kad kasdieniame gyvenime tokių mažų skirtumų nepastebime, todėl ir galime naudoti v=v1+v2, nors, kaip jau minėjau, ta formulė nėra teisinga.
_alvydas_ 2010-11-10 20:49
Eksperimentai kainuoja, bet pasiūlymų bus.
_alvydas_ 2010-11-10 20:52
Čia tikrai dar ne visa turima informacija.
_alvydas_ 2010-11-10 20:59
Na gerai, nelabai domina manęs tie paradoksai, bet tiek to, paimkit vietoj tų vartų nejudančius elektrinius kontaktus ir varines kopėčias. Tada panagrinėkite kaip tos kopėčios sujungs arba nesujungs kontaktus priklausomai nuo stebėtojo
_alvydas_ 2010-11-10 21:11
Paklauskit
_alvydas_ 2010-11-10 21:16
O kuri nauja teorija to nepaaškina?
Pvz.: http://www.science-frontiers.com/sf031/sf031p02.htm
Jogundas 2010-11-10 22:15
Gerbiamas , hiperbolinė erdvė apibrėžiama kaip erdvė, kurios kreivis (curvature) yra neigiamas. Akivaizdu, kad straipsnyje nagrinėjamo paradokso atveju daroma prielaida, kad kreivis yra 0, nes kitaip stebėtume objektų iškraipymus ne vien greičio kryptimi. Vadinasi, hiperbolinė geometrija čia ne prie ko.
Myslius 2010-11-11 00:16
Dėl figūrų: neatsižvelgta į tai kad CB atstumas yra sqrt(2) kartų didesnis nei AB ar AC kitas greitis ir dėl to stebėtojui atrodo kitas dydis.
Dėl kodėl šviesa neištrūksta iš juodosios skylės, o gi dėl gravitacijos.
Eventhorizon 2010-11-11 00:30
Sveiki sakykim taip nesu as labai nusimanantis fizikoje bet jei sviesa turi greiti tai patekusi i juodosios skyles veikimo zona ja tiesiog pradeda traukt i ja tai yra kaip buksyru reiskia ja traukia didesniu greiciu nei pati sviesa juda ?
Komentuoti gali tik registruoti lankytojai.
Neregistruotiems lankytojams komentavimas uždraustas siekiant sumažinti
paviršutiniškų, beverčių ir įžeidinėjančių žinučių kiekį.
Alvydas Jakeliūnas. Ar erdvė gali būti kreiva?