Europos rinkos praradimas atėmė iš „Gazprom“ didžiausio dujų eksportuotojo statusą.

Rusijos dujų gavyba nukrito iki rekordinių žemumų. Dujų šantažas ir kontrsankcijos prieš Europos šalis privedė Rusijos dujų pramonę prie žlugimo būsenos.

„Bloomberg“ duomenimis, dujų gamyba „Gazprom“ sumažėjo žemiau 2008 m. lygio. Oficialiais skaičiais, šių metų liepą bendra produkcija siekė apie 24 milijardus kubinių metrų, tai yra 30 % mažiau nei pernai. Nuosmukis buvo pradėtas stebėti sustojus dujų tiekimui Europai Jamalo-Europos dujotiekiu, taip pat už jų vartojimą perėjus prie mokėjimų rubliais schemos.

Balandžio mėnesį šis skaičius sumažėjo 10 proc., o birželį jau buvo 30 proc. pradinės apimties. Žaliavų pardavimo trūkumas verčia „Gazprom“ uždaryti gręžinius. Eksportas ženkliai sumažėjo ir šių metų liepą siekė apie 6 mlrd. kubinių metrų, o tai 55 % mažiau nei pernai. Vidutinis metinis eksporto lygis siekė kiek daugiau nei 200 mln. kubinių metrų, faktiškai negalėjo viršyti 2014 m.

Iki karo pradžios „Gazprom“ eksporto apimtis siekė apie 12 milijardų kubinių metrų per mėnesį. Šiuo metu ji smuko mažiausiai du kartus. Net dujų tiekimas Kinijai problemos neišsprendžia. Nepaisant garsių pareiškimų apie pardavimo rinkų perorientavimą į Aziją, „europietiškos“ dujos iš tikrųjų nerado rinkos.

„Pernai į Kiniją eksportuota ne daugiau kaip 10 milijardų kubinių metrų dujų. Šalyje nėra nei didelių projektų, nei vartotojų, kuriems reikėtų tokių dujų kiekių kaip europiečiams“, – sakė Michailas Krutikhinas, konsultacijų bendrovės „RusEnergy“ partneris.

Tiesą sakant, dabartinėje situacijoje „Gazprom“ iš tikrųjų likviduojama kaip didžiausia dujų eksportuotoja. Bendrovė liko be pagrindinės išorės rinkos, o vidaus rinka nepajėgi suvartoti tokių įspūdingų dujų kiekių. Ekspertų teigimu, dujų karas su Europa tapo pagrindiniu ekonomikos nuosmukio veiksniu.

Komentarai (2)