[Žinios trumpai] Perspėjo apie siaubingai pasenusį NATO planą: Baltijos šalys būtų tiesiog nušluotos - neliktų nė pėdsako (1)
Estija būtų nušluota iš žemėlapio, o istorinis jos sostinės centras sulygintas su žeme pagal dabartinius NATO planus ginti šalį nuo bet kokio Rusijos puolimo, teigia jos ministrė pirmininkė.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Kaja Kallas trečiadienį žurnalistams sakė, kad dabartiniai Aljanso gynybos planai trims Baltijos valstybėms yra leisti jas Rusijai užimti prieš išlaisvinant jas po 180 dienų.
Pažymėdama, kad dabar praėjo daugiau nei 100 dienų nuo tada, kai Rusija pradėjo visapusišką invaziją į Ukrainą, Estijos premjerė sakė: „Jei palygintume Ukrainos ir Baltijos šalių dydžius, tai reikštų visišką šalių ir mūsų kultūros sunaikinimą“.
Ji pridūrė: „Tie iš jūsų, kurie buvote Taline ir pažįstate mūsų senamiestį bei šimtmečius čia esančią istoriją ir šimtmečius čia gyvenančią kultūrą – visa tai būtų nušluota iš žemėlapio, įskaitant mūsų žmones, mūsų tautą“.
Jos komentarai buvo pateikti prieš kitą antradienį Madride įvyksiantį NATO viršūnių susitikimą, kuriame aljansas aptars savo rytinio flango gynybos planus atsižvelgiant į Maskvos invaziją į Ukrainą, įskaitant tai, kaip geriau apginti Baltijos šalis.
Estija, Latvija ir Lietuva siekia, kad dabartinė strategija, pagal kurią kiekvienoje šalyje būtų maždaug tūkstantis užsienio NATO karių, kurie veiktų kaip pagrindinis atsparos taškas, kuris siekia apginti kiekvieną teritorijos centimetrą nuo pirmos agresijos dienos.
Komentuodama NATO planą „prarasti ir vėliau išlaisvinti“, ji sakė, kad žiaurumai, įvykdyti Rusijos karių Ukrainos Bučos mieste, įvyko praėjus maždaug 80 dienų nuo invazijos pradžios. „Dabar visi mato, kad ši koncepcija iš tikrųjų neveikia“, - sakė Kallas.
Paklaustas apie Kallas komentarus, NATO pareigūnas sakė, kad aljansas „turi planų atgrasyti nuo grėsmių ir apginti visus sąjungininkus, tačiau mes niekada neatskleidžiame operatyvinių detalių. Generalinis sekretorius aiškiai pasakė, kad atgrasymo ir gynybos stiprinimas yra vienas iš svarbiausių kitos savaitės NATO viršūnių susitikimo sprendimų.
Kallas prašo, kad Estijai, Latvijai ir Lietuvai būtų skirta po 20–25 tūkst. NATO karių padalinį.
