Suomija pradėjo pirmąjį pasaulyje visuotinių bazinių pajamų eksperimentą (Video)

Aš esu už tai, kad visi uždirbtų gerai, bet tai pasieksi tik tada, kai aiškiai pasakysi, kad turi gerai dirbti, kad užsidirbtum. Lygiagrečiai pritrauki investicijas, didini darbuotojų poreikį ir kuri aukštą pridėtinę vertę kuriančias darbo vietas. Žmonėms kuri mokymo programas kartu su privačiu kapitalu taip, kad paruoštum žmones, kurių reikia darbui. Tada visi, įskaitant ir verslą, uždirbs gerai. Bet žinoma, tada reikės vargti: mokytis, dirbti, galvoti ką dirbi... Sunku... Geriau parėkauti, kad dirbantys nori išnaudoti nedirbančius ir terorizuoti, kad atiduotų dalį savo uždarbio.

Kolkas tokių mažai, bet matau, kad gyveni absoliučiam, visiškam aukštensių nei vidutinės pajamos žmonių rate ir mažai kontakto turi su tais kurie stengias iš paskutinių, bet tiesiog nespėja su esančia rinka (kuri jiems tik blogės). Pabendrauk su 45+ metų žmonėmis ir galbūt, nors ir lėtai - požiūris po truputį keisis.

Galima ir taip daryti - prailginti žmonių konkurencingumo laikotarpį su robotais programomis subsidijuojant jų darbo vietas (i.e. kompanija pvz. už kiekvieną darbuotoją moka -X EUR mokesčių per metus, kur suma būtų lygi to darbuotojo darbo vietos kainai). Subsidiją reiktų subalansuoti biudžete, tą paprastai padaryti galima padidinant su kapitalu susijusius mokesčius, kad sumoje gautūs 'ant nulio'

Prieš 5-6 metus buvau praktiškai identiško požiūrio. Pagyvenus keliuose žemynuose ir pabendravus su tūkstančiais žmonių, požiūris po truputuką tapo socialesnis - beveik universaliai žmonės nori, bet paprasčiausiai negali/nesugeba/ne(be)suspėja. P.s. Taip pat vis dar esu stipriai už gerą edukacinę sistemą, kuri padėtų persiorentuoti į naujus įšūkius (sau darbinam žmones ir perorentuojam į tai investuodami), bet dabartinė ekonominė sistema tam turi esminių trūkumų. Vieno iš to trūkumo (safety net nebūvimo) sprendimas ir yra UBI, kuris nors ir netobulai, bet praktiškai be adminstracinių kaštų sprendžias tas problemas. Labiau 'kapitalistiniai' sprendimai galėtų būti - kompanija pasirašo su valstybe kažkokio kiekio darbuotojų talpinimo programą => už valstybinius pinigus tie žmonės apmokomi => kompanija įdarbina bent tam tikram laikotarpiui (ir sumoka skirtumą jei neįdarbina); ar panašūs instrumentai. Bet kuriuo atveju tai yra struktūrinio nedarbo lenktynės, kurių finišas kokiais 2060-2080 metais bus, kad žmogus (jei nebus aukštinamas intelektas pažangiom technologijom) nebegalės atlikti jokio darbo geriau už kompiuterį/robotą. Tai yra bus arti 100 proc. struktūrinis nedarbas (i.e. žmogaus darbas bus nebeekonomiškas jokioj srityje). P.s. Kalbu ne tik apie blue collar darbus, draugai/pažįstami sprendžia ir daugybę white collar darbų pakeitimą (kaip po praktiškai visos teisinių paslaugų sistemos automatizavimą remiantis milijonais teismų rezultatų / pilnai automatizuotą buhalteriją / etc.).

Tu praplėtei ir nuėjai link kitos temos. Praplėtei nesilaikant atitikmens, kas yra šiais laikais, o pridėjai, kaip patinka. 1) Koks skirtumas? Paprastas. Na išbuožino daug dirbusius ir su turtu. Ar kas praturtėjo? Ne. Ištrėmė išbuožinę į atšiaurius kraštus. Ten daug kas vėl suklestėjo šalyje, kurios visai nepažinojo. Užpavydėję tinginiai vėl juos išbuožino. Vietoje to, kad sugebančius efektyviai ir našiai dirbti skatinę ir mokęsi iš jų, mes stengiames atimti ir motyvuojam juos tik dirbti taip pat neefektyviai, kad nesukurtume psichologinio diskomforto nevykėliams. Berods S20E20 simsponų serija gera, kur Megė darželyje ir ten auklėtojas demotyvuoja Megę daryti daugiau, nei vidutinybė. Pastato pilį bent kiek geresnę nei kitų - sugriauna. Tai būtent tai ir siūlai, tik lengvesnėje formoje. Aš siūlau skatinti visus kurti. (kapitalas įgytas nusikalstamai yra nusikaltimas. Čia ne santvarkos problema, o vykdomosios valdžios ir visai kita tema) 2) Kapitalą šiais laikais gauti lengva, kaip niekad. O pradėti verslų, kur kapitalo beveik nereikia yra į valias. Bet visur reikės daug ir sunkiai dirbti. Mano paties tėvai bankrutavo 2 kartus kol verslas įsisuko. Nėra tikri, ar iki pensijos nespės bankrutuoti ir trečią kartą. Ne pridėjai, o padarei kažkokį marazmą, kuris primena SSRS, ne Europos šalį/ Lietuvą. Dėl pajamų, bendrauju su daug kuo, bet iš mažai uždirbančių labai retai tenka sutikti tokį dėl to, kad kažkas nutiko, dėl ko jis pats nėra kaltas. Vienetai tokie. O tenka bendrauti ir su tokiais, kuriems ir su sveikata nuo jaunystės nepasisekė. 45+ tai žmonės, kurie jau sušiko savo gyvenimą. Jie jau kenčia nuo savo viso gyvenimo pasirinkimų. Kiekvienas veiksmas, turi atoveiksmį. Šūdą malė jaunystėje, šūdą gali malti ir senatvėje. aislandas, tai tu siūlai tyčia stabdyti progresą ir gyventi prasčiau? Tai gal geriau pinigus, kuriuos nori skirti pravalgymui, skirti perkvalifikavimui? Darbuotojų reikės vis daugiau, net įsivažiuojant robotizacijai. Koks tikslas tada kapitalui gaminti šalyje, jei jis turės išlaikyti nieko neveikiančius tik todėl, kad jie yra? Kapitalas išvažiuos ir galėsit čiulpti nykščius. Safety-net, perkvalifikavimas, tai viena problema, kurią ir siūlau spręsti. Išmokos bedarbiams yra ne problemos sprendimas, o jos užmarinavimas. Kaip pas mus su žmonėmis su negalia. Duoda pinigų (kapeikas) tik kad tylėtų. Normalios perkvalifikavimo ar įdarbinimo programos nėra. Tik tiek, kiek privatus kapitalas savom lėšom tai daro. O žmonės jau sugadinti, palaužti. Jie net nerodo noro pradėti dirbti, persikvalfikuoti, tik naujai prisijungę prie žmonių su negalia rato dar gali būti išgelbėti. Aš siekiu, kad žmogus galėtų turėti daugiau, tu - kad tylėtų kamputyje. Apie žmogaus neekonomišką darbą jau 200 metų neišsilavinę kalba. Bet kaip tas nedarbas ir ekonominis aktyvumas auga, taip auga. Gal jau metas užmiršti šitą argumentą, kuris totaliai neveikia? O gal dar manai, kad žemė plokščia ir saulė sukasi apie mus? P.S. jei sakai, kad žmogus nesugeba mokintis, kad ir pasiekęs 45 metų amžių, tai taip pat sakai, kad jis protiškai atsilikęs. Taigi, tokiumi žmogumi reikia rūpintis pagal invalidumo programą.

Sugeba žmonės mokytis, bet sukurti rezultato daugiau nei naujos, juos pakeičiančios technologijos, vis sunkiau. Galima ir reikia finansuoti žmonių mokymasį/persikvalifikavimą (suteikiant pragyvenimo stipendiją mokymosi laikotarpiu), nes mokslas remiantis pakankamai nesena (jei neklystu 2014m. EU reporto) informacija vis dar lieka viena iš pelningiausių valstybinių investicijų. Kai matysim, kad stipriai nebe - galime pereiti prie tiesiog UBI ir žmonės galės pasirinkti ar mokytis ir bandyti dirbti kažkurį dar liekantį ar naujai atsiradusį darbą, ar jau nebe. Papildymas. Taip pat galime palaipsniui ženkliai apriboti darbo valandų skaičių iki kokių 20 per savaitę. Tada darbas bus vos ne rekreacinė veikla, o ir dvigubai daugiau žmonių galės dirbti (tad struktūrinis nedarbas augs reikšmingai lėčiau).

Arba uz kiekviena robota bendrove turi vistiek moketi atlyginima .

) nesprendžia kuo tas vaikis taps užaugęs (gal puikiu santechniku, o gal puikiu prezidentu). + n panašių pozicijų.

Siaip tam yra labai paprastas statistinis metodas nagrinejant bet kokia problema procentaliai. Tinka bet kam, ka tik norint ivertint. Jei problema isspresta 95%, tai cia principe galutinis veikiantis sprendimas, ir nebebutina ieskot kazkokiu alternatyvu. Jei 97-98% - cia idealus sprendimas. Atitinkamai galioja ir atvirksciai. Jei problema liecia 2-3% - jau verta susimastyt, kad kazkas vyksta ar formuojasi beda. Jei problema liecia virs 5% - jau butina reaguot. Ivertinkit pvz bedarbiu kiekio, ar milijonieriu valdomo turto statistika, ar pvz vidaus variklio ir elektros variklio efektyvuma, ir bus aisku kaip vertint kazka As aplamai siulyciau atsisakyt demokratinio sprendimu priemimo budo, o problemas sprest pagal iniciatyvos kiekius. Jei surenkama 5% grupe - ji jau turi gaut ne maziau 2,5% resurso (puse normos). O laimejusi dauguma (50%+1 balsas) tegauna tik 50% resurso (pilna norma, ir jiems tik pirmumo tvarka). Dabartiniai demokratiniai daugumos metodai, kai dauguma pasiema viska nepaisant nieko - aiskiai atgyvene...

BP galbut efektyvu trumpuoju loaikotarpiu, bet ne ilguoju. Nuvertes tos pajamos ilgiainiui ir vel viskas atsistos i ta pati taska. O nuketes visuomenes pazanga, nes ta eksperimenta apmokes savo finansais ir motyvacija produktyviausias visuomenes sluoksnis. Reikia suprasti viena dalyka - pazagos nebus be diskomforto.. gero gyvenimo nebus be blogo.. vienas ekstremumas neegiztuos be kito. Ir jeigu 3 is 10 vairuos bentley, tai like 7 vistiek nebus laimigi sededami BMW x5.

Kažkaip keistai man atrodo tokios sėkmės istorijos, kai visokie verslininkai pasakoja apie savo pasiekimus, kaip va, dirbo dirbo, bankrutavo bankrutavo, bet buvo labai atkaklūs ir po 5 bankroto pagaliau įkūrė tai apie ką svajojo... Tik dažniausiai pamirštama, kad su tais buvusiais bankrotais daugeliui žmonių "įpūtė ragą", kažkam liko algos nesumokėtos už pusmečius ir daugiau, su kažkuo liko neatiskaityta, kažkam skolų negrąžinta...

Skaityk kas yra bankrotas civiliniam kodekse (atrodo, gal klystu, jau nebepamenu). Konkrečiai mano tėvai su visais, kuriems skoloje - atsiskaitę. O su jais - ne. Netiki sėkmės istorijomis, o pats turbūt sėdi ant subinės ir galvoji, kad verslas nukrenta iš dangaus. Tiesiog kažkas ima ir padovanoja. Po galais, mano tėvai dar ir dabar dirba po 60h per savaitę. Tenka ir per antrą kalėdų ir velykų dieną padirbėti, kai darbuotojai sau ramiai su šeima sėdi namie. Tenka ir savaitgaliais padirbėti, kai darbuotojai sau geria ir ateina pagiringi į darbą. Tenka ir naktį dirbti, kai darbuotojai už tokį pasiūlymą, mokant už viršvalandžius, tave ant trijų raidžių siunčia. Tuo ir skiriasi verslininkas nuo darbininko (net ne darbuotojo). Tik besijaučiantys atsakingi už savo darbą kažką pasiekia.

Minusai iš nuoskaudos? OK, OK, tavo tėvai geri, atsiskaitė su visais. Bet ar visi tokie? Ko tais tikrai labai abejojoju... Niekad nesu sakęs, kad verslą daryti lengva ir kad tai gali daryti bet kas. Bet čia visai kita tema. Bet pats per tiek metų taip ir neišmokai dikutuot be "stūmimo". Ir dėl mano subinės tikrai nepergyvenk

svetys, struktūrinių bedarbių skaičiui darbo dienos trumpinimas įtakos neturės absoliučiai jokio. Nieko nemokantį nepastatysi dirbti nei prie staklių, nei chirurgu, nei analitiku. boom, ar visi eiliniai darbuotojai su visais atsiskaito? Kodėl verslininkus bandai išskirti, tarsi jie ne žmonės, ar ne iš šios planetos? Tokie pat, kaip visi kiti. Būtent, kad be stūmimo ant kažko, be kaltų ieškojimo, o ne atsakomybės prisiėmimo ir nemoki daugiau. Užkniso atsakomybės besikratantys ir raganų medžioklės ir gražių bei nulaižytų žodžių neieškau. Nepatinka, eik mamytei pasiskųsti, kad blogas dėdė liepė eiti dirbti. Lietuviška patarlė ir ta sako, kas nedirba, tam ir duonos duot nereikia.

immortall logika labai paprasta. jei immortal tevai daug dirba - kalti kiti, kad nedirba tiek kiek jo tevai. o jei tevam bankrotas - tai isvis reikia padaryt sistema, kad visi turetu labai daug dirbt o jei tevam bankrotas kelis kartus - vadinas imortall absoliuciai nekklysta... nu ir padiskutuok paskui su tokiu socialiniais klausimais, visiskai nesigaudo sitoje socialinio teisingumo temoje... lietuviska patarle sako, nuo darbo bagotas nebusi - busi tik kuprotas. cia kaip tik immortal atvejis - protiskai kuprota logika... immortal, tau forumieciai reputacijos pliusus deda is gailescio ir atjautos

Aš pats dirbu daug, bet ne versle pagrinde. Dauguma verslininkų dirba bent po 60h per savaitę. Kiek tu jų pažįsti? Pas mane iš pažįstamų, su kuriais bendrauju asmeniškai virš 20-ties. Tiesa, dauguma smulkūs, su šeimos verslu. Jie dirba iš viso po 80h per savaitę. Statistika, ne tik Lietuvos. 8/10 verslų banrkutuoja per 3 metus. Tai yra praranda visus pinigus, ką įdėjo. Kuo tu rizikuoji? Susirgti kokia su alkoholizmu ar nuolatinio vartymosi ant sofos liga? Jūs galit visai nedirbti, aš ne prieš. Bet jei nori turėti tiek, kiek tas kuris dirba daug, tai ne zysti reikia, kad MMA mažas ar kad verslas blogas ar valstybė mažas išmokas moka, o eiti blet dirbti, tinginį nelaimingas. Tiems, kurie turi, niekas už gražias akis nedavė. Socialiniais klausimais, čia omeny, kodėl nieko neveikiantis turi gauti tiek pat, kiek daug dirbantis? Sovietines patarles trauki? Pavydo minusus dėliosi?

Prarandi trolinimo igudzius. Is pradziu tai darei gana subtiliai, bet kaip manau, pastaruoju metu varyt pradejai visai primityviai...

Vat nesupranti socialinio teisingumo niekaip... Darbas su tuo visiskai nesusijes. Siaures korejoj dirba 97% kazkur - immortal visuotinio darbo visuomenes idealas... Cia butent tu neissivaduoji is sovietines ideologijos - kad "darbas zmogu puosia", "darbas padaro zmogu is bezdziones" ar "darbas, darbas, darbas ir visos salies elektrifikacija" (ar kaip ten skambejo )... Socialinis teisingumas yra teisinga resurso dalyba. O ne tai, kad visi privalo dirbt neaisku del kokiu priezasciu... P.S. Nebijok, as minusu deliot isvis negaliu, reikia tam turet +20 reitinga. As tau papildomai pliusu duosiu

). Rekomenduoju paanalizuoti save ir savo požiūrį prieš ir po atostogų tam tikrais klausimais, tikėtina, kad pastebėsi įdomių dalykų. Kadangi susiklostė gyvenimas, kad teko praleisti nemažai metų tarp investment banker'ių ir startuperių pradedant nuo momento kai jie energijos turėjo daug ir bęsitęsiant kai kai kurie pasirinko karjeras labai aukšto apkrovimo darbuose, nuolat mačiau šiuos efektus veikiančius žmones tiesiogiai - ypač miego trūkumo ir jo įtakos žmogaus charakteriui (įskaitant ir ant savęs). P.s. Kaip minėjau, prieš maždaug 6 metus pakeičiau požiūrį į darbą ir iš 80-100 val. darbo savaičių po svarbių pokyčių gyvensenoj perėjau prie 40-60 val. Tada po truputį grįžo ir empatija ir noras padėti kitiems (nuo kurio ir prasidėjo tos ilgos darbo savaitės stengiantis sukurti kažką didelio ir reikšmingo), nematant visų kaip nesistengiančių dykaduonių. Turiu kompaniją, darbą dedikuoju kitiems, dirbu panašiai kaip bendradarbiai - grubiai po 40-50 val. per savaitę. Tai yra neįtikėtinai sunkūs sprendimai, nes susiję su gyvenimo būdu, bet turint omeny, kad po truputį mačiau ne vieną draugą pereinantį per panašius etapus, tai nebijau rekomenduoti to ir kitiems. P.s.s. Iki šiol teko pažinti maždaug gal apie 10 žmonių, kurių neįtykėtina sveikata (gali stabiliai dirbti ilgiau), ryštas bei galop ir pasiekimai (valstybinių bankų vadovai / etc.). Net tarp visiškos IV universitetų "grietinėles", tokių įvardinčiau tik gal kokie 3-5 proc., visi kiti arba rado protingą darbo/poilsio balansą, arba akivaizdžiais rezultatais kenkia sau ir dėl klaidingų įsitikinimų pasiekia mažiau nei iš tikro galėtų.