Vladimiro Putino izoliacija ir pasikeitusi išvaizda kelia daug gandų apie jo sunkią sveikatos būklę. Jungtinių Valstijų žvalgybos tarnybos teigia, kad balandį Rusijos prezidentui atliktas pažengusio vėžio gydymo kursas.

Tęsiantis karui Ukrainoje amerikiečių žvalgybininkai parengė dar vieną visapusišką vertinimą apie tai, kas vyksta Kremliaus aplinkoje.

Slaptoje ataskaitoje pabrėžiama, kad V.Putinas vėl ėmė rodytis viešumoje po to, kai balandį buvo intensyviai gydomas dėl vėlyvosios stadijos onkologinės ligos. Apie tai žurnalui „Newsweek“ papasakojo trys aukšti JAV žvalgybos pareigūnai.

Pasak jų, taip pat yra patvirtinimų, kad kovo mėnesį į V.Putiną buvo pasikėsinta.

Vakaruose nerimaujama, kad Rusijos prezidentas vis labiau paranojiškai žvelgia į savo galią ir statusą, todėl karo Ukrainoje tolesnis scenarijus tampa nenuspėjamas.

Kita vertus, dėl to galėtų mažėti branduolinio karo tikimybė.

„V.Putino valdžia stipri, bet jau ne absoliuti. Įnirtinga kova Kremliaus viduje dar niekada nebuvo tokia intensyvi per jo valdymo laikotarpį – visi jaučia, kad pabaiga arti“, – sakė su žvalgybos ataskaita susipažinęs asmuo.

Visi trys pareigūnai – iš JAV Nacionalinės žvalgybos direktoriaus biuro (ODNI), į atsargą išėjęs aukštas oro pajėgų karininkas ir Pentagono karinės žvalgybos agentūros (DIA) atstovas – perspėjo, kad dėl Rusijos lyderio izoliacijos Vakarų žvalgybai sunku tiksliai įvertinti V.Putino būklę ir sveikatą: „Tai, ką žinome, yra ledkalnis, paslėptas rūko.“

Fiksavo ligos požymius

„Vienas geriausių mūsų žvalgybinės informacijos šaltinių – Rusijos prezidento kontaktai su trečiosiomis šalimis – iš esmės išseko dėl karo Ukrainoje, – sakė DIA pareigūnas. – V.Putinas retai susitinka su užsienio lyderiais, todėl neliko galimybių įvertinti informacijos, kurios kartais galima gauti tik bendraujant akis į akį.“

Jodinėjantis, žaidžiantis ledo ritulį V.Putinas ilgus metus buvo vyriškumo ir gyvybingumo įsikūnijimas – įvaizdį kruopščiai kuruoja oficiali Maskva, o Kremliaus propagandininkai dažnai naudoja jį norėdami priešpriešinti Rusijos lyderį su jo kolegomis iš JAV. Bet paskui nuotraukose pasirodė labai ilgas stalas, prie kurio V.Putinas sėdėjo Kremliuje per svarbius susitikimus.

Neįprastas baldas tapo Rusijos lyderio paranojos ir fizinės baimės simboliu.

Vasario 7-ąją, likus porai savaičių iki įsiveržimo į Ukrainą, prie šio stalo įvyko V.Putino susitikimas su Emmanueliu Macronu.

Žvalgybos bendruomenei „ilgasis stalas“ ir Kremliaus šeimininko elgesys su Prancūzijos prezidentu tapo atspirties tašku vertinant Rusijos prezidento susilpnėjimą.

„Nebuvo nei rankų paspaudimų, nei šiltų apkabinimų“, – pabrėžė ODNI pareigūnas. Jis sakė, kad Prancūzijos žvalgyba turėjo daug įžvalgų iš šio vizito Maskvoje.

Tada V.Putinas balandžio 21 d. susitiko su Rusijos gynybos ministru Sergejumi Šoigu – šį kartą prie mažo žalio atspalvio stalo.

Daugelis sutelkė dėmesį į S.Šoigu, kuris kurį laiką nesirodė visuomenės akiratyje. Tačiau būtent V.Putinas buvo prapuolęs beveik visą mėnesį ir jis toli gražu nebuvo sveikas, buvo susikūprinęs kėdėje ir dešine ranka gniaužė stalo kampą.

Kai kurie stebėtojai svarstė, kad Rusijos lyderis serga Parkinsono liga. Kiti tvirtino, kad šis bruožas atsirado dėl KGB sistemos pamokų, kaip elgtis su ginklu: įsitempęs V.Putinas esą laikė dešinę ranką taip, lyg būtų pasiruošęs išsitraukti iš po švarko pistoletą.

Vaizdo įrašą kruopščiai išnagrinėjo žvalgybos bendruomenės analitikai: kai kurie išmanantys nuotolinę diagnostiką, o kiti – psichiatriją. Baltiesiems rūmams buvo pateikta daug duomenų ir prieita prie bendros nuomonės: V.Putinas serga ir, tikėtina, miršta.

Neatmesta, kad izoliacija dėl koronaviruso anksčiau galbūt užmaskavo sveikatos pablogėjimą, kuris tik dabar tapo ryškesnis.

Kitas įvykis buvo pasirodymas Pergalės dienos parade gegužės 9-ąją, kai Rusijos lyderis sėdėjo akivaizdžiai suglebęs ir susikūprinęs.

V.Putino sveikata ir jo negebėjimas (ar nenoras) paskelbti apie pergalę Ukrainoje ėjo koja kojon.

JAV žvalgybos bendruomenė sutarė, kad Kremliaus šeimininko būklė – rimtesnė, nei manyta anksčiau, o jo fizinis išsekimas prilygsta Rusijos išsekimui tęsiantis karui.

Ukrainos žvalgybos vadovas Kyrylo Budanovas Didžiosios Britanijos televizijai „Sky News“ sakė, kad V.Putinas yra „labai prastos psichologinės ir fizinės būklės ir smarkiai serga“. Jis pridūrė, jog Kremliuje egzistuoja planai nuversti Rusijos lyderį.

Tuo metu šaltiniai patvirtino gandą, kad Kremliaus saugumo tarnyba atskleidė sąmokslą nužudyti V.Putiną. JAV Centrinė žvalgybos valdyba (CŽV) ir kitų šalių žvalgybos nuolatos rinko istorijas apie susiskaldymą Rusijos saugumo struktūrų viršūnėse, taip pat apie kai kurių Rusijos diplomatų norą perbėgti į Vakarus.

„Žmogus, kuris kadaise laikytas visagaliu, dabar iš esmės imtas vertinti kaip iš paskutiniųjų kovojantis dėl ateities, ypač jo paties“, – sakė ODNI atstovas.

Dūrė pirštu į apsirikimą

Pradėjus sklisti žinioms apie V.Putino ligą JAV lyderiai buvo įspėti nedaryti skubotų išvadų.

„Turime nepamiršti, kad norų nereikia painioti su realybe. Mes išmokome – arba neišmokome – šią pamoką iš savo pačių karčios patirties su Osama bin Ladenu ir Saddamu Husseinu“, – perspėjo su „Newsweek“ bendravęs oro pajėgų atsargos kariškis.

Anuomet JAV žvalgybininkai pranešinėjo, kad S.Husseinas turi rimtų psichikos sutrikimų ir dėl to nežinia, ką Irako diktatorius darys su savo masinio naikinimo ginklais. O.bin Ladeno atveju ir prieš, ir po 2001-ųjų rugsėjo 11-osios kalbėta, kad „Al Qaeda“ lyderis serga nepagydoma inkstų liga ir kaip tai galėjo paveikti jo sprendimus.

Nors JAV žvalgyba mažai žinojo apie O.bin Ladeną, 1990-ųjų pabaigoje jo sveikata buvo nuolat aptarinėjama. Atkakliausiai kalbėta, kad vyras buvo silpnas ir trapus ir jam reikia reguliarios dializės, o tai vargu ar būtų galima padaryti slapstantis oloje.

Pakistano prezidentas Pervezas Musharrafas patvirtino, kad O.bin Ladenas miršta. Kiti Pakistano pareigūnai – pagrindiniai informacijos apie „Al Qaeda“ vadeivą šaltiniai – sutiko.

Visus tuos metus Saudo Arabijos vyriausybė buvo linkusi skleisti neigiamus gandus apie šį savo pilietį, nes manė, kad O.bin Ladeno garbės ir religinio atsidavimo menkinimas nuves prie to, kad jo pavyzdžiu seks mažiau jaunesnių Saudo Arabijos gyventojų.

Todėl naujienos skatino abejoti jo gebėjimais ir pamaldumu. Šnekėta, kad jaunystėje O.bin Ladenas buvo ištvirkęs, smaginosi Beirute bei Prancūzijos Rivjeroje. Jis nebaigė studijų – metė universitetą. O.bin Ladenas nebuvo nuvykęs į Afganistaną po sovietų įsiveržimo, o kai nuvyko – nekariavo.

Žiniasklaida pačiupo visas šias antis – kaip ir JAV lyderiai, neatkreipę dėmesio į tai, kad pakistaniečiai praneša apie tai, kas, jų nuomone, gali nukreipti pernelyg didelį amerikiečių pareigūnų dėmesį nuo O.bin Ladeno.

„Tai, ką šnekėjo P.Musharrafas, Amerikos politikams buvo svarbiau nei bet kas, ką galėjo pranešti CŽV. Ir tai, ką Saudo Arabijos pareigūnai sakė savo kolegoms amerikiečiams, turėjo neįtikėtiną poveikį. Todėl tiek daug žmonių norėjo tikėti, kad O.bin Ladenas nepagydomai serga, ir negalėjo patikėti, kad jis buvo toks charizmatiškas lyderis, – „Newsweek“ kalbėjo oro pajėgų aukšto rango atsargos kariškis. – Ar V.Putinas serga? Be abejo. Tačiau neturime leisti, kad jo mirties laukimas paskatintų mus imtis aktyvių veiksmų. Valdžios vakuumas po V.Putino gali būti itin pavojingas pasauliui.“

Tikėjo tuo, kuo norėjo

S.Husseinas buvo laikomas vienu pavojingiausių žmonių pasaulyje, o CŽV psichologiniai vertinimai vaizdavo jį kaip pamišėlį: tokį, kuris niekada neatsisakys savo masinio naikinimo ginklų, taip nekenčiamą ir pažeidžiamą, kad kasnakt buvo priverstas miegoti vis kitoje lovoje.

Įrodymus, kad S.Husseinas vis dėlto neturėjo masinio naikinimo ginklų, ignoravo JAV prezidento George’o W.Busho administracijos lyderiai, kurie manė, kad jie žino geriau. Tačiau ne tik CŽV buvo kalta dėl klaidingo įsitikinimo, kad Irakas sukūręs masinio naikinimo ginklų. Užsienio lyderių išsakyti vertinimai taip pat padarė didžiulę įtaką.

„Egipto prezidentas Hosni Mubarakas, Jordanijos karalius Abdullah, pats Kuveito valdovas – jie visi sakė Vašingtonui, kad Irakas turi masinio naikinimo ginklų“, – „Newsweek“ teigė oro pajėgų atsargos kariškis.

Iš kur užsienio šalių lyderiai gaudavo žvalgybos duomenų? Iš paties S.Husseino: tai buvo tyčinė Irako lyderio apgaulė siekiant įtikinti G.W.Busho administraciją neįsiveržti į Iraką ir nesiekti pakeisti režimą, užslėptas grasinimas, kad jis panaudos masinio naikinimo ginklus, jei amerikiečiai tai padarys.

Taip įvyko susikirtimas tarp techninės analizės, kuri dažnai abejojo masinio naikinimo ginklų Irake egzistavimu, ir Baltųjų rūmų įsitikinimo, kad JAV žvalgybos bendruomenė tapo grupinio mąstymo auka nuvertinant S.Husseino keliamą pavojų. Šis nesusikalbėjimas lėmė amerikiečių įsiveržimą į Iraką, kur masinio naikinimo ginklų taip ir nebuvo rasta.

Staiga tapo aktyvesnis

Vengti skubotų išvadų dėl V.Putino būklės paskatino ir naujausi JAV žvalgybos vertinimai: Rusijos lyderis pasikeitė nuo to laiko, kai ankstesnėje ataskaitoje buvo vaizduojamas kaip sunkiai sergantis.

Gegužės 26 d. V.Putinas surengė pirmą savo viešą vizitą į Maskvos karo ligoninę. Jis telefonu kalbėjosi su Italijos ministru pirmininku Mario Draghi. Taip pat vaizdo ryšiu kalbėjo Rusijos verslo konferencijoje. Kiekvienas pasirodymas Vakarų žvalgybos specialistų buvo kruopščiai ištirtas.

Gegužės 30 d. V.Putinas telefonu kalbėjosi su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu: jie aptarė galimybę asmeniškai susitikti su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas neseniai interviu Prancūzijos televizijai atmetė bet kokius teiginius, kad V.Putinas serga.

„Nemanau, kad sveiko proto asmuo įtartų kokius nors šio žmogaus ligos ar negalios požymius“, – sakė S.Lavrovas turėdamas galvoje naujausius V.Putino pasirodymus viešumoje.

„Primygtinis S.Lavrovo tvirtinimas, kad viskas gerai, yra tiek lojalumo V.Putinui pareiškimas, tiek tam tikra diagnozė, į kurią reikia atsižvelgti“, – sakė DIA atstovas.

Anot jo, Kremliaus šeimininkas toliau grumiasi su iššūkiais tiek sveikatos, tiek lyderystės srityse.

Ragina išlikti budrius

Ar O.bin Ladeno ir S.Husseino pamokos galioja ir V.Putinui? Ar jis atsimušinėja nuo Kremliaus priešų ir kariauja su savo specialiosiomis tarnybomis? Jis tikrai miršta? Kas bus toliau?

Tai klausimai, kurie kamuoja prezidento Joe Bideno administraciją, nepaisant to, kad Vašingtonas viešai tvirtina: gandai apie artėjančią V.Putino mirtį – tiktai gandai.

„Net jeigu Vašingtonas sutinka, kad informacija apie V.Putino būklę yra patikima, negali bandyti apskaičiuoti jo mirties datos arba išreikšti savo paramos Rusijai be V.Putino, – sakė aukštas ODNI pareigūnas. – Ir J.Bidenas, ir gynybos sekretorius Lloydas Austinas prasitarė apie troškimą ne tik pakeisti režimą, bet ir sužlugdyti Rusiją, tačiau paskui abu atsisakė savo tiesmukų pareiškimų.

Branduolinį ginklą turinti Rusija vis tiek yra Rusija: nesvarbu, ar V.Putinas stiprus, ar silpnas, ar jis yra savo šalyje, ar ne.

Nenorime išprovokuoti nei jo, nei jo potencialaus įpėdinio minčių, kad neva esame apsėsti noro juos sunaikinti.“

DIA pareigūnas tvirtino, kad tam tikra prasme V.Putino liga ar mirtis yra naudinga pasauliui ne tik dėl Rusijos ateities ar Ukrainos karo pabaigos, bet ir dėl to, kad sumažinama bepročio žmogaus keliama branduolinio karo grėsmė: „Susilpnėjęs V.Putinas – akivaizdžiai smunkantis lyderis, o ne esantis galios viršūnėje – turi mažiau įtakos savo patarėjams ir pavaldiniams, tarkim, jei įsako panaudoti branduolinį ginklą.“

Pasak žvalgybininko, stiprus V.Putinas gali pasiekti savo tikslą įveikdamas ministrų ir vadų prieštaravimus.

Bet pažeistas V.Putinas – „tas, kuris galbūt negali sukontroliuoti visų savo pavaldinių, tokios įtakos tiesiog neturi“.

„V.Putinas tikrai serga, o ar jis greitai mirs, yra tiktai spėlionės, – pabrėžė DIA pareigūnas. – Todėl neturėtume būti užtikrinti pasikliaudami tik žvalgybos duomenimis, patvirtinančiais mūsų norimą rezultatą. V.Putinas vis tiek pavojingas, o jei jis mirtų, laukia chaosas. Todėl mums reikia sutelkti dėmesį į tai. Būti pasiruošusiems.“

Parengta pagal „Newsweek“ inf.

Pasidalinkite su draugais

Aut. teisės: Lrytas.lt

Komentarai ()