Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis nesutinka, kad Lenkijoje nukritusią raketą paleido ukrainiečiai, nors partneriai Vakaruose primygtinai teigia, kad įrodymai rodo priešingai. Politologas Alvydas Medalinskas teigia, kad šioje situacijoje prasiveržė Ukrainoje esantis nepasitikėjimas Vakarais. Tačiau politologas Ramūnas Vilpišauskas spėja, kad tokia V. Zelenskio pozicija skirta viešajai erdvei, o privačiuose pokalbiuose viskas greičiausiai yra kitaip.

Antradienio pavakarę Lenkijos pasienyje nukritusi raketa pražudė du žmones. Iškart po incidento imta svarstyti, nejau Rusija išdrįso pasikėsinti į NATO šalį.

Tačiau netrukus tiek Lenkijos, tiek kitų NATO šalių atstovai tokią versiją atmetė.

Nors įvykio tyrimas nėra baigtas, laikomasi nuomonės, kad tai greičiausiai buvo sovietinė raketa S-300, kurią paleido Ukrainos oro gynyba, bandydama atmušti Rusijos pajėgų ataką.

Zelenskis pareiškė neturintis abejonių

Nors Vakarų nuomonė, kad dėl to Ukraina nekalta, o atsakomybė tenka karą sukėlusiai Rusijai, yra vieninga, Ukrainos prezidentas V. Zelenskis ėmė atkakliai neigti, kad į Lenkiją galėjo pataikyti Ukrainos paleista raketa.

„Neturiu jokių abejonių, kad tai buvo ne mūsų raketa. Remiantis mūsų kariuomenės pranešimais, tai buvo Rusijos raketa“, – vaizdo įraše kalbėjo V. Zelenskis.

„Ukrainos pozicija yra labai aiški: mes norime išsiaiškinti visas detales, kiekvieną faktą. Todėl mūsų šalies ekspertai turi būti pasitelkti vykdant tarptautinį tyrimą, jie turėtų prieiti prie visų duomenų, kuriuos turi mūsų partneriai“, – kalbėjo jis. Ketvirtadienį Kyjivas pakvietė Lietuvą dalyvauti tarptautiniame tyrime, jie taip pat kviečia Lenkiją, Jungtinę Karalystę ir JAV.

Ketvirtadienį V. Zelenskis teigė gavęs patikinimą, kad Ukrainos atstovai dalyvaus tyrime dėl Lenkijoje nukritusios raketos.

V. Zelenskio poziciją, kad tai nebuvo ukrainiečių paleista raketa, ketvirtadienį trumpai pakomentavo JAV prezidentas Joe Bidenas.

„Tai nėra įrodymai“, – žurnalistams sakė jis.

Ždanovas nemano, kad tai S-300

Kad du lenkų ūkininkus pražudžiusios raketos negalėjo paleisti ukrainiečiai, įsitikinęs ir Ukrainos karo ekspertas, atsargos pulkininkas Olegas Ždanovas.

„S-300 turi susinaikinimo sistemą – jeigu ji nepataiko į taikinį, ji susinaikina. Suveikti kaip „žemė – žemė“ klasės raketa ji negali. Tokias perdarytas raketas turi tik Rusijos Federacija, tai yra tokios, kokiomis apšaudo mūsų miestus“, – neseniai sakė jis.

Atsargos pulkininkas abejojo, ar Lenkijoje nusileido S-300 raketa. Anot O. Ždanovo, vietoje apsilankę lenkų žurnalistams nuolaužos pasirodė panašios į raketos X101 likučius.

Tokia raketa, anot jo, gali skristi 5,5 tūkst. kilometrų ir yra labai tiksli, į taikinį pataiko 20-30 metrų, o ne 6 kilometrų, tikslumu.

Lenkijos radarai jos esą nepastebėjo, nes tai sparnuotoji raketa, galinti lėkti labai dideliu greičiu ir tai daryti pakankamai žemame aukštyje.

„Ši versija yra labiausiai tikėtina. Ir raketų buvo dvi“, – pareiškė jis.

Karo ekspertas mano, kad Rusija taip nori išprovokuoti NATO atsakui, kad galėtų pasiūlyti derybas. Jis teigia, kad ukrainiečiams naudingiausia būtų tai, jei NATO į šį ar panašų incidentą nesureaguotų atsakomuoju smūgiu, nes tada Ukraina nebebūtų pagrindinis žaidėjas šiose derybose ir liktų tik „moneta, kurią galima būtų išmainyti“.

Sikorskis: patarčiau nusileisti

Lenkijoje neslepiama nuostabos dėl V. Zelenskio reiškiamos pozicijos.

„Aš patarčiau nusileisti. Nes paskui bus lengva nueiti per toli, – lenkų portalui Onet.pl sakė buvęs Lenkijos gynybos ministras, dabar – europarlamentaras Radoslavas Sikorskis. – Taip nutinka visiems, bet aš nemanau, kad jis laimės šį ginčą. Nes panašu, kad NATO tiesiog turi labai svarių įrodymų. Kartais iškeliame hipotezę, kuri vėliau nepasitvirtina, ir nėra gėda pripažinti, kad, atsiradus naujiems įrodymams, persigalvojote“.

Buvęs NATO informacinio biuro vadovas Maskvoje Robertas Pšžel ketvirtadienį patikino, kad negali būti jokios kalbos apie tai, jog dėl šio incidento kaip nors susvyruotų Lenkijos ir Ukrainos santykiai.

„Niekas, esantis sveiko proto, net nesugalvotų dėl to kaltinti Ukrainos“, – Onet.pl sakė jis.

Tačiau R. Pšžel pabrėžė, kad Ukraina turi teisę į emocijas, nes tai yra užpulta šalis, kurioje kasdien žūsta šimtai žmonių.

Vilpišauskas: greitai sureagavus sunku keisti poziciją

Vilniaus universiteto (VU) Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) profesorius Ramūnas Vilpišauskas mano, kad galime tik spėlioti, kodėl V. Zelenskis laikosi tokios pozicijos.

„Gali būti, kad iškart po įvykio viešai pasakius, kad Ukrainos atstovai buvo įspėję apie tokį scenarijų, dabar nėra kaip atsitraukti bent jau viešoje diskusijoje, nes čia nuo pat karo pradžios vyksta labai intensyvus informacinis karas, kiekviena šalis bando reaguoti kuo greičiau, formuoti toną“, – teigė jis.

Sureagavus labai greitai, R. Vilpišausko teigimu, paaiškėjus daugiau informacijos būna sunku koreguoti poziciją.

„Nes čia kažkokius labai rimtus apibendrinimus bus galima daryti, kai bus atliktas turimas ir išsiaiškinta. Tačiau karo sąlygomis yra svarbi greita komunikacija. Aš spėčiau, kad tai gali būti vienas iš motyvų nenorint prarasti iniciatyvos ar keisti savo pozicijos viešojoje erdvėje“, – teigė politologas.

Profesorius neatmetė, kad tokia pozicija V. Zelenskiui reikalinga tam, kad žmonės nepamirštų, jog visa ši situacija galiausiai yra Rusijos agresijos prieš Ukrainą pasekmė. Jis spėjo, kad akis į akį su partneriais Ukrainos prezidento pozicija greičiausiai yra kitokia.

Prasiveržė nepasitikėjimas

Politologas A. Medalinskas mano, kad šioje situacijoje prasiveržė tam tikras nepasitikėjimas kai kuriais Vakarų veiksmais, kuris yra Ukrainoje.

„Kai buvo delsiama teikti ginkluotę, vėliau buvo delsiama teikti toliašaudę ginkluotę“, – apie nepasitikėjimo priežastis kalbėjo jis.

Ukrainoje šiuo metu esantis politologas pasakojo trečiadienį bendravęs su įvairių šios šalies tarnybų atstovais.

„Kai nuvykau į Chersoną pirmas klausimas, kurio sulaukiau, ar manau, kad NATO dabar imsis kur kas ryžtingesnių priemonių, ar pagaliau duos toliašaudę ginkluotę, ar uždengs bent dalį dangaus. Buvo pakankamai paplitęs svarstymas, ar NATO bijo aktyviau įsijungti ir stipriau padėti Ukrainai, o gal kai kurios NATO šalys ieško kokių nors susitarimų su Rusija“, – pasakojo jis.

A. Medalinskas situaciją vadina rimta, tačiau iš jos mato labai paprastą kelią – tereikia leisti ukrainiečiams apžiūrėti nuolaužas ir paaiškinti, kokie yra faktai.

„Įvykus šiam incidentui Vakarams yra labai svarbu Ukrainos pusei, jos ekspertams parodyti raketos nuolaužas, faktus“, – įsitikinęs jis.

Jeigu to nebus, anot politikos apžvalgininko, nepasitikėjimas tik gilės.

„Ne kalbos, ne vienos ar kitos pusės pareiškimai, bet realus fakto pademonstravimas ir realios karines pagalbos pademonstravimas, kalbant apie toliašaudes raketas“, – kas turėtų vykti dabar, vardijo pašnekovas.

Jis pridūrė, kad ukrainiečiams trūksta ne tik jų, bet ir priešlėktuvinės bei priešraketinės ginkluotės, kurią tiekti buvo labai delsiama.

Tačiau R. Vilpišauskas atmetė versiją, kad gali būti kažkokio nepasitikėjimo.

„Nematyčiau čia ryšio, tuo labiau, kad jeigu tas nepasitikėjimas toks stiprus, kad gali turėti net ir tokį poveikį... Tai visų pirma nenaudinga patiems ukrainiečiams, nes jų sėkmė kovoje labai smarkiai priklauso nuo Vakarų paramos ginklais ir pinigais, kitomis priemonėmis“, – kalbėjo jis.

Politologas pakartojo, kad tiek V. Zelenskio, tiek kitų Ukrainos atstovų pokalbiuose greičiausiai pasitikima Vakarų turima informacija, juo labiau, kad ne kartą matėme, JAV, Jungtinės Karalystės tarnybų pateikta informacija būdavo gana teisinga.

Komentarai ()