„Nord Stream“ dujotiekio galimos pasekmės estų ir suomių akimis (5)
Dujotiekio „Nord Stream“ tiesimas neturėtų trukdyti laivybai Suomijos įlankoje, tokią nuomonę išreiškė Estijos vandens departamento laivininkystės skyriaus viršininkas Are Pielis.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
„Dujotiekio trasa eis maždaug Suomijos įlankos viduriu, kiek arčiau Suomijos krantų, – pažymėjo jis. – Vidury įlankos yra tiek vietos, kad statybos darbai laivybai netrukdys.“
Jis dar pažymėjo, kad Estija ir Suomija šio klausimo aukštesniu lygmeniu nenagrinėjo, nors, konsultacijų tarp suomių ir estų laivybos specialistų būta.
„Pirmiausia, teks sprogdinti dugne palei trasą gulinčias minas. Vėliau, kai vamzdynas bus leidžiamas ant dugno, laivyba vietomis bus draudžiama. Mūsų reikalas – nukreipti laivus taip, kad jie apiplauktų tas vietas“, – aiškino A.Pielis.
Beje, jis pažymėjo, kad ir dabar įprastus laivų maršrutus tenka keisti. Pavyzdžiui, dabar suomių pusę įlankoje dengia ledas, tad laivyba vyksta palei Estijos krantus.
Suomijos ministras pirmininkas Mattis Vanhanenas penktadienį sakė esąs įsitikinęs, kad dėl „Nord Stream“ dujotiekio tiesimo jokių nesutarimų su Estija nebus, nes ir lig šiol ši tema nekėlė problemų nei vienai šaliai.
Tuo tarpu Suomijos aukštosios karinės mokyklos strategijos dėstytojas Juha-Antero Puistola mano, kad, nutiesus „Nord Stream“, saugumas Baltijos jūroje pagerės. Šeštadienį laikraštyje „Uusi-Suomi“ jis rašo, kad, kol nebuvo dujotiekio projekto, Rusija svarstė suskystintų dujų gabenimo tanklaiviais variantą.
„Rusai planavo netoli Peterburgo pastatyti suskystintų dujų terminalą, – aiškino suomių ekspertas. – Tai reikštų, kad jūroje, kurioje ir taip laivyba yra intensyvi, atsirastų dar ir suskystintų dujų tanklaiviai.“
Jo nuomone, tokie tanklaiviai yra lengvesnis taikinys teroristams negu giliai dugne nutiestas vamzdynas. J.A.Puistola taip pat mano, kad Baltijos jūros regionas Rusijai ir be šio dujotiekio yra labai svarbus, todėl saugumo problemų neturėtų daugėti.
„Ten ir taip jau sutelkta 40 proc. visos Rusijos laivininkystės. Per Baltiją 50 proc. laivų plaukia su nafta. Taigi, šis regionas strateginiu požiūriu yra toks svarbus, kad „Nord Stream“ tik nedaug prie to prisidės“, – tvirtina jis.
J.A.Puistola neatmeta galimybės, kad „Nord Stream“ sužadins didesnį Rusijos karinio laivyno aktyvumą Suomijos įlankoje.
„Akivaizdu, kad Rusijos ginkluotosios pajėgos bus ten – ir tiesiant vamzdyną, ir saugant jį eksploatavimo metu; nes taip jie (rusų kariškiai) daro ir dabar dabartinio tanklaivių judėjimo sąlygomis“, – pažymėjo jis.