Su gravitacija kažkas negerai ir dėl to kaltas Higgso bozonas?

kas gali paaiskinti, kaip ta mase atsiranda, pvz elektronas turi mase, tai jis kaip ja is HB gauna ?

, tai yra, dalelė, pernešanti sąveiką. Tarkime, fotonas yra elektromagnetinio lauko bozonas, tai yra, fotonas perneša elektromagnetinio lauko sąveiką. Higso bozonas perneša Higso lauko sąveiką, suteikiančią dalelėms masę. Populiarus paaiškinimas, sklandęs internete, kai HB buvo ant bangos: vakarėlyje (Higso lauke) pilna žmonių – Higso bozonų. Kai į vakarėlį ateina šiaip pilka pelytė, tarkime, elektronas, ji nieko pernelyg nesutrikdo ir juda beveik laisvai, gal tik alkūnėmis kas kepšteli netyčia – žmonės/Higso bozonai jo pernelyg netrukdo. Tačiau, kai pasirodo kokia nors rimta figūra, sakysime, protonas, tai kaipmat kyla erzelis, visi puola sveikintis, prašyti autografų, etc. Taip protonas įgyja didesnę masę.

Su vakarėliu tai tarkim viskas gražu, bet nepaaiškina iš kur ir kaip jie padengia viską visomis kryptimis, kad bet kuris protonas, judėdamas bet kuria kryptimi, masę turi tą pačią? Ir išvis tarkim po didžiojo sprogimo dalelės išsilakstė į šonus (na ok, nekorektiška berods taip sakyti, berods labiau priimta kad erdvė išsitempė), bet kur benulėktų kokia dalelė - "vakarėlis" jau ten, ir toks tirštas, kad gerbėjų turi visos vienodai :)

taip iseina, kad Higso bozonu visomis kryptimis yra vienodai ir nera laivos vietos (visur ju pilna). Nezinau, keistai skamba. Ir kaip ta gravitacija atsiranda ? Tie Higso Bizonai ar stumbrai uodegom susikabine ? Pvz yra du elektronai, turi mase, reiskias traukia vienas kita (micro gravitacijos jega). Juda jie alkunemis per Bizonu jura, o bizonai paskaicijuoja, kad tai ne vienas o du elektronai ir ima juos siek tiek stumpti vienas link kito ? Ir dar klausimas, jei tu Higso Bizoniniu Stumbru pilna visur (nes mase visur yra kur ji yra) kodel ji buvo sunku taip atrasti? Kur besi pirstu, turi buti Bizonas. Zodziu, nieko as cia nesuprantu. O apie ta vakareli pilna zmoniu as anksciau skaiciau, grazu viskas, bet tik tiek. Niekas man neaisku. Ir dar pastebejimas, jei bizonai irgi gyvunai (ale daleles) tai speju jos juda. Reiskias judantis daiktas (dalele/daleles) sujudina aplink bizonus? O sujudinti bizonai turetu itakoti kitas daleles, reiskias tu daleliu mase ? O kaip silumos parametrai ? kodel mase pastovi ? Juk mase irgi isplaukia is daleliu ten saveikos.

apie gravitacija visi kalba kaip parodyta iliustracijoj- materija iskreipia erdvelauki ir kitas daiktas nurieda prie stambesnio. Bet juk tai nesamone- kreipk kiek nori ta erdvelauki bet vienas daiktas prie kito juk neriedes. Kad riedetu juk reikia dar papildomos jegos veikiancios statmenai i erdvelaukio plokstuma. Beto jei daiktai iskreipia erdvelauki, vadinasi kiekvienas stambus daiktas guli savo duobeje ir jis niekur neriedes is tos duobes, kol tam daiktui nesuteiksi energijos tiek kad ji sugebetu islygint erdvelauki, na bet vistiek be statmenos jegos jis niekur nejudes

ne visai taip, nes ta duobė nėra stacionari.. labai geras pavyzdys čia, tik pasipriešinimas didesnis nei kosmose.. https://www.youtube.com/watch?v=MTY1Kje0yLg

Įsivaizdavimas kaip pateiktame video yra "kreivas". Iškelk visa tai į kosmosą ir niekas neveiks tiesa? Bet gravitacija nėra jėga, tai erdvės išlinkimas. Arba... nupaišyk tiesią liniją ant tos plokštumos, dabar lenk kaip nori objektas niekaip nejudės orbita o nukeliaus kaip keleviąs. Geriau visualizuoti būtų: Įsivaizduok lygią erdvę (kad ir 2D plokštumą) padėk joje objektą. Tas objektas niekur nejuda. Bet čia tik vizualiai, ištiesų jis skrieja c greičiu statmenai nuo plokštumos laiko ašimi aukštyn, o pati plokštuma yra tik erdvė, abu kartu jie yra erdvėlaikis. Visi objektai erdvėlaikyje juda vienodu greičiu (šviesos), tiek fotonai tiek materija, skiriasi tik judėjimo kryptis (kas yra greitis), kuo kampas didesnis ir kuo daugiau judi erdve tuo mažiau judi laike. Sakykim judi 45 laipsnių kampu, t.y. tiek pat erdve kiek ir laiku, tavo judėjimas yra c/sqrt(2) erdve ir c/sqrt(2) laike (pritaikai kvadratų sumos šaknį pagal Pitagorą -gauni c). Taigi lekiant apie 70 procentų greičiu erdve laikas eina apie 70% greičiu. 45 laipsnių kampas tarsi ekvalibriumas. Dabar dėl lenkimo: padėtas objektas lenkia pačią plokštumą, todėl kiti lengvesni objektai judės taip: šiek tiek mažiau t ašimi (bet visvien beveik statmenai lygios plokštumos) ir šiek tiek pačia plokštuma link pačio objekto. Kai iškreipimas itin didelis pvz. ties įvykių horizontu, objektas juda: c greičiu erdve žemyn, ir nejuda t ašimi, laikas sulėtėja tiek kad jis niekad neįkrenta, išorinio stebėtojo atžvilgiu erdvė nėra lenkta, todėl atrodo jog bekrentantis objektas nei erdve juda nei laike. shapiro delay ir time dilation efektai kitaip sakant. Šiaip ir pačiam krentančiąjam atrodys jog jis niekada neįkrenta. Pats įvykių horizontas tai yra erdvė kurioje kiekvienas erdvėlaikio taškas rodo link centro. Galima sakyt BH viduje yra tik laikas, kuriuo judėjimas "virtualus", realiai nieko viduje nėra. Šiaip materialūs nulinio greičio objektai nejuda c greičiu statmenai plokštumos laiko ašimi, labiau pati erdvė juos stumia. Šiaip ne erdvė juos stumia o ji plečiasi, vienintelis įmanomas būdas keliauti laiku ties įvykių horizontu yra jei BH spindulys keičiasi. Kokį dar čia briedą parašyt... Gal kad šviesa turi įdomią savybę visada keliauti trumpiausiu atstumu, bet tas atstumas nebūtinai yra erdvė. Pvz. gali perkeliauti tiesiai šviesiai per patį BH centrą laiku lyg erdvė būtų plokčia ir pasiekti kitos pusės erdvę. Komentaras dėl singuliariumo ir kad visi objektai ten baigia savo gyvenimą įkritę - absurdo teatras. Na matematika šauni, leidžia įvairias manipuliacijas, pvz. ar yra BH viduje ar ne priklauso nuo koordinačių pasirinkimo... Tai ar yra vidus ar ne? realiai jis tiek pat yra kiek ir sqrt(-1) obuolį rankoj laikyt, matematiškai gali ir turėt obuolį ir ne, o realybėj ne. Prisigalvoja kad yra vidus atranda singuliariumą (matematinį neapibrėžtumą) o poto stebisi ir nesupranta kas darosi. P.S. ar kas nors suprato apie ką aš čia?

Pabandysiu paprasčiau. Yra Higso bozonų laukas ir jis yra ekranuojamas betkokių masę turinčių dalelių/objektų, tai va, kai du objektai vienas kitam užekranuoja dalį Higso bozonų lauko, tada ir stebime efektą kuris vadinasi gravitacija. Na analogija kaip ir bangų atveju, nors šiaip dalelės ir būna bangų pavidalu kol mes jų nepagaunam ir nepamatuojam. Čia labai panašu į Kasimiro efektą, tik tiek tiek kad gravitacijos atveju veikia Higso bozonų laukas tik jis yra toliau siekiantis ir silpnesnis už virtualių fotonų lauką, o Kasimiro efekto atveju virtualūs fotonai https://www.youtube.com/watch?v=lyXIHlulSQY O dabar padėkit man visa tą higso bozonų lauką "suženyti" su erdvėlaikiu ir reliatyvumu (ta prasme kaip higso bozonai santykiauja su erdvėlaikiu, ar tai kuria patį erdvėlaikį), dar papaišykit keletą formulių ir turėsim kvantinės gravitacijos teoriją

Mysliau: dekui uz idomu ir issamu paaiskinima. Buvo idomu skaityti. Man asmeniskai erdves islinkimas nepatinka, nes net 2D moduliui realiai naudojamas 3D modelis su gravitacijos jega i 2D. Dar nepatinka, kad vaizduojamas erdves isgaubimas viena kryptimi. 3D moduliui atvaizdavimas turetu buti dar sudetingesnis. Is 3D jau taptu nD. Tad 3D negaliu niekaip isivaizduoti. Ar negali buti tiesiog kad erdves islinkimas tiesiog atitinka kita moduli (panasios sistemos stebejimo atzvilgiu?), kuris realiai yra pvz tankiu skirtumas. Pvz alink mase sumazeja tankis erdves ir kunas is didesnio tankio juda mazesnio tankio kryptimi? O vat klausimas, kaip judedamas elektronas vos vos minimaliai uzkabindamas h.bizona uz rago isgaubia erdve ar sumazina tanki erdves ? juk mase tai kitu daliu saveika su bizono gyvunu. Kazkaip man makro ir micro pasauliai nesirisa. Jei ant instemptos paklodes padedas sunkus daiktas ir aplink ji metami mazi rutuliukai vizualiai itikinamai atrodo ir tikrai panasu i kosmoso kunu judejima, bet HBizonas nieikaip man cia neisipaiso.

Erdvėlaikis išlinksta 3 plokštumose, ne 2 – tiesiog taip vaizduoti aiškiau ir paprasčiau Po didžiojo sprogimo daugmaž visi kūnai juda.

, labai malonu kad buvo įdomu. Su tankiu tai įdomus pastebėjimas. Sakykim ant 2D plokštumos nupaišai grid'ą. Kai erdvė išsilenkia įsivaizduok kad ji išsilenkia ne kaip guma (nes masė erdvės neištempia) o tiesiog ten erdvės daugiau. Dabar pažiūrėk iš viršaus, per laiko koordinatę tarsi tai būtų projekcija. Atrodo lyg erdvėlaikis ties išlenkimu yra tankesnis, lyg kur yra masė kvadračiukai būtų mažesni. Realiai galima būtų reliatyvumą aprašyt ir per erdvės tankį. Neliktų išlinkimų, galbūt paprasčiau būtų, nors matematiškai tai tas pats gautųsi, tą patį dalyką galima labai jau skirtingai interpretuot. Pvz. kaip ir reliatyvumo yra kokios keturios teorijos matematiškai visiškai vienodos, o interpretuoja viską skirtingai, net eterio analogas yra. Sakykim iš ten kur kvadračiukai mažesni (tarkim žemės) išaunam fotoną ir jis pasiekia mėnulį. Mėnulyje fotono bangos ilgis bus padidėjęs nes ten kvadračiukai ne tokie tankūs. Atvirkščiai būtų jei iš mėnulio į žemę šautai fotoną. Šiaip nebūtina ten mastyti ir apsisunkinti apie 4, 5, ar 11 dimensijų, visko ko tau reikia tai yra 1+1, t.y. viena erdvės ir viena laiko. Matematiškai daugiau erdvės tai tik skaičiukų prisideda, fizikams visualizuot to nereikia, nes tai tik klaidina. Mes flatlanderiai daugiau matmenų nesuprasim. Nereikia apsisunkint be reikalo. Aš apie mikro nelabai ką galiu pasakyt, man į zoologijos sodą panašu. Šiaip feynman'o diagramos tai grožis kuriame pilnai atsispindi reliatyvumas. Ech kad pasikinkytum mes antimateriją, norėčiau kad šitam būtų skirta daugiau dėmesio: https://en.wikipedia.org/wiki/Gravitati ... antimatter Čia dar tokią myslę užduosiu: d*s^-1*sqrt(2)*pi^2*sqrt(2) s*b^-1*sqrt(2)*pi^3 u*c^-1*sqrt(2)*pi^5*sqrt(2) c*t^-1*sqrt(2)*pi^4 atspėk ketvirtus

Klausimo dėl šilumos parametrų nesupratau. Elementarių dalelių masė pastovi, nes Higso laukas pastovus. Higso laukas suteikia <1% masės dalelėms. Protonas sudarytas iš 3 kvarkų – dviejų aukštyn (u) ir vieno žemyn (d). u kvarko masė – 2,3 MeV d kvarko masė – 4,8 MeV protono masė – 938.3 MeV Neutronas irgi sudarytas iš 3 kvarkų – vieno aukštyn (u) ir dviejų žemyn (d). Neutrono masė – 939,6 MeV Tai paskaičiavus, gryna kvarkų masė sudaro <1%, visa kita masė iš energijos.

Kita masė iš gliuonų (kvarkų-gliuonų plazmos), galima, aišku, tą vadinti ir ryšio energija.

Tai kad jos nieko bendro neturi su reliatyvumu, gal Penrouzo diagramas turi omenyje?..

Higso laukas nesiženija su erdvėlaikiu niekaip kitaip nei bet koks kitas laukas/energija, t.y. per tą matį Einšteino formulės energijos momento tenzorių. Bet kadangi higso laukas yra skaliarinis (neturi krypties), o jo tankis visuose erdės taškuose yra konstanta (teoriškai), jis išsiprastina iš lygties ir įtakos neturi (neskaitant kai kurių pamąstymų apie galimą higso lauko ir vakuumo energijos ryšį). Standartiniame modelyje ir kituose QM modeliuose yra bandoma rasti matematinį ryšį tarp visų laukų, šia prasme viskas turėtų tarpusavyje ženytis, nors, kaip ir rašoma straipsnyje, tai tebūtų to paties klausimo performulavimas kitu kampu.

O taip metrikos, nežinai nei kurią rinktis, o Shwartchild'o metrika validi ar ne? Nes dabar gaunasi kad ne. Apie sqrt(-1) obuolį jau minėjau. Ne, aš būtent ir turiu omeny Feynman, abu turi 1+1, abu aprašo kaip dalelės juda erdvėlaikiu. Ir abu man atrodo visiškai identiški. Čia aš STR turiu omeny, žinoma ne GTR

Ji naudojama integravimui pagal trajektorijas vizualizuoti kvantinėje mechanikoje. Su reliatyvumu tikrai neturi absoliučiai nieko bendro. Be to, Faynmano diagrama jokiu būdu neaprašo judėjimo erdvėlaikiu, tik sąveikų kombinacijas.

Dar pamiršai parašyt kad reliatyvumui reikia minkowskines naudot. Gal kam ir nepanašios, man tai vienodos. Gal epsteininės panašesnės tada? Iš serijos abi aprašo trajektorijas kaip dalelės juda, bet nėra jokio sąryšio tarp kvantinės mechanikos ir reliatyvumo.

Minkovskinė metrika grynam pavidale BRT nenaudojama, SRT naudojama, bet pati SRT grynam pavidale praktiškai nenaudojama niekur. Trajektorijos kvantinėje mechanikoje yra kompleksinėje (fazinėje) erdvėje, o ne erdvėlaikyje. Tai radikaliai skirtinga koncepcija nuo klasikinės trajektorijos.

na man paaiskinkite, is kur fizikai sugalvojo, kad erdve isgaubia mase ? del to kad nedingtu pastovus sviesos greitis ? Nes man tai kazkoks ireminimas neturint tam irodymu. Jei isgaubia, tai keicia krypti, reiskias yra kazkokios linijos kurios lenkiamos? Kazkaip man atrodo, kad nera jokiu liniju, tad niekas negali buti gaubiamas. Tas pats kaip nepatinka teiginys, kad dalele kvantineje mechanikoje gali buti ten ir ten vienu metu. O kiek supratau, tai tiesiog neapibreztumas ar nezinojimas, kur rezultatas priklauso nuo eksperimento. Plius dar daleles ir bangos bajeris, kad jei dalele vienoje vietoje, tai jos banga jau veikia placiau. Ir su realetyvumo teorija, ar tik Ensteinui ne kilo mintis po pasivazinejimu liftu ? Kad pvz zeme ne traukia mus o mes krentame i zeme ir kad yra pagreitis. Ir kad atsirastu vietos pagreiciau reikejo isivaizdavimui pakeisti erdve. Nes jei mes stovime vietoje, bet krentame, reiskias edve keiciasi tame taske. Bet siaip ka reiskia isgaubia erdve ? As tikiu kad ira forumles, kuris turi praktine reiksme, bet tai neiko bendro su erdves islinkimu, cia gali buti homogenines ar funkciskai panasios sistemos.