3 mitai apie elektromobilius ir jų įkrovimo stoteles

Net nuotraukoj Peugeot 2008 kuris iš karto paneigia pirmą "paneigimą". Jis tikrai brangesnis (nuo 38k) už atitinkamą dyzelį (berods kainavo 26k), teoriniai berods 300 artimesni kokiem 150, net testuojant nesinorėjo toliau nuo miesto nuvažiuot. tad dar ir dėl 100km kainos galima paabejoti.

Aš beveik garantuotas, kad individualiam name turint 10-11+kW 3f įvadą nereikia jokių nesąmonių kaip krovimo stotelės. Nes ko gero visi naujesni pažangesni EV turi turėti normalų integruotą kroviklį iš 3f tinklo, tokią funkciją kuri leidžia nustatyti kokia galia krauti, kada tai daryti, o kada nekrauti išvis (tarkim kai elektra pigiausia naktį krauti max) ir kada pašildyti saloną ir pašildyti/atvėsinti bateriją kelionei iš tinko, jei to nėra ką aš žinau, tada į tokio EV pusę net neverta atsisukti.

Kiek žinau, rimta krovimo stotelė reikalinga tik kai krovimo galia 80 - 240kW, taigi stotelė yra specialus trifazis lygintuvas ir krovimas vyksta nuolatine srove. Su mažesnėmis galiomis jungiamas vidinis elektomobilio kroviklis ir naudojama kintamoji srovė, taigi reikalinga paprasčiausia rozetė tik galingesnė. O ar trifazė nežinau, bet jei ne tai normaliam lietuviškam name bus problemų, nes galingesni įvadai namuose buna trifaziai. Nebent iš linijinės galima jungti bus.O dėl pirmo mito tai pasaka, nes tekę susidurti su VDV automobiliais kurių pagrindinė problema yra elektronikos gedimai, taigi kad mažiau mechanikos mažiau gedimų yra itas.

Mano atveju (pigiausias EV + pigiausia stotelė) sumažinti krovimo galią galima tik EVSE/stotelėje. Krovimo/nekrovimo, salono pašildymo/atvėsinimo taimerius galima nustatyti elektromobilyje. To pakanka.

Patikslink skaičiais pirmą quotą, kiek fazių, kokia įtampa, kokia įvado galia, kiek sugeba EV pats krauti iš rozetės. Krovimo stotelė vistiek negali viršyti įvado galios. Jei tokios komplikacijos su EV integruotais krovikliais, tada gal ir riekia krovimo stotelės. Čia apie kokią EV kalba ėjo? Žinau kad Amerikoj verkia žmonės su savo 120V vienfazėm rozetėm, neįmanoma net pakrauti tiek kiek vidutiniškai važiuoji per dieną net jei laikai įjungtą visada kada esi namie. Dėl greito krovimo, turiu visokiu li-ion 17670, 18650, 21700 celių ir senų netalpių, ir naujų labai talpių, ir naujų brangių pažangesnių ir galingesnių nei pačios teslos. Dar vidutiniškai talpių, brangių, labai pažangių ir labai mažos vidinės varžos (kas reiškia galima iki 45A saugiai iškraudinėti). Bet nei vienos iš tų celių datasheete nėra rekomenduojama krauti daugiau nei 0,5C, tai reiškia kad iki 80% talpos negalima krauti greičiau nei per kokia ~1,5 valandos, ta prasme 100kWh akumo nerekomenduojama krauti daugiau nei 50kW galia ir ta jau nėra saugi, jei ten koks leaf su 30kWh, nedaugiau 15kW, bet ko gero ir pats neprims didesnės galios nes BMS apribos. Tai visi tie greiti krovimai greitesni nei 1,5 valandos yra baterijos ciklų mažinimas ir tiek, vienas toks greitas pakrovimas gali kainuoti ne 1, o 2-5 (priklauso nuo persistengimo) ciklus iš baterijos gyvenimo. Edit pataisiau nes buvau privėles.

Bahuriux, bet Tesla akumuliatorių naudojimo nerodo tokios aiškios priklausomybės dar dažno krovimo supercharger'iu ir akumuliatoriaus degradavimo, lyginant su tais kurie visai nekrauna superchargeriais. Tai gal visgi kitokia chemija/technologija naudojama celėse ir valdant krovimą EV, ar bent jau konkrečiai Tesla? Nes tada kitas dalykas, kodėl superchargeriuose išimtinai kraunantys EV nepatiria daug spartesnės degradacijos?

Ok, skaičiuojam realiai, o ne "ant popieriaus". Itin trumpais atstumais važiuojant su VDV žiemą - 15 litrų benzo, vasąrą - kokių 10-12 (2018 metų Toyota Corolla) Su EV (2017 Chevrolet Volt, nu tipo pluginas), vasarą gaunu 20kwh, žiemą - 40kwh. Imant 28.5ct kainą nuo naujų metų, 1.6€ benzino kainą: EV žiemą: 11.4€ EV vasarą: 5.7€ VDV žiemą: 24€ VDV vasarą: 16€ Su VDV gali bandyt "pensininko" rėžimu važiuot, tada gali kokius 20-30% sutaupyt, bet vistiek bus mažiausiai 1.5x brangiau nei EV. Iš kitos pusės, naujesni, gryni EV gali turėti šilumos siurblį, modernesnį baterijų pašildymą ir t.t., kas reikštų, kad žiemą galbūt ir 25kwh pakaktų (bet čia tie, kas tokius turi galėtų pakomentuot) --- Su EV daug lengviau nuspėjamas pagreitėjimas, nepalyginamai daugiau komforto (triukšmo atžvilgiu), ypač žiemą per pūsnis kapstantis.

Žiemą pridėsiu, kad neblogai sekėsi traktorius, fūras ir autobusus ištraukti. Ne vienas pažįstamas su EV įsikėlė tokius video, kaip patys už savo EV daug sunkesnius traukė, ne tik iš pusnių, bet ir į kalną, kurį įvažiuoti nesugebėjo patys.

Cia kazkokia sportine versija ar tempi dar EV paskui prisikabines? 20 metu senumo automobiliai telpa i 15l sportisko vaziavimo mieste. O mazesni kibiriukai i 10 sutelpa nesunkiai.

Apie trumpus atstumus kalba eina (iki 5km, kol dar nespėja variklis pilnai sušilt). 10-15min važiavimo, prieš tai 5min stiklų atitirpinimas. Nauji automobiliai nori pradžioj labai pasišildyt, tai trumpais atstumais ekonomijos jokios ir nėra. Kaip su DPF'ais dyzeliams prisidėjo kokių 20% prie kuro sąnaudų, taip ir benzininiams vienu momentu padidėjo sanaudos variklio pašildymui (katalizatorius neveikia, kol variklis šaltas, todėl deginama daugiau kuro, kad greičiau pasiekt darbinę temperatūrą ir katalizatorius galėtų atlikt savo darbą).

Miesto gyventojai dazniausiai tokius atstumus tik ir vazineja, is vieno miesto galo i kita. Mano visi tureti automobiliai dazniausiai budavo naudojami tokiems atstumams, Astra G bei Scenic 1 su 1.6l valgydavo 10 litru benzino, 2000-uju laiku automobiliams budavo normalu. Mazda 6 su 1.8 valge 14 mieste, nesvarbu kaip tu ja vairuosi, bet vel gi, tai 2003 metu automobilis, siais laikais tikeciausi max 10 litru is nemazo universalo su 2 litru varikliu.

Tai vat, kad ir nemažėja tos sąnaudos. Su ta 2018 metų Corolla su varganais 97kw kuro sąnaudos mieste praktiškai tokios pačios kaip ir 2011 Passat CC 3.6 220kw ir 4 varančiais ratais. Gal labiau dėl to, kad CC buvo stiklas šildomas elektra, tai vietoj 5 minučių, užtekdavo minutę palaukt, kol atšyla stiklas.

Jeigu nori su 97kw įsibėgėti taip pat greitai su 220kw, tai gaunasi, kad visada dugną spausti reikia, todėl ir gaunasi nenormalios sąnaudos. O variklis dirbdamas ant laisvų naudoja ~1 litrą per valandą, tai nieko nekeičia tos 5 minutės ar minutė.

Čia todėl kad galingesni varikliai paprasčiausiai geresni ir taškas, ne vienas taip sako. Dar galėčiau papasakoti apie 1.2l 44kW variklįo sąnaudas tik nenoriu sau nuotaikos gadinti.Čia nepaaiškinsi nei šildymais nei gazavimais, tiesiog sh daiktas ir viskas

Todėl kad EV kompas nerodo realios degradacijos, o tik palei algoritmą apskaičiautą parodo. Taip pat vartotojui nėra rodoma reali baterijos talpa, o tik apskaičiuota palei gamintojo sugalvotą algoritmą, kai realios talpos rezervas baigiasi tada jau rodys realiai kas liko ir galas ateis gana greitai, greičiau jei buvo kraunama didelėm srovėm ir iki 100%. Kitas dalykas su superchargeriais dažniausiai krauna iki 80% nes nelieka prasmės stovėti ir laukti dar 2 valandas kol like 20% dasikraus, tiesiog akumas nepriima srovės, nes įtampa jau būna max leidžiama celei ir daugiau kelti nebegalima, gal tas kažkiek gelbėja akumą. Dėl vdv. 1,9 dyzelis užtenka vasara 5l žiema 6 litrų šimtui km, trumpais atstumais net variklis nelabai pašyla. Tai kažkur 8-10€ 100km. Nuo naujų elektra po 28ct tai kokie 7€. Bet naujiem auto skaičiuojama mažesnė traša palei gamintojo melus, nors jie sudegina realybėj daug daugiau iki 2 kartų sąnaudos gali būti didesnės.

Iphone baterijos nusidėvėjimą irgi rodo tik teorinį? Aš galvojau, kad galima išmatuoti talpą baterijos lyginant su pradine, kokia buvo, ką tik pagaminus ir kaip ji veikia šiuo metu.

Žinoma galima išmatuoti realią talpą bet kokio tipo baterijų ir aš turiu visus prietaisus tam tikslui, bet reikia fiziškai prieiti prie baterijos + - kontaktų be BMS ir visokių apsaugų. Iphonas nežinau ką ten rodo nesu turėjes, o mano huawei p40 lite tiksliai galiu pasakyti, kad daro perskaičiavimus nes pradžioj kol naujas buvo tai procentai grybaudavo pirmyn atgal kelis pirmus ciklus, paskui radau nustatymą kad nekrautu daugiau 80%, įjungiau tada vėl grybavo kol automatiškai susikalibravo kol pradėjo normaliai rodyti 100% kai realiai palei įtampą baterija pakrauta 80%. Baterija lipo kas reiškia priima ir atiduoda dideles sroves ir turi max 500 ciklų kaip ir visos lipo baterijos. Dėl EV baterijų yra video apie tai kaip kompas perskaičiuoja ir kokie rezervai ten palikti, lygtai apie teslas ten kalbėjo jei rasiu įmesiu.

O tai kaip EV gamintojas gali fiziškai neprieiti prie savo baterijos kontaktų, be BMS ir visokių apsaugų. Ar tie matavimo prietaisai labai iškelia EV savikainą, kad juos įmontuoti EV? Gal BMS'e jau gali būti integruoti tokie matavimo įrankiai? Ar čia kažkokie sudėtingi ir brangūs sprendimai?

Tai gamintojai tiksliai ir žino kokia yra reali likusi talpa ir netgi kiek kuri sekcija atskirai degradavusi BMS tą ir daro matuoja tiksliai kiek pakrauta, ta prasme kiek pratekėjo srovės krovimo iškrovimo metu, koks savaiminis išsikrovimas, neiškraudinėja tų sekcijų perdaug kurios daugiau degradavusios jas apeina. Tik vartotojui parodo tai ką sugalvojo pats gamintojas.