Koks sprogimas buvo Didysis sprogimas?

Pasvarstymai atrodo labai įdomūs, bei nei kiek neabejoju, kad po 2 tūkst. metų žmonės (jei neišsinaikins), šitą straipsnį vertins taip pat, kaip mes dabar vertiname Antikos pasaulio sukūrimo legendas.

O, dar vienas idomus straipsnis. Turim 70km/s/MPC, dar ir laika turim - 13.72 mlrd metu. Jei tiek laiko, c greiciu vyko pletimasis, tai viskas pries 13.72 metu buvo lygiai viename taske, puiku, viskas aisku, tik toks klausimas.... o tai kur cia infliacija?... Negatyvus vakumo spaudimas... Na jo,... logiska. </sarcasm>. Nieko nesupratau, kokia logika cia vadovaujamasi? Jei informacija is kaires mus pasiekia per 10 mlrd metu ir is desines per 10 mlrd metu, tai toms sritims susitikti reikia 10+10=20 mlrd metu? Cia tokia logika? Tada labai jau klaidinga.

Blogai sumuoji. Net jeigu imant is klasikines fizikos puses, tai kad galetum suded 10+10, turetum sedet visatos centre. Ir net jeigu esi centre, ir viskas butu pletesi sviesos greiciu visa laika, tai nuo pakrasciu iki taves sviesa keliautu kitus 14 mlrd. metu.

Tikrai įdomus. Trūksta čia tokių. Man irgi užkliuvo tie 20 mlrd metų. Remiantis tokia logika, atrodytų, kad esame pačiame Visatos centre? Ar vienos pusės gale ji stebima evoliucijonavus labiau nei kitoje ir tada taip išeina, jog nesame centre? Jei regimoji Visata yra 13,72 mlrd šm. spinduliu, kaip iš tiesų žinot kur galas ir tuo pačiu tikslų jos amžių? Susipainiojau!!!

Chronas, Mindaugasg, taigi ir esat visatos centre, cia gi viena is pagrindiniu zinomu savybiu: kiekvienas taskas yra centras, arba galima sakyti nera jokio centro. bet negalima sakyt yra vienas centras.

O kartais tada nesigautų, kad Visata yra begalinio dydžio ir yra beprasmiška spėliot jos amžių? Pvz.: nukeliaujam 13,7 mlrd šm. į vieną pusę ir ten vėl atsiveria toks pat atstumas į visas puses, įskaitant ta pačia kryptim, kuria keliavom prieš tai? Ir taip be galo

Chronas, taip ir yra, bent jau tokia pagrindine interpretacija siuo metu.

Keista, kad nieko nežino apie Visatą ir jos atsiradimą.

Tai pala, kiek suprantu, du objektai negali judeti vienas nuo kito didesniu nei sviesos greiciu. Bet tada paimkim saule, paprastumo delei sutarkime, kad tai taskas ir is jo islekia fotonai sviesos greiciu, bet is tasko jie lekia i priesingas puses, kiekvienas lekia sviesos greiciu. Tai vienas kito atzvilgiu jie turetu skrieti 2 x C ? Ar as kazka supainiojau ?

Bet tai kaip tada žinot, kad Visatos amžius 13,72 mlrd metų? Juk, berods, jį skaičiuoja kai viskas 13,72 mrld šm. spinduliu atsiranda vienam taške. O jei už to atstumo Visata taip pat yra, tai gaunasi, kad realiai ji gali būti bet kokio amžiaus ir mes niekaip negalime jo nustatyti? P.S. Akivaizdu, kad man reikia pagilinti Visatos evoliucijos ir sandaros žinias

Kur čia žinosi. Blykst, atsiranda, blykst, išnyksta... Būdamas amžinas niekad dėmesio nekreipiau

= (v₁ + v₂) / ( 1 + ((v₁*v₂)/(c*c))) Tad sudėjus du šviesos greičius, gausime: (2c)/(1+(c²/c²)=2c/2=c

faktas, +1 tau immortallt, yra tokia gera formule, daug ka pasakanti, tik reikia ja perprast: gali istatyt ir c greiti jei nori. Matau kad punktyras jau spejo paaiskint (aplenke ant poros sekundziu ), na bet paliksiu ir savo paaiskinima. Chronas, na taigi paziuri i galaktika "Jonas", ir mato, aha, juda 100 km/s nuo musu, siuo metu yra uz 1000 km, vadinasi laikas kai viskas buvo viename taske yra 10s.

punktyrai, bet juk iš trečio atskaitos taško fotonai vienas kito atžvilgiu judės dvigubu šviesos greičiu? Paimk kad ir du prožikus ir pašviesk i skirtingas puses, juk šviesos greitis nesulėtės per pusę, į abi puses šviesa sklis tokiu pačiu greičiu, tik kiek žinau pačio fotono negalima imti kaip atskaitos taško.

Man atrodo pagrindine interpretacija ta, kad mūsų visata atvira t.y. gali plėstis neapibrėžta laiko tarpą, bet izoliuota ir turi ribas, tik jos plečiasi greičiau, nei galėtume pavyti.

Kad skaiciuojasi sviesos greiciai pagal formule - zinau. Bet intuityvumo nepagaunu. Nondescript pavyzdys geras - du prozektoriai svieciantys i skirtingas puses.

Specialiosios reliatyvumo teorijos pagrindinis teiginys – kiekvienam stebėtojui šviesos greitis vakuume yra vienodas visomis kryptimis ir nepriklauso nei nuo šaltinio, nei nuo stebėtojo judėjimo greičio. Beje, pagal formulę sudedami ne tik šviesos greičiai, o visi greičiai. Tik kasdieniame gyvenime šios formulės nesutapimas su Niutono formulėmis yra toks mažas, kad nėra prasmės jos naudoti. Reliatyvume sunku pasikliauti kasdienine intuicija

Va todel man fizika tampa sunkiai suprantama situose lygiuose, kai intuityvumo nelieka... Megstu viska suprasti iki intuityvumo, o kai nera tada erzina Bet realiai gal tik musu suvokimas apie daiktu tolima toks ? Galbut mes kaip stebetojai negalime arba nesame pajegus suprasti ?

norejau paklausti ir as vieno klausimelio. Isivaizduokim skrenda du super duper erdvelaiviai sviesos greiciu. Lekia ta pacia kriptimi, bet vienas atsilikes nuo kito koki 10 mil. km. Priekije skrenda "Jonas" ispaskos as, ir migalinu jam ilgom siesom duodamas suprasti jam, kad sustotu. Tai kaip manot "Jonas" sustos ar ne?