Alvydas Jakeliūnas. Ar erdvė gali būti kreiva?

panašiai, reiškia fotoną veikia didesnė jėga nei jis juda

o yra kokiu atlikta eksperimentu praktiskai "greito kuno judancio, laiko letjimas tame kune" fenomenui pagristi? kazka panasaus kaip i kosminio aparato su atominio laikrodzio aparaturu issiuntimas i labai didelio nuotuli (pavyzdziui kad ir iki marso) ir atgal sugrizimas?

, o gravitacinio laiko sulėtėjimo efektus savo kailiu yra išbandęs kiekvienas, pasinaudojęs GPS.

yra http://en.wikipedia.org/wiki/Hafele-Keating_experiment

Jei nieko pries galima tiesiog vardais? Jogundai, aš gi parašiau gale straipsnio, kad paradoksai teorijos nepaneigia, tik verčia suabejoti. Nors čia nėr taip paprasta ir galima išvystyti diskusija. Sakykim paimkim kopėčias, kad prie nulio greičio kontaktus sujungtų. Tada sujungs grandinę ir užsidegs lemputė "tvarte". Žiūrint iš kopėčių pozicijos lemputė užsidegs visada nepriklausomai nuo greičio, nes tvartas tik trumpės. O žiūrint iš tvarto kopėčios trumpės ir jei paimti labai didelį tvartą tai jau visai prie nedidelio greičio lemputė nebeužsidgs. Na, jei pačiam viskas aišku kodėl nepateikus čia detalaus paaiškinimo. Dėl susirašinėjimo detalių su trečiais asmenim aš nediskutuosiu. Pats paklauskit. Bet mane domina tik eksperimentai. Senai pastebėjau tokią tendenciją, jei eksperimentas patvirtina reliatyvumą, tai jam skiriami pinigai, kad dar pakartoti su didesnių tikslumu. Jei eksperimentas verčia abejoti, nieks jo nekartoja, bet įjungiama propogandinė mašina bandant autorius diskrediduoti. As gi pasiūliau Marinovo eksperimentą. Gal pradžiai galėtų jį kas pakartoti. Iškart alternatyvų sumažėtų dvigubai. Maikelsono-Morlio eksperimentų klonai nulio vertės nes neatskira alternatyvų. Be to elementarių dalelių gyvenimo trukmė didėja, bet ne pagal reliatyvumo formulę. O pasiekus didelį greitį kai kurių gyvenimo trukmė staigiai sumažėja. Jos virsta fotonais. Taigi laiko sulėtėjimas judant visiškai neįrodytas. Atominis laikrodis lėtėja, bet dėl kitų priežaščių. Paminėjau straipsnyje.

_alvydas_ turiu klausymą: Be to elementarių dalelių gyvenimo trukmė didėja, bet ne pagal reliatyvumo formulę. O pasiekus didelį greitį kai kurių gyvenimo trukmė staigiai sumažėja. Tai pasiekus didelį greitį dalelių gyvenimo trukmė auga ar mažėja? Tačiau jei dalelės, kurios nevirsta fotonais didina savo amžių greitėdamos, tai ar nebūtų galima samprotauti, kad dideliame greityje dalelių amžius auga ir visai panašu, kad gali būti viena iš priežasčių realityvumas, lygiai taip pat gali būti ir kita teorija. tai arba viena arba kita. Vien to neužtenka patvirtinti teoriją.

teorijos formulė. Norint šias formules palyginti reikia (Doplerio formulėje) dažnius f0 ir f pakeisti į atitinkamai 1/(Delta t) ir 1/(Delta t'), v->c, vs->0, vr->v. Akivaizdu, kad formulės nesutampa, todėl jūsų teiginys yra klaidingas.

Aš nieko prieš. Sveikinu jūsų norą pateikti paradoksų ar "paradoksų" paaškinimą. Aš žinau nuo vidurinės mokyklos klasių, kad galima užsipostuluoti kokią tik nori geometriją ir savo vidui ji bus neprieštaringa. Nebenoriu kartotis. Taigi parašiau ką apie juos galvoju straipsnio gale. Dėl Marinovo kuom skiriasi pats paanalizuokit. Lorencas jau senovėj pasiūlė kūnų sutrumpėjimą, bet nereliatyvų. Marinovo nejautrus tam sutrumpejimui, o Maikelsono visiškai maskuojasi ypač, jei daryti vakume. Doplerio efektas sumažina ryšio energiją. Gali būtų, kad jūs netgi turit kažkokią įtaką tiems kas daro optinius eksperimentus. Jei taip, būtų malonu, jei kas pakartotų, kad ir tą Marinovo eksperimentą. Tada nebereikų man migruoti tarp dviejų alternatyvų Jei sakot, kad nebuvo daryti eksperimentai su dalelėm tai tuo lengviau man apsiginti Sraipsnyje buvo apie šviesos greitį gravitacijoje. Kurią alternatyvą naudoti vietoj specialiosios ir priklauso nuo šviesos greičio matavimo. Jei neturit įtakos eksperimentatoriams mūsų diskusija nieko neduoda.

Kiek žinau Lorenco kūnų sutrumpėjimas yra reliatyvus, gal galima plačiau? Taip pat domintų daugiau informacijos apie tai kaip dalelės pasiekusios didelį gretį virsta šviesa.

supratau, o tai ta tavoji formule tai tas v1*v2/c^2 butent ta maza skirtuma ir sudaro, ir jis tarsi pagrindzia tai kodel negaletu buti virsytas sviesos greitis. bet juk tai absurdas, taip iseina kad sita formule negalejo buti atrasta iki realiatyvumo teorijos atsiradimo. nes ir siaip prie ko cia greicio skaiciavime turetu but naudojamas c, kuris yra kaip ir konstanta ir jokios itakos sviesos greitis praktiskai neturi. tarkim kokiu greiciu as begu nepriklauso nei per kuria vieta nuo sviesos gi. toks vaizdas kad si formule tam ir sutverta kad niekaip nesupriesinti reiskiniu su realiatyvumo teorijos realumu. paprastai tariant isrado teorija, bet kad jos nepaneigtu skaiciavimai sugalvojo pakeist formule. ar ne?

Jogundai, lauksiu straipsnio! Būtinai... ;]

Lorencas siūlė tikrą kietų kūnų susitraukimą. Ne erdvės. Dėl to pačio Doplerio efekto tai visai realu. Turiu omeny, kad judant jėga asimetriškai plinta į visas puses. Puse dabartinių eterio teorijų tuom remiasi. http://en.wikipedia.org/wiki/Length_contraction Kiek atsimenu kažkurie miuonai skyla arti šviesos greičio. Tiksliai ieškoti užtruktų, įmesiu linką kada pasitaikys. http://en.wikipedia.org/wiki/Muon Reliatyvistai aiškina, kad judant jų gyvenimo trukmė pailgėja, bet daugelis šaltinių rodo, kad ilgėja ne pagal reliatyvistam norimą dėsningumą. Čia reiktų užklausti tikrai rimtus eksperimentatorius. Neklauskit nieko teoretikų

jau būtų juntamas erdvės iškraipymas, tačiau tikriausiai ir tuomet mūsų intuicija išsivystytų, kad to nepastebėtume. Kad mūsų aplinka būtų suvokiama paprasčiausiu įmanomu būdu, paslepiant "nereikšmingas" aplinkybes.

Jokie eksperimentai to nerodo. Daugybė nepatikrintų alternatyvų: 1.Jokie "oficialus" eksperimentai nepaneigia nereliatyvaus Lorenco sutrumpėjimo galimybės. 2. Jokie eksperimentai nepaneigia, kad masės tampo eterį priklausomai nuo masės. 3. Jokie eksperimentai nepaneigia, kad eteris krinta žemyn antru kosminiu greičiu. 4. Jokie eksperimentai nepaneigia, kad šviesa sulėtėja gravitacijoje. Maža to jau yra NASA eksperimentai, kurie greičiausiai patvirtina kažkurį iš paskutinių dviejų teiginių. Dar reik paskaičiuoti kurį geriau. Bet tai gal net kokio trečio mano straipsnio tema.

Akivaizdu, kad tavo bėgimo greitis, išmatuotas kito bėgančio žmogaus priklauso nuo šviesos greičio! Skamba baisiai, bet tai tiesa Neteisinga sakyti, kad "paprastai tariant išrado teoriją". Daug eksperimentinių faktų prašyte prašėsi tokios formulės - ši formulė išsprendė daug tuo metu buvusių problemų, o tuo pačiu neprieštaravo paprastai greičių sudėties formulei esant mažiems greičiams. Kitaip tariant, visos teorijos turi savo galiojimo ribas, o klasikinė mechanika (su paprastu greičio sudėties dėsniu) baigia galioti, kai greitis tampa pakankamai didelis palyginus su šviesos greičiu.

dekui Jogundui ir rwc uz paaiskinimus

Aš atidžiai perskaičiau visus Alvydo komentarus ir, vietoj to, kad atsakyti į kiekvieną, nusprendžiau juos suklasifikuoti. Tai darydamas nenoriu nieko įžeisti, tai yra tiesiog oficialaus mokslinio požiūrio išsakymas, su kuriuo (pagal mano ligšiolinę patirtį) sutiktų ne mažiau negu 99% fizikos išsilavinimą turinčių žmonių. Lorencas jau senovėj pasiūlė kūnų sutrumpėjimą, bet nereliatyvų.

Žodinė išraiška ne mano stipriausia pusė Plačiai išsiplėtus tik didelis debesis dūmų gaunasi. Gal galim sukonkretinti: Koks eksperimentas prieštarauja mano teiginiam? Jei nerasit, jūsų teiginiai nebetenka prasmės

Dar vienas trumpas komentaras apie tai kaip veikia mokslas (ir fizika) apskritai, o šiuo atveju specialioji reliatyvumo (SR) teorija konkrečiai. Moksle visos teorijos turi savo galiojimo ribas. Tačiau kokia nors teorija būna atmetama iš karto, vos tik pasirodo jai prieštaraujančio (jos galiojimo ribose) eksperimento rezultatas. Žinoma, tas eksperimentas privalo būti atkartojamas - keli nepriklausomi žmonės keliose nepriklausomose laboratorijose nesitardami atlikę tą patį eksperimentą turi gauti tuos pačius rezultatus. Taigi, užskaitomi tik atkartojami eksperimentai. Specialiosios reliatyvumo teorijos atveju, nėra nė vieno atkartojamo eksperimento, kuris jai prieštarautų. Yra buvę nemažai žmonių, kurie skelbė, jog pavyko atrasti prieštaravimą SR (tarp jų ir Marinovas). Bėda su jų eksperimentais buvo ta, kad jie neatkartojami. Tai rodo, kad minėti žmonės yra neatidūs eksperimentatoriai arba tiesiog melavo apie rezultatus. Įvairias eterio teorijas paneigiantys eksperimentai yra atliekami kiekvieną dieną. Visas elementariųjų dalelių mokslas remiasi SR teorija. Paimkime kad ir . Jei vietoj SR būtų teisinga kokia nors eterio teorija, kvantinė elektrodinamika paprasčiausiai neduotų teisingų prognozių, nes ji neaprašytų pasaulio, kuriame gyvename. Maža to, kaip jau rašiau, reliatyvumo teorijos galiojimą mes testuojame naudodami GPS (pozicijos nustatymo įrenginius), nes apskaičiuojant GPS imtuvo buvimo vietą įskaitomos reliatyvumo teorijos pataisos. Galima parodyti, kad bendrosios ir specialiosios reliatyvumo teorijos pataisos yra tiek svarbios, kad jų neįskaitant, pasinaudoti GPS būtų neįmanoma - prietaisai rodytų nesąmones.

Joguntai, 1(!) eksperimentą panagrinėkim kuris tiesiogiai paneigtų ką sakiau? Atsiprašau už įkyrumą, bet čia mane bandai kritikuoti.