Ukrainoje iškrito pirmasis sniegas, ir artimiausiu metu temperatūra bus stabiliai neigiama — prasidėjo žiema, kuria taip ilgai ukrainiečius gąsdino Kremlius. Rusiška propaganda „generolą Speigą“ pateikia kaip ištikimą Rusijos armijos sąjungininką, padėjusį dar karuose prieš Napoleoną ir Hitlerį. Karo ekspertai mano kitaip: Rusija karui žiemos sąlygomis pasirengusi daug blogiau nei Ukraina (ir tai jau ryškėja fronte), o ir istoriniai pavyzdžiai Kremlių turėtų veikiau neraminti, juk speigas padėjo kovojusiems už savo teritorijas.

Rusijos kariuomenei atsitraukus iš Dnepro dešiniojo kranto placdarmo Chersono srityje, pasibaigė karinės kampanijos Ukrainoje rudeninis periodas. Kol kas neaišku, ar sugebės rusai įsitvirtinti kairiajame krante ir ar ukrainiečiai bandys pulti čia, ar pagrindines pastangas nukreips į Zaporižės, Donecko ar Luhansko kryptimi. Tad, dauguma ekspertų sutaria, kad artimiausiai mėnesiais kariaujančių šalių sėkmė labiausiai priklausys nuo prisitaikymo kariauti žiemos šaltyje.

Kremlius neslepia, kad smūgiais į Ukrainos energetikos infrastruktūrą stengiasi palikti šalį be šildymo. Ukrainoje, kaip ir Vakaruose, tai gerai supranta. NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas, JAV valstybės sekretorius Antony'is Blinkenas ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis skirtingai kalba tą patį: nepajėgdamas ko nors pasiekti karinėmis priemonėmis, Putinas pasistengs ginklu paversti žiemą (angliškai weaponization of winter, arba „cholodomoras“, kaip šią strategiją vaizdžiai vadina ukrainiečiai komentatoriai).

Masiniai smūgiai sparnuotosiomis raketomis ir dronais kamikadzėmis į Ukrainos energijos sistemą duoda savo vaisių: nuo spalio 10 dienos aštuonios raketų atakų bangos pažeidė visas šilumines ir hidroelektrines ir 40% Ukrainos aukštos įtampos tinklo objektų. Dėl to be elektros ir, atitinkamai, be šildymo periodiškai lieka milijonai gyventojų. Atsižvelgdama į tai, kad mūšių metų stipriai nukentėjo gyvenamieji namai, PSO pagrįstai baiminasi šią žiemą Ukrainoje sveikatos priežiūros krizės dėl peršalimo ligų epidemijos ir nušalimų bei peršalimų.

Kalbant apie kovos veiksmus, daugelis ekspertų ir valdininkų laukia, kad konfliktas „užšals“, tai yra operatyvinės pauzės. JAV nacionalinės žvalgybos direktorė Avril Haines, sakė, kad ir UGP, ir RFGP panaudos žiemą papildyti atsargas, perginkluoti karriuomenę ir pavasarį pradėti puolimą. Įtakingos JAV organizacijos Atlantic Council vertinimu, rusų vadovybė pereis į strateginę gynybą, dėmesį sutelkiant į statomą gynybinių įtvirtinimų sistemą, taip siekiant laimėti laiko mobilizuotųjų „įvažinėjimui“ karinėmis sąlygomis ir papildyti žmonėmis ir technika rudeninių pralaimėjimų nustekentus padalinius ir junginius.

Ne to, žiniasklaidoje pasirodė iš Vakarų politikų ir kariškių nutekėjusią informacija apie galimybę pasiekti politinį sureguliavimą būtent tada, kai frontas žiemą nurims. Konkrečiai, Jungtinio JAV štabų vadovų komiteto pirmininkas Markas Milley'is žiemą pavadino Maskvos ir Kyivo derybų „galimybių langu“. Prezidento Bideno administracijai po to teko įtikinėti ukrainiečius, kad generolo Milley'io žodžiai nereiškia atsisakymo toliau remti UGP kontrpuolimą.

Visai kitokios nuomonės laikosi Ukrainos oficialūs asmenys. Aukščiausios Rados nacionalinio saugumo, gynybos ir žvalgybos komiteto pirmasis pavaduotojas, buvęs UGP desantinių šturmo pajėgų vadas Michailas Zabrodskis lapkričio pradžioje publikuotame straipsnyje rašo, kad žiemos atokvėpio reikia rusų pusei:

„Šis [žiemos] laikas reikalingas rusų vadams, planingai ir maksimaliai efektyviai panaudoti visus prieš porą mėnesių atliktos dalinės mobilizacijos pranašumus“.

Visiškai tikėtina, kad UGP pasistengs iniciatyvą išlaikyti ir neleisti rusų kariuomenei ramiai peržiemoti dabartinėse pozicijose. Tai nereiškia, kad ukrainiečiai būtinai organizuos platų puolimą kuria nors operatyvine kryptimi, tačiau netgi frontui nejudant, Ukrainos vadovybė gali tolimais itin tikslių artilerijos sistemų (tokių, kaip HIMARS) smūgiais atakuoti užnugario bazes, pažeisti tiekimo linijas ir mažinti pirmos linijos dalinių kovines galimybes.

Savo ruožtu Rusija nedemonstruoja galimybių pulti bent kur, išskyrus prie Bachmuto, labiausiai PKK Vagner gyva jėga, ir be aiškių tikslų — juk netgi sėkmė šiame rajone nesuteiks jokio ypatingo pranašumo, jei UGP ir toliau judės Svatovo — Kremennaja linija, kur kels grėsmę Starobelskui ir apsups RFGP Luhansko grupuotę iš šiaurinės pusės. Tad, artimiausius mėnesius į nieką kita, išskyrus smūgius raketomis į Ukrainos energetikos infrastruktūrą, Rusijos kariuomenė vilčių dėti negali. Veikiausiai Kremlius viliasi per žiemą gynybą prisotinti mobilizuotaisiais, o pavasarį pradėti lemiamą puolimą. Tačiau šių planų realizavimas gali pasirodyti ne toks paprastas, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Net jei Ukraina nesistengs pereiti į platų puolimą, žiema pati savaime gali nusinešti nemažai rusų kareivių gyvybių.

Žiemos Ukrainoje nėra išties rūsčios — įprastai temperatūra svyruoja nuo 3 iki minus 7 laipsnių. Pagal amerikietišką tradiciją toks oras vadinamas drėgnu šalčiu (wet cold), kariniu požiūriu tai yra kone blogiausias variantas (neskaičiuojant ekstremalių, žemesnių, nei minus 25 laipsniai Celsijaus). Tokiu oru tai lyja, tai sninga, ar žiū, ir viskas kartu, visur purvas ir pliurza, drėgmė persmelkia aprangą, kaupiasi technikoje ir ginkluose, kelius padengia „ledo koše“.

Žema temperatūra didina reikalavimus ekipuotei ir karių aprūpinimui, nuolatinės dislokacijos punktų šildymui, žeminių, poilsio ir miego vietų įrengimui, aprūpinimui šiltu maistu, planavimui – dėl šviesaus dienos meto sutrumpėjimo (~9 valandos vietoje 15–16 vasarą). Ne menkesnę svarbą įgauna vadovybės kompetencijos kokybė: sprendžiant iš liudininkų pasakojimų, klaidingi įsakymai persikelti ar pasiskirstyti, mobilizuotųjų palikimas fronto linijoje be ryšio ir aprūpinimo, žiemą gali lemti didelius nuostolius, net jei ukrainiečiai neiššautų nė vieno šūvio.

Tokie orai sunkina ir logistiką. Ratinė technika negalės važiuoti bekele, reikės daug vikšrinės technikos, o kiekvienai mašinai reikės žieminio kamufliažo ir antifrizo. Užtat sausį žiema tam tikra prasme pašalina vandens kliūčių keliamus ribojimus, ir sumažina storu sniegu užklotų minų laukų efektyvumą.

Skaičiuojama, kad kovos veiksmams žiemą reikia bent 50% didesnio tiekimo, o su juo ir dabar problemos didelės. Sumažės ir manevringumas, pėsčiomis per sniegą einama 50–75% lėčiau. Be to, apsnigtuose keliuose ir laukuose lengviau aptikti techniką dronais, todėl tampa svarbesnis pramonės centrų, užnugario bazių, tiekimo sandėlių ir geležinkelių artumas.

Kovos veiksmams žiemą reikia 50% daugiau tiekimo

Žiemą maždaug perpus sutrumpėja „auksinė valanda“ (golden hour) — periodas, kai galima išgelbėti mūšio lauke rimtai sužeistą kareivį. Todėl padidėja sanitariniai nuostoliai i reikalavimai lauko ligoninių aprūpinimui. Be to, nesant žalumos, abiejų pusių kariai turi labiau glaustis prie šlapios ir purvinos – jei temperatūra apie nulį – ar įšalusios žemės, tad, bus daugiau peršalimų ir panašių ligų.

Be augmenijos lengviau dronais aptikti karius ir techniką. Tiesa, dėl trumpesnių dienų ir nuolatinių šaltų vėjų, dronų naudojimą teks riboti. Visų pirma tai pasakytina apie civilius aparatus, kurių daugybė įsigyta ir rusų ir ukrainiečių armijose. Ukrainiečių duomenimis, netgi Irano kilmės rimti bepiločiai aparatai, tokie kaip dronai kamikadzės „Geranj-2“, iš Ukrainos padangės buvo prapuolę, dėl neatsparumo šalčiui. Ne tik dronai, bet ir visa elektroninė įranga, pavyzdžiui, ugnies valdymo sistemos ar komunikacijos įranga sparčiau išnaudos baterijas. Apsunks netgi paprasčiausios technikos ir ginkluotės aptarnavimo operacijos, o dėl to padaugės gedimų, lūžimų, netinkamo veikimo.

Dėl apniukusių orų ir ilgų naktų reikia daugiau aptarnauti pažangią optiką ir termovizorius (ir, atitinkamai, reikia stengtis išvengti aptikimo ta pačia optika ir termovizoriais).

Žiemą kastuvėliais apkasų neiškasi, įšalusios žemės parankiniais instrumentais neįveiksi — čia praverčia statybinė ir specialioji inžinerinė technika, o taip pat blindažų įrengimo įgūdžiai (beje, be gelžbetoninių konstrukcijų, medinių pertvarų, apšiltinimo medžiagos rulonų ir dar daug ko kito, šie įgūdžiai menkai padės). Pirmame plane atsidurs inžinerinių dalių aprūpinimas traktoriais, buldozeriais, manipuliatoriais, inžinerinėmis mašinomis.

Galiausiai, dar yra kareivių aprūpinimo žiemos standartai. Čia ir žieminė apranga (apšiltinti batai, pirštinės, šilti baltiniai), ir stipresnis maitinimo racionas (4500–6000 kcal/d), įtraukiant vitaminus (kad nekiltų peršalimo ligų epidemijos), ir medicininės pagalbos priemonės nušalus (visų pirma, kojų, – omenyje turima nuo Pirmojo pasaulinio karo žinoma „tranšėjų“ arba „apkasų pėda“), persišaldžius, o taip pat, (kaip bebūtų keista) odos ir akių nuo Saulės (snieginis aklumas (oftalmia)).

Karas žiemą — tai ir psichologinis iššūkis, į ką ypatingą dėmesį atkreipia NATO atstovai. Kaip žiniasklaidai pareiškė vienas neįvardinamas aljanso funkcionierius, „jei kaunatės tokiomis sąlygomis, kad jūsų tankas nuolat stringa ir praranda vikšrus, o pats nuolat jaučiate drėgmę ir šaltį, tai veikia armijos kovinę dvasią“. Viena iš demoralizuojančio šalčio poveikio derinio su didele žuvimo tikimybe ir blogu aprūpinimu tikėtinų pasekmių — piktnaudžiavimas alkoholiu ir disciplinos prastėjimas. Apibendrinant, žiema patikrina visus karino mechanizmo elementus — nuo technikos būklės iki vadų parengimo.

Britanijos žvalgybos vertinimu, šalčiai sukels sunkumų abiems konflikto pusėms, tačiau jų poveikis rusų kariuomenei, tikėtina, bus gerokai reikšmingesnis. Jiems antrina Karo tyrimo institutas (Institute for the Study of War, ISW) — jie spėja, kad žiema ukrainiečių kontrpuolimo nesustabdys. Rudens ir pavasario nepravažiuojami keliai palankūs besiginantiems: lietūs paplauna gruntą, kariuomenės manevravimas pasunkėja. Tačiau vos žemei pakankamai įšalus, atsiranda galimybė atlikti stambias operacijas vikšrine technika.

Ukrainos kariškiai roges ėmė ruošti vasarą, dar liepą jie sąjungininkams iškėlė klausimą apie aprūpinimo žiemine apranga. Spiegel duomenimis, Ukrainos gynybos ministras Aleksejus Reznikovas NATO generaliniam sekretoriui Jensui Stoltenbergui pasiuntė užklausą dėl pritaikytų žiemos sąlygoms ekipuotės, ginkluotės ir kitų priemonių 200 tūkstančių kareivių.

Ukrainos kariškiai dar liepą sąjungininkams iškėlė aprūpinimo žiemine uniforma klausimą

Spalio viduryje vykusiame NATO vadovų susitikime nuskambėjo pareiškimai, kad aljansas jau perorientavo tiekimą į žieminius drabužių komplektus ir perkėlė dėmesį į žiemos kampanijai būtinos karinės pagalbos nomenklatūrą.

Iki gruodžio Ukraina vien iš Britanijos gavo 195 tūkstančius žieminės uniformos komplektų. Vokietija perdavė 116 tūkstančių žieminių striukių, 240 tūkstančių galvos apdangalų, 80 tūkstančių kelnių, o taip pat 200 palapinių ir 195 generatorius. Kanada spalį įsipareigojo pateikti 500 tūkstančių žieminių striukių, kelnių, avalynės ir pirštinių. Daugiau nei dešimt NATO narių pateikė termoantklodes, šildytuvus, žieminius sausuosius davinius.

AFP agentūra aprašo vienos iš 5-osios UGP brigados dalių, dislokuotų Donbase, blindažą, kuriame, panaudojus šilumą izoliuojančias medžiagas, pavyksta palaikyti 22℃ šilumą, nors lauke tik 5℃. Pasak karių, iš savanorių jie gavo miegmaišius, atlaikančius -30℃. Analogiškus vaizdo įrašus pateikia Ukrainos gynybos ministerija. UGP inžineriniai daliniai įrengia blindažus iš parengtų modulinių konstrukcijų antroje gynybos linijoje.

O kaip žiemai pasirengusi rusų grupuotė? Kiek galima spręsti iš atvirų šaltinių, sisteminis darbas lig šiol, nors kalendorinė žiema jau prasidėjo, nevyksta. Dar nepatekę į Ukrainos teritoriją, mobilizuotieji kėlė vaizdus, kaip jie šildosi prie laužų. Toks šildymosi būdas kovos veiksmų zonoje kaip pat išduoda buvimo vietą ir prišaukia artilerijos ugnį. Kituose klipuose kariai dėkoja giminaičiams ir savanoriams už nupirktus šiltus rūbus ir kirtiklius (!), kuriais pasinaudodami, ketina „normaliai gyventi žiemą lauke“.

Bent jau mobilizuotųjų aprūpinimas žiemine uniforma paliktas jiems patiems ir neabejingiems piliečiams. Kareiviams kojines kojines (būtina su raide Z) mezga vaikai ir pensininkai, šiltos aprangos gabenimu užsiima odiozinis aktorius Ivanas Ochlobistinas, į kamerą pasakojantis, kad „pusė mūsų fronto snarglėti“, tuo tarpu Dūmos deputatas, atsargos generolas leitenantas Andrejus Guruliovas viešai nesupranta, kur iš sandėlių dingo 1,5 mln. uniformos komplektų.

Panašu, pavasario patirties armijos vadovybė neįsisavino. Tuomet rusų kareivių galūnes nušaldavo tokiais mastais, kad pakirsdavo ištisų padalinių galimybes kautis. Conflict Intelligence Team duomenimis, vienoje iš operacinių krypčių palapines turėjo tik viena bataliono taktinė grupė (BTG), o žieminę aprangą (beje, pirktą už savo pinigus) turėjo tik penktadalis karių.

Dabar istorija kartojasi. Pavyzdžiui, Ukrainoje besikaunančios 80-os KJL motorizuotos šaulių brigados 1-os motošaulių kuopos kariams teko patiems pirkti žieminę uniformą — pagal dokumentus, ji buvo „pateikta“ dar vasarą ir iš karto nurašyta kaip kovos nuostoliai. Kai kurie į Ukrainos nelaisvę patekę mobilizuotieji nuoširdžiai džiaugiasi, kad jiems neteks žiemoti blindažuose, kuriuose nėra jokių būtinų dalykų.

Ukrainos socialiniuose tinkluose cirkuliuoja įrašai, kuriuose užfiksuoti rusų kareiviai, panašu, kenčiantys nuo sunkaus ar vidutinio lygio sušalimo ir dėl to beveik nereaguojantys į į dronais mėtomas į juos granatas. Kai kurie Z-kanalai atvirai rašo, kad dėl vadybos chaoso jau fiksuojami atvejai, kad mobilizuotieji sušąla mirtinai. O garsieji „karkorai“ dalinasi puolimo operacijos prie Bachmuto organizavimo iš kalinių surinktų PKK Vagner samdinių neįtikėtino cinizmo „laifhaku“:

„Kadangi šalta ir nėra parengtų pozicijų, kad nesušaltų mirtinai, [samdiniams zekams] tekdavo veržtis į ukropų apkasus“.

Tad, žiemos kampanija rusų kareiviams gali tapti sunkiu išbandymu, nepriklausomai nuo ukrainiečių veiksmų. Sprendžiant iš tokio prasto tiekimo ir bendros atvykstančių mobilizuotųjų organizavimo, nemenką dalį negrįžtamų ir sanitarinių nuostolių užtikrins „generolo Speigo“, o ne UGP vyriausiojo vado, generolo Valerijaus Zalužno veiksmai.

Komentarai ()