Su gravitacija kažkas negerai ir dėl to kaltas Higgso bozonas?

O dar panašiau į https://en.wikipedia.org/wiki/Le_Sage%2 ... ravitation ... atgal į ateitį

_alvydas_, orbitos nebūtų stabilios, orbital decay arba gravitational aberration kitaip sakaip. Seniau diskutavom apie šią idėją. Šiuo metu į gravitaciją ir masę gana keistai žiūriu, Manau kad gravitacija ir masė tai tokia pat rotacija kaip ir greitis spec. reliatyvume, tik kad c rotatinasi. jei į stovintį stebėtoją žiūrėt kaip į liniją -- (turi ilgį), o judančius /, link c | (sp. reliatyvumas) tai masė būtų irgi rotaciją, ir ji reliatyvi tik stovinti ne linija, o plokštuma kurios plotas yra masė. Pvz. jei fotoną rotatini tai jis taškas gaunasi objektams su mase, o masę turintys objektai vienas kitą stumdo savo plokštumoje, momentumo išlaikymas praktiškai lemia energijos išlaikymą. Masė - 1 more degree of freedom for rotation.

Iš kur žinai, kad orbitos bus ne stabilios? šiaip jos ir turi/gali būti kažkiek nestabilios dėl galimai gravitacinės radijacijos, ale gravitacinės bangos. Be to ar kas skaičiavo kaip čia viskas bus jei atsižvelgsim , kad masės sąveikauja ne su įprastų sąvybių mikropasaulio "gyventojais", o su egzotiškais , mums gerokai neįprastų sąvybių Higso bozonais. Jie gi netrugdo pvz. judėti kūnam tiesiai ir tolygiai (kai kitų kūnų suminė įtaka maža).

Su Higsu, bent jau tiesiogiai, gravitacija negali būti susijusi, nes Higsas sąveikauja tik su kai kuriomis dalelėmis (turinčiomis ramybės masę) ir tai atsakingas tik už nedidelę masės dalį, o gravitacija veikia energiją, o ne masę.

Prisiminus , kad eksperimentiškai kol kas nepavyko rasti skirtumo tarp gravitacinės ir inercinės masės visai logiška spėti, kad gal abu reiškinius sukelia ta pati priežąstis. Gal ir ne, bet nereikia bandyti išsaugoti kievieną plytą sienoj (dabartinėj teorijoj) platinant duris į pasaulį. Tai neįmanoma. Bet išmetus keletą esamų "plytų" visai dar ir galima būtų susieti tuos bozonus su gravitacija. Tiesiog tarkim tas bozonas sąveikauja ir su fotonais, bet kiek kitaip, kame čia problema , kitokia dalelių rūšis ir sąveika kitokia, nebūtinai nulinė (kas būtų dar babiau keista). Galima teigti, kad fotonas vistik turi masę lygią jo impulsui padalintam iš greičio.

inercinė masė = gravitacinė masė = E / c^2 Gravitacijai įtakos turi ne tik energija, bet ir sukimosi momentas. Todėl nors visi fizikiniai reiškiniai yra vienaip ar kitaip susiję, dėti lygybės ženklą tarp inercinės masės ir gravitacijos būtų akivaizdi fakto klaida. Higso laukas (išskyrus atskirus ekstremalius atvejus) neturi jokios įtakos inercinei masei, tik ramybės masei. https://www.quora.com/Is-the-Higgs-Boso ... or-inertia

Na pradžiai reiktų apsispręsti kurį virtualios dalelės vaizdinį turim omenyje. https://www.quora.com/How-were-virtual- ... iscovered# Man visai tikėtina atrodo, kad tai realios labai trumpai egzistuojancios dalelės . Tada kyla klausimai kiek trumpai, kuom jos tampa po transformacijos ir panašiai kai kalbam apie šio pasaulio realius objektus. Nors kaip minima mano nuorodoj kiti jas mato tik kaip patogų matematinį modelį.

Kokios dar transformacijos?... Matematine prasme jos atsitiktinai atsiranda iš niekur, egzistuoja labai trumpą laiką ir vėl dingsta. Egzistavimo laiku gali sąveikauti (ir sąveikauja) su realiomis dalelėmis. Tai Heizenbergo principo pasekmė. Norint galima visa tai redukuoti ir į dalelių sistemos savybes, o ne realiai atsirandančias ir dingstančias daleles. Kvantinės mechanikos realizmas apskritai yra amžinų filosofinių debatų tema, nors tipiškai tiesiog nesutariama, ką vadinti realybe. Mano asmenine nuomone - "If it looks like a duck, swims like a duck, and quacks like a duck, then it probably is a duck."

Spėju šitas principas yra tik tų "virtualių" dalelių vidutinio gyvavimo laiko ir gal kitų savybių atspindys. Na kaip termodinamika atspindi begalės dalelių judėjimo suvidurkintus makro parametrus. Kitaip sakant ne Heizenbergo principas apsprendžia kiek gyvuos tos virtualios dalelės, o jos savo elgesiu formuoja makro sąvybę vadinamą Heizenbergo principu. Teiginiui "atsiranda iš niekur" kaip visada nepritarsiu, bet tai čia tiek to, čia kaip įrodyt kas sukūrė ar nesukūrė pasaulį.

" kilmę ir prasmę...

rasti nepavyksta.

Gravitacija aiskinkit, o ne magnetizma Su magnetais ten viskas jau senai aisku. Sakykim giroskopas gravitaciniej aplinkoj pagal mane butu tas pats kaip magnetas magnetinej aplinkoj. Irgi uzdara sistema. Bet yra tokia smulkmena - magneto poveiki sukurt sugebam - o gravitacini -ne. Va cia ir yra problemos esme. O ne ten kazkokie matematiniai suminiu visumu beprasmiski pritempinejimai... Kaip galima integruot grsavitacija i kazkoki visumos modeli, kai pasauly nera nei vieno protingo, kuris suprastu pacia gravitacija...

Pilnatis?..

dienos? O jei kraunat ant kitų mėnulines pilnatis tai bent į kalendorių pažiūrėkite ar neužsiimate 100% melu.

Blogiau. Šizofrenija.

Nematau prasmes ieskot magnetiniu monopoliu. Svarbiau yra tai, kad mes mokam sukurt ir keitinet magneto polius jungiklio pagalba labai paprastais budais. Padaryk ta su gravitacija - kokia nors schema kuri ijungtu gravitacija - arba duotu priesinga poveiki - antigravitacini stumima Teoriskai juk visokie fizikos balvonai irodineja - kad viska apie gravitacija zino... -------- Svetys irgi rasineja belenka, lygtai ismanytu apie gravitacija... Svety - schema duok gravitacijos suvaldymui. Arba koki veikianti nesudetinga modeli, kad ir vaikas padarytu. Dabar tik daug zodziu parasai - bet tavo poste nera esmes...

O ir čia jau formuojasi naujas traukos centras "...

Įpilsiu žibalo į tavo nesąmonių srautą. Superadityvumo sąvoka naudojama KVANTINĖJE mechanikoje. O tu sakai, kad nesuderinama. Be to, kaip manai, ar egzistuoja kokia nors situacija, kai atskirų dalių suma yra daugiau nei visuma?