Kaip sukurti atominį laikrodį, prarandantį tik 1 sekundę per 32 milijardus metų?

Nes niekas jam atrodo nelogiskas, ir niekas kreivas buti negali. Speju higso teorija irgi neprimtina, kuri ir paaiskina ta "kreivuma".

Na šitas Teslos posakis man patiko. Dar labiau patinka WIYS (Where is your smile ? ) Negi dabar kaitaliosi kasdien Taigi rašiau, manau, kad materija iki galo nepažini iš principo. Bet teiginys "apie save sukurti erdvę" man neatrodo atspindintis kažką realaus. Greičiau materija kaip jonizuota erdvė. Galima priimt įvairias aprašymo formas nedarant iš teorijos religijos.

c-constant ir toliveika aš priskiriu prie mistikos, tai ką dabar daryt? Ypač, jei atsiranda eksperimentinės galimybės patikrinti?

Reletyvumo teorijos moksle turbut yra solidziausios teorijos kokias tik turime nes jos buvo tikrintos, patikrintos ir pertikrintos n+1 kartu ir kol kas niekas labai neradu dideliu trukumu joms

Iš tų n+1 gal galėtum įvardinti 1 kuris paneigia, kad ir Lorenco eterio versiją?

Iš visų pusių apšviestas kamuoliukas erdvėje sudarys netolygų kvantų pasiskirstymą. Tai greičiausiai ir yra ir "laukas" ir "kreiva erdvė".

O kuo eterio įvedimas tau pagelbėtų šioje situacijoje? Kitas klausimas - kokios būtų to eterio fizikinės savybės?

Jei c ne konstanta, tai tada klausimas kas ir kaip riboja šviesos greitį. 19 amžiaus eterio koncepcija kai šviesa kaip pačio eterio bangos netinka, nes yra bent jau vienas eksperimentas kuris rodo, kad lazerio šviesa nenukrypsta proporcingai v/c , kur v spėjamas eterio judėjimo greitis statmenas c. Pvz. upė nusineša skersai ją sklindančią bangą. Tačiau dėl to atsisakyti idėjos nėra jokio reikalo. Visiem girdėtas kvanto dualumas gali suvaidinti lemiamą vaidmenį ir jo judėjime. Tiesiog kvantas kaip dalelė stengiasi išlaikyti savo impulsą ir lekia per eterį kaip rutulys per skystą helį. Nors bala žino, tas kvantas turbūt kaip kokia pilnai nesusiformavusi dalelė, kuri gali egzistuoti tik judėdama pilnu greičiu į vieną pusę. Tačiau kvantą šoninis eterio vejas vis tik kreiptų į šoną proporcingai (v/c)^2. Tai galima parodyti nagrinėjant kvantų pluoštą. Tai paaiškina ir gravitacinį lencingą. Tačiau eterio judėjimas įtakoja greičio modulį. Aukščiau šitoj temoj pateikiau formulę. Bet esmė ne hipotezėse, o eksperimentuose. Ir pats Lorencas suprato, kad įvedęs ilgio pokyčius taip paprastai jo nebepatiks. Reikia dviejų labai stabilių šviesos impulsų generatorių nutolusių viens nuo kito pastoviu atstumu. (kad visą sistemą būt galima sukiot). Netinka nei suskaidytas signalas iš vieno šaltinio, nei du generatoriai su atgaliniu ryšiu (kas praktiškai prilygsta vienam šaltiniui). Gali būti vėl klausiančių kuom netinka Maikelsono. Na nežinau, gal klausiantysis pirma galėtų pats paskaičiuoti kas gaunasi pritaikius originalę Lorenco hipotezę. Yra dar internete pašnekėjimų, kad padarius skirtingų dydžių pečius efektas turėtų išlįsti, jei būtų eterio vėjas. Tikrai ne, uždavinys mokinukų lygio, galima pasiskaičiuoti. Be to nebūtinai aš palaikau Lorenco eterio versiją, greičiau ne negu taip. Bet koks čia skirtumas, aukščiau aprašytas prietaisas tinka visiem atvejams.

Nelabai supratau ka turejai galvoj sakydamas "netolygu kvantu pasiskirstyma". Cia sviesos slegi turi galvoj ar ka? Griztant prie erdves sukurimo aplink daleles tai kodel manai kad neturetu taip but? Eteris pats savaime yra priestaringas sviesos greicio atzvilgiu, nes jei eteris yra visur, tai jis galetu veikti kunus per didesni atstuma negu kad sviesos greitis ir butu pazeistas erdvelaikio cilindro desnis. http://en.wikipedia.org/wiki/Light_cone Ir be to jei erdve yra kuriama materijos tai toks poziuris savaime paaiskina gravitacija (tam tikra prasme) ir erdves islinkima. Be to daug logiskiau (nors ir zmogiskaja logika tokiuose dalykuose gana pavojinga remtis) atrodo ideja, kad erdve nera begaline, o tik tokio dydzio, kaip pasiskleidusi materija. Eteris reikstu kad erdve yra visiskai begaline. O del sviesos greicio konstantos, tai cia is tikro geras klausimas. Galbut sviesos greitis nera konstanta, kaip ir dar kazkokia cia konstanta kuri gali but kad keicia savo reiksme ziurint nuo vieno visatos krasto iki kito, nera is tikro konstanta, o turi toki greiti cia kur mes esam dabar? Bet cia jau fantazijos ;D

Klausimai: Į kurią pusę juda eteris? Kodėl eteris turi sąveikauti su šviesa? Kokios eterio savybės? Kas yra gravitacinis lencingas? Tada, kuo netinka suskaidytas šviesos pluoštas? Ką duos sukiojimas tų dviejų šaltinių?

Hm, turbūt pradedu suprast. Tokios skirtingos nuomonės gaunasi dėl giluminių skirtumų apie pažinimo taktiką. Nemaža dalis mokslinės bendruomenės dabar yra susidomėjusi savotiško „šventojo gralio“ paieška. Tai yra surasti lygčių/principų sistemą kuri aprašytų visus pasaulio reiškinius. Aš nepalaikau tokios siekio, nes manau, kad kiekvienas reiškinys turi savo vidinę mechaniką. Kaip pasekmė išplaukia, kad nėra galutinio sprendimo iš principo ir todėl man jis nerūpi. Kaip siekiamybė gali būti tik pereiti į sekantį lygį. Tai yra rast eksperimentus, kurie paneigtų šiandieninę teoriją. To padaryt praktiškai neįmanoma nardant esamos teorijos rėmuose. Mano taktika visai kita. Imi belekokį reiškinį ir bandai jį prazonduoti serija hipotezių apie galimas šito reiškinio priežastis. Pav „laukas“ ar „kreiva erdvė“ labai primena paprasčiausius slėgio ar temperatūros gradientus. Iš sugeneruotų hipotezių bandai surasti pasiūlymus eksperimentams. Turėjau omenį naujesnes Le Sage teorijos versijas http://en.wikipedia.org/wiki/Le_Sage%27 ... ravitation. Bet tik kaip pradinį tašką tolesniam mąstymui. Net neįsivaizduoju, kaip eterio teorija gali pažeisti priežastingumą, bet sąvoka „erdvėlaikis“ netenka prasmės kai c ne constant (dėl skirtingo laiko nuo A iki B ir atgal). Egzistuoja ar ne begalybė manęs nedomina dėl aukščiau aprašyto požiūrio į patį pažinimo procesą. Atrodo mano nuomonę palaiko ir Aephraim Steinberg iš temos pradžioje minėto straipsnio http://www.bbc.co.uk/news/science-environment-13626587 "The trouble with quantum mechanics is that while we've learned to calculate the outcomes of all sorts of experiments, we've lost much of our ability to describe what is really happening in any natural language. I think that this has really hampered our ability to make progress, to come up with new ideas and see intuitively how new systems ought to behave."

Tarkim eterio vėjas iš viršaus L1-------------I---------------L2 Nustatom imtuvo I padėtį taip, kad impulsai iš abiejų laikrodžių L1 ir L2 ateitu vienu metu. Pasukus pagal laikrodžio rodyklę L1 bus viršuje ir signalas nuo jo sklis žemyn c+v greičiu, o iš L2 signalas sklis aukštyn c-v greičiu. Imtuvą I signalai pasieks skirtingu metu.

Sitas mokslininkas yra visiskai teisus. Intuicija yra gyvenimiska patirtis. Tai nezinojimas kaip vyksta procesas, bet zinojimas (is asmenines patirties) kokia bus jo baigtis. Kvantinis pasaulis mums yra tiesiogiai nepazinus, ir nepanasus i musu aplinka, todel intuicija kvantinei mechanikai issiugdyti sunku. Del pazinimo prigimties tai esi teisus, as visiskai kitaip i viska ziuriu. Ir manau kad tavo pazinimo budas yra klaidingas. Taip, yra mazytis sansas, kad pastebesi kazka, ko nepastebi visi kiti. Bet tas sansas ateina su kaina, kuri yra labai didelis sansas viska interpretuoti neteisingai. Toks pazinimo budas yra dviracio isradinejimas ir svajojimas vienu metu. Ar tai noras buti skirtingu, ar noras nebuti uzdarytu dabartiniu teoriju remuose, ar galbut ir noras gyventi nezinomybeje ir tam tikra prasme mistikoje (nuomone, kad zmogus negali visko pazinti iki galo). Manau kad tau reikia pergalvoti savo mastymo buda.

Sutinku, kad yra savų minusų. Bet yra ir pliusų. Labiau tikėčiau, kad pliusų ir minusų suma nesikeičia. Ai čia filosofija Šimtmečiais filosofai ginčijasi dėl ko nors ko nei paneigsi nei patvirtinsi. Gal reikia visokių žmonių. Dėl galėjimo kažką visiškai pažinti tai jau nesutinku. Kur tik nepasisuksi visur susidursi su nepažintais dalykais. Pvz. kas tas elektronas, spinas, laukas , erdvė, kvantas............ Na apibrėšit elektroną per kelis "stringus" ar kvarkus. Čia jau bus galutinė tiesa? Ateisiu ir paklausiu, o kas tas kvarkas ar "stringas". Apie ką ir rašiau.

Uztai pazinimo procesas gali buti begalinis, ribojamas tik musu paciu suvokimo ribotumo. Dabar, kai nauju ziniu gavimo greitis pasiekes toki lygi, visiskai nematau reikalo sustoti ir pasiduoti ir pradeti galvoti apie kazka visiskai alternatyvaus, kas viska supaprastintu iki intuicijai pasiekiamo lygio. Net negalima pasakyti kad neteisinga ta eterio teorija, nes ji gali atitikti visus dabartinius eksperimentus. Bet tokiu teoriju, prie kuriu priskirciau ir stringu bei ivairias brane teorijas, galima prigalvoti begalybe, bet jos negales numatyti nieko kas dar neatrasta. String teorija butent tokia ir yra - paaiskina viska, ka dabar zinome, bet visi tos teorijos numatymai nepasitviirtina vykdant dar nevykdytus eksperimentus (bent jau kol kas), kai tuo tarpu placiai pripazinta teorija yra teisingai numaciusi ir tai daro, daug kartu dazniau nei kitos teorijos, dabar, kai vykdomi nauji eksperimentai ekstremaliomis salygomis. Man sitas faktas tikrai kelia pasitikejima ir todel manau kad neprotinga keisti kazka, kas kuo puikiausiai veikia.

Tai čia žodžių žaismas ir aš už, kad procesas begalinis. Jei surastume galutinę teoriją, būtent tada būtų baigtinis Aš būtent apie tai kas neatrasta. Visada istorijoj didesni nauji atradimai gulėjo už to laikotarpio teorijų ribų. Aristotelį kiek metų dėstė? Aš už naujus atradimus ir už didelius honorarus atradėjam ir rėmėjam. Tai plečia žinojimą. Teorija tai tik mūsų tikėjimas apie mūsų žinojimą. O tikintys patiria stresą kai kas siūlo į žinomus faktus pažvelgti kitaip. Va ir paprasčiausia psichologija. Bet tai būtent ir stabdo naujus atradimus, nes sukuria didžiulę mąstymo inerciją. Žmonija psichologiškai nepasikeitė. Iš kitos pusės gal ir gerai, būtų per sunku konkuruot su išradinga visuomene

I teorijas niekas netiki, kodel tu tai sulyginai? Mokslas tuo ir skiriasi nuo religijos, kad bet kokiam teiginiui galima mesti issuki ir ji paneigti pateikiant irodymus. Cia psichologijos yra kuo maziausiai. Gerai kad mastai atvirai ir neapsiriboji vien placiai pripacintais dalykais, bet reikia tam atvirumui ribu, nes kitaip zinau ne viena kuris su tokiu mastymu ir stebuklais pradejo tiket sakydamas "mokslas negali visko paaiskinti ir todel visi kurie mano, kad imanoma tik tai, ka leidzia fizikos desniai, yra neteisus". O aristoteli ir dabar desto, jo mokymas yra visiskai teisingas, kas susije su logika. Ir as sakyciau atvirksciai, toks kaip tavo mastymas stabdytu naujus atradimus. Jie butu kartas nuo karto atsitiktinai atrandami (nes butent atsitiktinumo ir intuicijos principu paremtas pats eteris), bet nebutu sisteminio ziniu gilinimo ir procesu numatymo.

Nesakau, kad tikėjimas yra blogai. Greičiau atvirkščiai. Bet visur lazda su dviem galais - didina mąstymo inerciją. Pav tikim, kad rytoj gamtos pagrindinės savybės nepasikeis. Iš kur galim žinoti. Gal link mūsų greit artėja kokio tai nežinomo proceso banga. Atrodo Mikrosoftas skiria premijas hakeriams už nulaužimą kažkurių programų, turbūt mobiliems telefonam. Sakyčiau labai logiškas būdas tobulėt. Dabar šiaip žmonės išlošia loterijose iki 100 000 000. Paskyrus tokią sumą už eksperimentinį teorijos paneigimą ateitų rizikos kapitalas ir investuotų į gabius žmones. Progresas pagreitėtų.

Tikim, kad nepasikeis, nes tam nera jokios mums zinomos priezasties + niekada nebuvo pasikeite kiek mums zinoma tokiomis salygomis, kokios yra dabar. Be to yra ivykiu tikimybes. Visi renkasi tiketi 99.99... % tikimybe, o ne 0,00.....0001% (cia jau is intuicijos puses, be jokio mokslinio pagrindimo, kaip kad jau daznai sitoj diskusijoj kartojas). Jei paneigtum kvantines fizikos teorija manau paskirtu tau ne tik nobelio, bet ir pinigine premija. Loterija be to yra ne pinigu davimas zmonems, o emimas is ju. Losdamas tu prarandi pinigus (ziurint pagal vidurki), todel pavyzdys netinka cia visiskai.

Alvydas o kaip vertini FERMI rezultatus kurie uzviksavo gama spinduliu pliupsni is uz 7 milijardu sviesmeciu tuo paciu metu aptikdami tiek dideles energijos tiek silpnos. Abu spinduliai keliavo 7 milijardus metu kol pasieke mus ir net po tiek laiko abieju greitis buvo visiskai vienodas.