Fantastiška žinia. Mūsų sąmonė egzistuoja aukštesniuose matavimuose ()
Mokslininkas teigia, kad žmogaus sąmonė gali peržengti fizinio pasaulio ribas.
© Stop kadras | https://www.youtube.com/watch?v=ir8XITVmeY4&t=2s
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Kai mąstome kūrybiškai arba patiriame „Eureka“ akimirkas, galime atverti prieigą prie matmens, esančio už mūsų kasdienio suvokimo ribų, teigiama prieštaringai vertinamoje teorijoje.
Mes gyvename trimačiame pasaulyje. Galime judėti į kairę, į dešinę, pirmyn, atgal, aukštyn ir žemyn. Dabar įsivaizduokite būtybę, kuri gali įšokti ir iššokti iš mūsų realybės tarsi paspausdama mygtuką, kaip pats genialiausias iliuzijų meistras. Nepririšta prie mūsų pasaulio fizinių apribojimų, ši būtybė dabar gali akimirksniu keliauti didžiuliais atstumais erdvėje, paslėptais matmenimis, kurie, kai kurių manymu, yra už mūsų suvokimo ribų.
O kas, jei būtume panašiai susiję su šiais aukštesniais matmenimis? Kas, jei kitas žodis, reiškiantis minėtą anapusinio pasaulio būtybę, būtų „sąmonė“ – įskaitant ir mūsų pačių?
Nepaisant šimtmečius trukusių mokslinių tyrimų, sąmonės prigimtis tebėra paslaptis. Yra daugybė teorijų, paaiškinančių šį reiškinį – nuo neuroninių tinklų smegenyse iki sudėtingų pažinimo algoritmų, tačiau nė viena iš jų galutinai neužfiksavo jos esmės. Michaelas Pravica, fizikos profesorius iš Nevados universiteto Las Vegase, mano, jog turėtume ieškoti paslėptų dimensijų, kad paaiškintume sąmonę. Jo nuomone, sąmonė turi gebėjimą peržengti fizinį pasaulį padidėjusio sąmoningumo akimirkomis. Jo koncepcija siejama su hiperdimensiškumo teorija arba idėja, kad mūsų Visata nėra sudaryta tik iš trijų dimensijų, kurias suvokiame. Vietoj to, Visata iš tikrųjų gali būti daug didesnio ryšio su paslėptomis dimensijomis dalis, teigia M. Pravica.
|
Jei ši prieštaringai vertinama teorija pasirodys esanti teisinga, turėtume pripažinti ne tik tai, kad kai kurios būtybės gali gyventi už fizinės srities ribų, laisvos nuo erdvės ir laiko apribojimų, bet ir tai, kad mūsų sąmonė gali turėti panašų gebėjimą.
Ortodoksas krikščionis, turintis daktaro laipsnį Harvarde, M. Pravica hiperdimensiškumą laiko unikaliu būdu sujungti savo mokslinį išsilavinimą su religiniais įsitikinimais. Todėl jis yra tradicinio mokslinio mąstymo paribiuose, plačiau priimtas idėjas perkeldamas į kraštutinumus, kad mąstytų apie sudėtingas temas. M. Pravica mano, kad hiperdimensiškumas yra daug labiau pažįstama sąvoka, nei manome. Pavyzdžiui, jis teigia, kad Jėzus galėjo būti hiperdimensinė būtybė – ir ne vienintelė.
„Pagal Bibliją, Jėzus įžengė į dangų praėjus 40 dienų po to, kai buvo Žemėje. Kaip jūs pakylate į dangų, jei esate trimatis padaras?“ – klausia M. Pravica 2024 m. interviu.
Tačiau jei esate hiperdimensinis, labai lengva keliauti iš mums pažįstamo pasaulio į dangų, kuris galėtų būti aukštesnių ar begalinių dimensijų pasaulis, sako jis.
M. Pravica teigia, kad mes visi galime turėti potencialą sąveikauti su aukštesniais matmenimis, kai tam tikrais būdais įjungiame saudami į įvairiausias tolimas vietas sapnuose. Tokiomis akimirkomis mūsų sąmonė pertraukia fizinio pasaulio šydą ir sinchronizuojasi su aukštesniais matmenimis, kurie mainais užtvindo ją kūrybiškumo srovėmis, teigia M. Pravica. „Pats faktas, kad savo mintyse, savo matematikoje, galime įsivaizduoti aukštesnius matmenis nei keturi, yra dovana... tai kažkas, kas peržengia biologijos ribas“, – sako jis.
Ši sąmonės sąveikos su aukštesniais matmenimis idėja siejasi su kai kuriomis pažangiausiomis fizikos teorijomis, tokiomis kaip stygų teorija. Joje teigiama, kad viskas Visatoje – nuo mažiausių dalelių iki jas jungiančių jėgų – yra sudaryta iš mažyčių, vibruojančių stygų. Šių stygų vibracijos keliuose nematomuose matmenyse sukuria visas skirtingas daleles ir jėgas, kurias sygų. Šių stygų vibracijos keliuose nematomuose matmenyse sukuria visas skirtingas daleles ir jėgas, kurias stebime.
„Stygų teorija iš esmės yra hiperdimensiškumo teorija“, – sako M. Pravica. „Ji nagrinėja, kaip Visata yra sudaryta subkvantiniu mastu.“
Hiperdimensiškumas taip pat gali padėti paaiškinti erdvėlaikio išlinkimą – kaip erdvė ir laikas iškrypsta aplink masyvius objektus, tokius kaip žvaigždės ar planetos, ir sukelia gravitaciją. „Jei erdvėlaikis nėra plokščias, o išlenktas, tuomet galima teigti, kad šis išlinkimas kažkaip kyla iš aukštesnio matmens“, – sako M. Pravica.
Nors fizikai dažniausiai pritaria šioms teorijoms apie aukštesnius matmenis, ne visi sutinka su M. Pravicos idėjomis, siejančiomis hiperdimensiškumą su sąmone. Mokslo bendruomenėje jos netgi gali būti laikomos eretiškomis arba reductio ad absurdum – lotynišku loginiu argumentu, reiškiančiu „redukcija į absurdą“.
M. Pravicos požiūris sufleruoja „spragų Dievo“ teologinę perspektyvą, „kai mokslinių žinių spragos priskiriamos dieviškajai intervencijai, o ne laikomos galimybėmis tolesniam tyrinėjimui ir supratimui“, – sako Stephenas Holleris, daktaras, fizikos docentas Fordhamo universitete Niujorke.
„Tai prastas paaiškinimo mechanizmas, kuris, ko gero, slopina smalsumą, reikalingą geram mokslui, ir moko, kad negalima sakyti „nežinau“, – 2024 m. interviu sako S. Holleris.
Pripažinti nežinojimą apie kažką yra galimybė, o ne pabaiga. Taip pat reikia atsižvelgti į kompromisus, susijusius su realybės nepaisymu.
S. Holleris aiškina, kad mokslas užpildo mūsų žinių spragas, tai akivaizdu iš to, kaip žmonės galiausiai suprato, kaip veikia mūsų Saulės sistema. Vienu metu žmonės pasaulį aiškino geocentriniu modeliu – senoviniu įsitikinimu, kad Žemė yra Visatos centre. Stengdamiesi sukurti stebėjimo modelį, pagrįstą šia idėja, astronomai kreipėsi į epiciklą – modelį, kuris prie planetų didesnių apskritų orbitų aplink Žemę prideda mažas apskritas orbitas (epiciklus), – kad paaiškintų retrogradinį judėjimą ir tariamą atstumą. Tačiau epiciklai dar labiau painiojo geocentrinį modelį, o tai atitolino tikslesnio heliocentrinio modelio, kurį žinome šiandien, priėmimą.
„Kaina buvo sudėtingas nukrypimas nuo realybės“, – sako S. Holleris. „Malonu galvoti apie hiperdimensinę erdvę, o matematikos pažanga atsirado dėl dimensijų sąveikos supratimo, bet ar jos iš tikrųjų egzistuoja, ar tai šiuolaikiniai epiciklai?“
„Nepažįstu nė vieno, kuris galėtų vizualizuoti objektą, turintį daugiau nei tris erdvinius matmenis“, – sako S. Holleris. Matematinės operacijos, kurias atliekame su objektais, turinčiais daugiau nei tris erdvinius matmenis, yra algoritminės. Tai reiškia, kad operacija su ketvirtuoju erdviniu matmeniu atliekama taip pat, kaip ir operacija su vieno, dviejų ar trijų matmenų objektu, sako S. Holleris.
„Taisyklės išlieka tos pačios“, – sako jis. „Mūsų tokių objektų vizualizacijos yra projekcijos į trimatę erdvę, panašiai kaip kubas, projektuojamas į du matmenis, yra kvadratas.“
S. Holleris pripažįsta, kad dvasiniai įsitikinimai, atitinkantys nusistovėjusius fizikos principus, gali sustiprinti ir tikėjimą, ir mokslą. Vis dėlto jis teigia, kad „hiperdimensiškumas ribojasi su moksline fantastika“.
Praktinis šių sričių tyrimas viršija mūsų dabartinius mokslinius gebėjimus. Net Europos branduolinių tyrimų taryba (CERN) negalėjo pateikti aiškaus aukštesnių matmenų vaizdo. CERN Didysis hadronų greitintuvas, didžiausias ir galingiausias pasaulyje dalelių greitintuvas, dideliu greičiu sutraiško daleles, kad ištirtų pagrindinius Visatos statybinius blokus. Mokslininkai, naudojantys greitintuvą, pasiekia be galo mažus matmenis, mažesnius nei protonas. Jei žmogaus plauką padidintume iki futbolo aikštės pločio, vienas protonas vis tiek būtų mažesnis už smėlio grūdelį tame lauke. Tačiau norint pamatyti aukštesnio matmens stygas, kurias numato kvantinė fizika, turime būti daug detalesni, naudodami savotišką supergreiderį arba kosminę megastruktūrą, pavyzdžiui, F. Dysono sferą.
M. Pravica tiki, kad per jo vaikų gyvenimą mes sugalvosime būdą, kaip generuoti neįtikėtinai dideles energijas, reikalingas kitiems matmenims tirti. Tuo tarpu jis išlieka atviras hiperdimensiškumo šalininkas.
„Nematau jokios kitos prasmės“, – sako jis. „Hiperdimensiškumas suteikia fizikai tikslą, laimę, kuri „peržengia šią Visatą“.
.png)
