Kaip sukurti atominį laikrodį, prarandantį tik 1 sekundę per 32 milijardus metų?

Dar viena ultra naujiena tiesiog per 1 paskutinę parą. Apie kvantini eksperimentą jau minėjau. O šitas laikrodis tai idealus reliatyvumo kileris. Galiu ir būsimą eksperimentą aprašyti, jei ką domina.

Mane domina. ir apie koki kvantini eksperimenta kalbėjai, kur jį rasti?

Minėtas kvantinis eksperimentas http://www.bbc.co.uk/news/science-environment-13626587 Eksperimentas kuris bus atliktas kai tik bus prieinami minėti laikrodžiai. Viena iš paprasčiausiu versijų: Du laikrodžiai sumontuoti ant strypo galų ir siunčia šviesos impulsus į imtuvą esantį strypo viduryje. laikrodis _____________imtuvas______________laikrodis Padėkime imtuvą taip, kad jis gautų impulsus tuo pačiu metu. Sukiojant visą šitą įtaisą įvairiom kryptim imtuvas užfiksuos nedidelį signalų fazių skirtumą. Suoreantavus įtaisą pradine kryptim fazių skirtumas vėl bus lygus nuliui. Tai reikš, kad laikrodžiai čia nė kuo dėti. Tiesiog pasukus signalas kelyje užtrunka nevienoda laiko tarpą. Pagal fazių pokyčius ir prietaiso kryptį nesunkų bus apskaičiuoti erdvės/eterio judėjimo greitį ir kryptį. Beje eteriui ir šviesai aš nenaudoju vandens ir joje sklindančios bangos analogiją. Mano požiūriu kvantas juda kiek kitaip nei banga vandenyje. Kvantas turi ir dalelės savybių, todėl šoninis eterio vėjas „nenupučia“ kvanto į šoną, kaip upė nusineša su savim jos paviršiumi sklindančią bangą. Eteris tik riboja maksimalų sąveikos ir šviesos greitį. Jei tarkim eteris juda iš kairės į dešinę greičiu v, tai maksimalus greitis į kaire bus c-v, o į dešinę c+v Senas klausimas, kodėl kiti eksperimentai neužfiksavo eterio judėjimo. Galiu panagrinėti bet kurį iš jų, jūsų nuožiūra, bet ne visus iš kart.

Toks sunkus klausimas - kodėl turėtų skirtis fazės arba šviesos sklidimo greičiai?

Jau dabartiniai laikrodžiai yra pakankamai tikslūs, kad galėtų išmatuoti skirtumą, jei toks rastųsi. Galima būtų spręsti ir iš spindulio spalvos pakitimo - kažkuria kryptimi spindulys būtų raudonesnis, nei kita. Interferometrai, orientuoti skirtingomis kryptimis, duotų skirtingus duomenis. Piktnaudžiavimas eteriu tikrai naudos neduoda.

^(1/2) + v * cos(a) cr - realus šviesos greitis c - konstanta v - eterio greitis a - kampas tarp eterio ir kvanto judėjimo krypčių. Bet kadangi kvantas nėra tiesioginė eterio banga, pastovaus dydžio eterio vėjas neįtakoja jo judėjimo krypties. (Priešingai nei upė, kuri nusineša su savim ja sklindančia bangą.) Tačiau realių kūnų sukurtas gravitacinis laukas priklauso nuo atstumo. Tai mano hipotezės rėmuose galima traktuoti kaip eterio greičio gradientą. Skaičiavimai rodo, kad kirsdamas tokį eterio greičių gradientą kvantas turi šiek tiek keisti savo judėjimo kryptį. Pagal dydį tai tiksliai sutampa su turimų matavimų rezultatais. O formulės labai artimos bendrosios reliatyvumo teorijos formulėms.

Daėjęs iki smukmenų klysti, nes realiai jų nenagrinėjai. Pateik konkretų eksperimentą su skaičiavimais

Michelson–Morley eksperimentas? http://en.wikipedia.org/wiki/Michelson% ... experiment Labai tikslus eksperimentas, nereikia jokių tikslių laikrodžių, nes vien Žemė potencialaus eterio atžvilgiu turėtų skristi pakankamai greitai, kad interferenciniais metodais išmatuotum. Prieš daugiau kaip šimtą metų įrodyta, kad eterio nėra, bet vis tiek atsiranda idiotų, kurie yra "protingesni" už žmones paskyrusius visą gyvenimą fizikai. Ar tu supranti, kad fizikui teoretikui, kuris tuo užsiima keliatą dešimtmečių, tavo sapalionės atrodytų tokios pat absurdiškos, kaip matematikos pirmakursiui, jei jam pradėtum įrodinės, kad kompleksiniai skaičiai yra nesamonė? Ir iš kur toks susireikšminimas ir įsivaizdavimas, kad esi pats protingiausias...

Mindaugai, jokio konkretumo. Šitą eksperimentą turbūt nagrinėjau kai pats dar nebuvai suplanuotas šitam pasaulyje Į terminolgiją tipo 'sapalionės' neatsakinėsiu. Nieko asmeniško. Mokausi forumint.

Nematau, ką skaičiuoti ir nemanau, kad klystu. Paleisk metalinius rutuliukus kas sekundę kristi į indą su vandeniu. Iki indo dugno jie nusileis, tarkim, per 3 sekundes. Vadinasi, pirmam rutuliukui pasiekus dugną, kaip tik bus paleistas trečiasis rutuliukas. Dabar paleiskim inde vandenį, kad jis tekėtų nuo dugno viršun ir pakartokime eksperimentą. Dabar, paleidus trečią kamuoliuką, pirmasis dar nebus pasiekęs dugno. Vadinasi, tarpai tarp kamuoliukų sumažėjo. Pakeisk kamuoliukus fotonais, o vandenį eteriu. Jeigu būtų eteris, žvaigždžių spalva viena kryptimi būtų mėlynesnė, nei kita. Ar turi kokių nors duomenų apie tokį reiškinį?

Jei teisingai supratau, siūlai variantą kai Žemė ir žvaigždės nejuda, tik eteris juda. Šiuo atveju svarbus ne bangos ilgis o dažnis. Jis nekinta jei eterio/vandens greitis pastovus. Visuose eksperimentuose aktualu bus tik (bangosIlgis/realusŠviesosGreitis). Nesutinki, pateik matavimo pavyzdį.

Mes dažnį kontroliuojam, jis pastovus, su kamuoliukų pavyzdžiu 1Hz. Tvirtinai, kad šviesos greitis priklauso nuo krypties ir sukant eksperimentinį aparatą, šviesos greitis kis. Bangos ilgis yra atvirkščias bangos dažniui dydis. Neina pakeisti vieno, nepakeičiant kito. λ=v/f v – bangos sklidimo greitis (m/s), f – bangos dažnis (Hz arba 1/s), λ – bangos ilgis (m). Iš čia seka, kad v=λf, tad kintant greičiui, PRIVALO keistis bangos ilgis, tuo pačiu ir šviesos spalva. Tokio reiškinio nėra stebima, ergo bangos ilgis nekinta ergo šviesos greitis nekinta ergo eterio nėra QED Tema baigta.

Atleiskit nesu as super fizikos zinovas bet ar Einsteinio reletyvumo teorija nebuvo paskutine vinis eterio karste?

Punktyras uždarė savo temą, ok Kam neįdomu čia ne per prievarta diskusija. Bet dėl Punktyro pavyzdėlio, metant jo rutuliukus žemyn pav kas 1 sekundę jie ir kris žemėn kas 1 sekundę, nors g = 9,8 m/s^2 ar 9800000 m/s^2. Tai yra kritimo dažnis nekis. Elementaru. Dėl Maikelsono, na prisiminkit truputį istoriją. Lorencas su Poincare mastė kodėl tokie yra Maikelsono eksperimentų rezultatai ir pasiūlė eterio teorijos patobulinimus. Remiantis tais patobulinimais eteris išvis pasidarė nebeaptinkamas jokiais interferometriniais eksperimentais. Jie abu sakė, net jei jis yra, jį pasidarė nebeįmanoma aptikti dėl maskuojančių reiškinių. Tada atėjo Enšteinas ir sako: “kam išvis tas eteris, jei jo nebeįmanoma aptikti”. Bet tai buvo senai. Aprašytas eksperimentas leidžia aptikti eterio judėjimą, nes jo niekaip neįtakoja Lorenco ir Poincares patobulinimai. O dėl Maikelsono eksperimento konkrečiai, tai net man žinomi 4 visiškai skirtingi paaiškinimai. Ir nesu tikras kuris teisingiausias.

. Bet tu teigi, kad yra eterio judėjimas, mano atveju - vandens tekėjimas prieš jų kritimo kryptį. Tada jie nukris lėčiau ir tarpai tarp jų, neva bangos ilgis, bus mažesni, nei tuo atveju, kai terpė nejuda. Su šviesa tokio fenomeno nėra pastebėta, tad palik eterį vidiniam vartojimui

Klysti žmogiška. Aš tai dažnai darau Bet. Na gerai grįžkim prie to klausimo. Jei labiau pasitiki autoritetais tai tau turėtų užtekti Lorenco ir Poincare teiginio apie kurį minėjau. Eterio atsisakyta ne dėl eksperimentų, o dėl to, kad lygtai galima apsieiti ir be jo. Lorencas iki mirties tikėjo savo versija ir tikrai jau būtų pastebėjęs tokią „problemėlę“. Jei labiau pasitiki savim ir viską nori patikrinti: Virš vandens skrenda du tarpusavy sujungti strypai. |---------------------------------------| ir vibruoja aukštyn žemyn vis pasinerdami į vandenį. Taip sukeldami bangas. Abu strypus priešingo strypo bangos pasieks tuo pačių dažniu. (jei neskrisi per greit) Jei ir strypai juda viens kito atžvilgiu, tai aišku bus raudonasis/mėlinasis dažnių poslinkis belekurioj teorijoj. Brėžinukai lavina vaizduotę, principai atvirkščiai

Na ir? Tą ir reikėjo įrodyti - būtų skirtumas, jei būtų terpė, kuria juda bangos, ir bangų greitis priklausytų nuo tos terpės judėjimo greičio. Tokios priklausomybės nėra, tad ir terpės a. k. a. eterio, nėra.

Aprašytam variante su sujungtais virš vadens judančiais strypais bangos greitis į abi puses (ir bangos ilgis) skiriasi, bet priimamas dažnis ne. Tai tau ir vandenio nėra

"To say that in the presence of large bodies space becomes curved is equivalent to stating that something act upon nothing. I, for one, refuse to subscribe to such view." Tesla teigia, kad erdve yra niekas. Kaip as suprantu tai erdve yra elementariuju daleliu poveikio rezultatas. Jei sakai, kad egzistuoja eteris ir jei jis panasus i vandeni, tuomet pripazisti, kad jis is kazko sudarytas yra. Tos daleles, kurios sudaro eteri, taip pat yra erdveje, ir kadangi jos turi buti kazkokio dydzio reiskia ir aplink save turi sukurti kazkokia erdve. Bet tokia eterio teorija nieko nepridetu naujo, nes tas eteris butu "pakeiciamas" mums iprastom ir seniai zinomom dalelem, kurios "kuria erdve". Ar tu kitaip isivaizduoji ta eteri? Jei ji isivaizduoji kaip lauka, tai vistiek tai butu ta pati dabartine teorija.

@ _alvydas_ Klausimas - kodėl nori įvesti eterį? Koks to tikslas?