8 pavyzdžiai, kaip reliatyvumo teorija veikia kasdieninį gyvenimą (Video)

Elektronai greitai sukasi apie branduolį ? Na ir kokiu greičiu ?

Vandenilio atomo atveju ~ 2 mln m/s. Sunkiųjų elementų atveju (urano etc.), šis greitis mažne siekia šviesos greitį – 300 mln m/s.

Dar čia kažkaip pasižiūrėjau vieną kitą DrPhysicsA YouTube filmuką. Gal čia nebus visai ne į temą nes siejasi su Einšteino, Podolskio, Roseno paradoksu. Tai va klausimas: https://www.youtube.com/watch?v=qd-tKr0LJTM 20:14 filmuko sekundę autorius teigia, kad du susietus fotonus pasiuntus atskiriem stebėtojams A ir B , jei jie panaudos vienodai pasuktus poliarizatorius tai abu fotonai arba pralys arba ne. Aš kažkaip labai šituo abejočiau. Manyčiau labiau linkęs spėti, kad net prie vienodai oreantuotų poliarizatorių abu fotonai praeis arba nepraeis nepriklausomai. Todėl galimi visi įmanomi rezultatai: abu praėjo, abu nepraėjo ir praėjo tik kažkuris vienas. Turiu omenį pvz. atveją, kai tarp fotono ir poliarizatoriaus poliarizacijų bus 45 laipsnių kampas. Kokios būtų nuomonės?

Tai čia grįžtam prie planetarinio atomo modelio, tada būtų atomas su vienu elektronu labai plokščias. Jokių ten sferinių debesėlių. Arba jei net elektrono orbitos plokštoma ir suktusi, tai vistiek neišeitų išlaušti tolygaus "debesėlio" visomis kryptimis.

Nelabai ismanau, bet manau, kad tai Boro modeli yra tas greitis, nezinau koks ten tiksliai bet speciau c*alpha. Beto imanomas didziausias atomas jo modeli su alpha protonu skaiciumu 137. Nes toks atomas taptu elektromagnetine juodaja skyle, ir elektronas nesugebetu orbitint. Boro modelis neatsizvelgia i kvantinius efektus. Gal ten ir niekas neorbitina.

Jei orbitintų tada iškart netiktų Makswelo teorija dėl radijacijos judant su pagreičiu. Jei susviruotų Maksvelo nekas būtų ir Einšteino reliatyvumui... O jei neorbitina, tai apie ką čia tas straipsnis

Viskas ten gerai ir su orbitinimu (sąlyginiu), ir su maksvelu. Įisivaizduokit duobę su lėkštais kraštais, kurio kraštu sukasi kamuoliukas. Jei trinties nebus, tas kamuoliukas taip ir suksis ratu tokiame aukštyje nuo duobės dugno, kiek buvo pradinės energijos. Spinduliuoti, pakeliui nenukrisdamas, jis negali, nes tam jis naudotų energiją.

Kas per daigtas tas sąlyginis orbitinimas? Kam tos duobės (ne tai , kad bloga analogija, bet nepatogi). Jei imam planetinį modelį tai ir nagrinėkim sakykim Žemę kaip elektroną. Pagal Makswelą, jei Žemė turėtų krūvį, tai dėl judėjimo su pagreičiu spinduliuotų elektromagnetines bangas, kol nukristų į Saulę. Tagi čia viena iš pagrindinių priežąščių kodėl buvo atsisakyta atomo planetarinio modelio.

Taip teigti per drąsu, Boro modelio, kuris savo prasme yra planetinis, tik su fiksuotomis orbitomis, daugeliu atveju pilnai pakanka, o ir mokykloje sėkmingai dėstoma.

Fotonų yra kokio nori mažumo (pagal energiją) vos ne iki begalo mažo. Čia riboja ne Planko konstanta, o Visatos dydis, turbūt nespinduliuos bangų ilgesnių už Visatą. Taigi pagal Maksvelą galėtų sau drąsiai spinduliuoti beveik nepastebimu kvantavimu daug mažos energijos fotonų. Kodėl atomas spinduliuoja tik tam tikros energijos fotonus Makswelo teorija nieko nesako ir negali. Be to minėjau atomas su vienu elektronu turėtų būti plokščias. Gal ne visi (dėl orbitos plokštumos precesijos), bet dalis jų tai tikrai. Ir dar dėl minėto Einšteino & Co paradokso: https://www.youtube.com/watch?v=0x9AgZASQ4k filmuko vieta 9:30 autorius teigia , jei stebėtojas A pamatavo vertikalų spiną, tai stebėtojas B negali pamatuoti susietos dalelės horizontalų spiną. Kaip tai "negali". Ką tas "negali" reiškia. Jei vistik matuosi ką praktiškai gausi?

tas paaiškinama pirmoje filmo minutėje, negalima, reiškia negalima, gausi triukšmą (neapibrėžtumą).

Apsiraminkit visi. Čia jus erzina.

. Nebent surasi linką į tiksliai tokį eksperimentą. Reikia eksperimento (info apie jį) kuris ne kažkokią statistiką varytų, bet matuotų atskirų/pavienių dalelių spinus.

Taigi padėjai pora tokių aparatų https://www.youtube.com/watch?v=rg4Fnag4V-E pasuktų viens kito atžvilgiu 90 laipsnių (imant posukio ašį dalelės trajektoriją ) ir matuok sau abiejų susietų dalelių spinus. Aš ant tiek tikiu, kad abu spinai pasimatuos be problemų, kad galiu pažadėti nebepostinti technologijose.lt jokioj kitoj temoj išskyrus savo jei klystu Bet tai reiškia, kad aš tvirtinu arba ano filmuko https://www.youtube.com/watch?v=0x9AgZASQ4k autorius nusišneka, arba dar gražiau kvantinė mechanika, jei to filmuko autorius neprasilenkia su teorija. Bus norinčių įrodyti, kad aš neteisus ?

Tai tu postink, turi retą norą mokytis, kas yra pagirtina. Iš kitos pusės, geriau neišiminėk iš konteksto atskirų gabalų, kol nesupranti pačio konteksto. Tavo nurodyto filmuko autorius yra paskelbęs vieną iš dveijų man žinomų puikių kvantinės mechanikos kursų arbatinukams (turintiems bent jau vidurinės lygio matematikos ir fizikos žinias). Nepatingėk, peržiūrėk nuosekliai, gal kelis kartus, kol suprasi pačią matematinę ir fizikinę logiką, t.y. kaip gimsta kvantinės mechanikos lygtys ir ką jos reprezentuoja fiziniame pasaulyje.

Ka cia tokio kvailo parasius... Siuo metu manau jog fotonas tai -1 dimensine juodoji skyle Taip absurdiska, kad net pajuokauti norisi.

Kilo mintis nupaišyti 3D vaizdelį, bet kažkaip suabejojau kokia kryptim eina filmuko autoriaus piešinuke X ašis (kur B matuotų spiną). Ar X statmena Y (kur A matuoja) ir dalelių judėjimo krypčiai ar X lygiagreti dalelių judėjimo krypčiai? Kažkaip negirdėjau, kad kas išvis sugebėtų matuoti dalelės spiną jos judėjimo kryptimi.

Bet vistik, jei rimtai, reiktų mąstyti kokia žinoma matieka kažkiek atspindi gamtą, o ne kokios matiekos atspindys yra gamta.

Na o koks tikslas matematikos ir fizikos? Aprasyt gamta. Colio ilgio formule aprasyt viska ka zinom bei atsikratyt 28 siuo metu zinomu bedimensiniu konstantu. Einsteinas parode jog E=m, na sita visi zino. Swartzchildas jog m=d. Spec. reliatyvumas jog d=t, Hawkingas teigia jog m=1/T. Remiasi kvantines fluaktuacijomis, kurios pagarsejusios kaip labiausiai prasautas paskaiciavimas fizikoje. Na cia manau m=1/T^2 turetu but, kadangi tai atitinka stebejimus, bet siaip gali but ir abi vienu kartu (vienas pavirsiaus, kitas spinduliuote) Is elektromagnetizmo zinom, jog m=1/λ. Taigi bendrai gaunam tokia matematika: E=m=d=t=1/T^1|2=1/λ (gali susivest i dimensiskai teisingas formules jei nori) Visa tai man yra suprantama, logiska ir paskaiciuojama. Dabar kokia matematika, na specialiosios reliatyvumo isvedimas is Niutono dinamikos rodo jog Lorentz transformacijos tai tiesiog hiberbolines erdves rotacijos. Taigi erdve hyberboline, kompleksine. Na bet cia spec. reliatyvumas, is bendrosios reliatyvumo teorijos, matom jog erdves lankstosi kaip popieriaus lapas, taigi geriau tiktu Riemanno geotrija, su kokiomis nors Riemanno sferomis. Su matematika zinoma dar nebaigta. Seniau nebuvo nei neigiamu skaiciu, nei kompleksines erdves, nei Riemanno geometrijos. Galbut kada nors atsiras ir kokia nors kvantuota-hiperboline-tikimybine erdve. Kas ten zino. Siuo metu ne neesu tikras ar dimensija turi but teigiamas skaicius.

Matematika yra fizikos kalba, skirta tam, kad fizikai susišnekėtų tarpusavyje. Ne daugiau ir ne mažiau. Fizika - ne poezija, visos sąvokos turi būti aiškiai apibrėžtos, atribotos nuo bet kokių galimybių subjektyviai interpretuoti. T.y. fizikai ima empyriką ir aprašo ją matematinėmis formulėmis. Matematinės formulės pasirenkamos tokios, kurios leidžia techniškai patogiau manipuliuoti konkrečiais empyriniais duomenimis. Pavyzdžiui, kvantinės mechanikos lygtys gali būti užrašytos "mokykline matematika", bet tada viena lygtis užims kaip minimum kelis lapus, o tai yra labai ne fengšui. Tada fizikas sukuria naują matematinį aparatą, kuris prideda abstrakcijos lygmenį ir leidžia tą patį užrašyti viena eilute. Visos tos formulės galų gale susiveda į gryną empyriką ("skaitmenizuotą gamtą"). Yra baziniai dalykai - Niutono gravitacijos formulė, Borno taisyklė ir t.t. - kurie iš nieko matematiškai neišsiveda, o tiesiog atspindi stebimus duomenis. Toliau formulės leidžia griežtai loginių samprotavimų būdu apjungti bazines formules į sudėtingesnes konstrukcijas, šias - į dar sudėtingesnes ir t.t. Atitinkamai jei nori diskutuoti su fiziku, privalai išmokti jo kalbą. Tikrai joks fizikas nesimokins tavo kalbos ir nebandys konvertuoti didžiulius fizikinius mat aparatus į tavo susigalvotas sąvokas. O ir "dviračio" tu neišrasi, nuo nulio sukurti mat aparatą sudėtingiems fizikiniams reiškiniams tau viso gyvenimo neužteks.