CŽA vadovas Williamas Burnsas mano, kad Rusijos invazija į Ukrainą ir jos pradinio plano žlugimas bei vėlesnė branduolinė retorika sukėlė nerimą Kinijos Liaudies Respublikos lyderiui Xi Jinpingui.

„Nemanau, kad koks užsienio lyderis skyrė daugiau dėmesio šiam karui ir prastiems Rusijos kariniams rezultatams, nei Xi Jinpingas, galvodamas apie savo ambicijas Taivane ir kitur“, – sakė Centrinės Žvalgybos Agentūros direktorius.

Anot jo, „buvo įdomu stebėti Kinijos vadovybės reakciją į karą Ukrainoje“, nes likus kelioms savaitėms iki invazijos į Ukrainą pradžios Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Kinijos prezidentas Xi Jinpingas susitiko žiemos olimpinėse žaidynėse Pekine ir paskelbė „beribę draugystę“.

Tačiau, kaip pabrėžė Burnsas, šios partnerystės ribos išryškėjo per kelias savaites – Pekinas netiekia Rusijai ginklų, kuriuos būtų galima panaudoti kare prieš Ukrainą. „Atrodo, kad ši partnerystė iš tikrųjų turi tam tikras ribas, bent jau kalbant apie Xi nenorą suteikti V. Putinui karinę pagalbą, kurios jis prašo karui Ukrainoje“, – sakė CŽA vadovas.

Paklaustas, kas CŽA kelia didžiausią nerimą dėl šio konflikto, Burnsas atsakė, kad Kremliaus branduolinė retorika. „Manau, kad V. Putinas ir jo aplinkiniai vykdė labai pavojingą žvanginimą branduoliniais ginklais“, – sakė Burnsas.

Jis pridūrė, kad susitiko su Rusijos žvalgybos vadovu Sergejumi Nariškinu. Anot Burnso, Maskva bando įbauginti Vakarus, tačiau jis tvirtina, kad šiuo metu Amerikos žvalgyba „nemato aiškių įrodymų apie planus panaudoti taktinius branduolinius ginklus“.

„Mes labai aiškiai pasakėme, prezidentas labai aiškiai pasakė rusams, kokias rimtas rizikas tai sukeltų. Manau, kad labai padėjo ir tai, kad Xi Jinpingas ir Indijos ministras pirmininkas taip pat išreiškė susirūpinimą dėl branduolinio ginklo panaudojimo. Manau, kad tai liečia ir rusus“, – sakė Burnsas.

Komentarai ()