„Tesla Supercharger“ paskendo liepsnose, sudegė net aplinkinės krovimo stotelės

Va tiek krovimo stotelių kaip nuotraukoje daro tesla, aš suprantu kaip ruošimasi elektromobilių ateičiai. Po 150kwh 10/20 vienoje vietoje. Pas mus ir pas lenkus tai tik imitacijos padarytos. 1 stotelė kur gali kraut 1auto dc ir 1 auto ac max 50kw... Visi judantys nori krautis dc galima sakyt 1 auto vienu metu. Pas mus mažas miestelis yra dvi stotelės jau dabar eilės, o elektromobilių bumas net neprasidėjo. Pas lenkus privatus verslas rūpinasi stotelėmis ir tai retai kur 100kwh turi...

Ai, tai įsivaizduoji, kad turi pastatyti krovimo stotelių iškart tiek, kiek reikės, kai bent pusė autortransporto bus elektrinis, dzin, kad per metus vien už žemės mokestį sumokėsi daugiau, nei surinksi už krovimą, nes tavo stotelių panaudojimo procentas bus mažesnis už 1%, bet Donatas bus patenkintas. Jie turi daug stotelių, nes yra daugiau elektromobilių. Pas mus atsiras tokios ir dar didesnės krovimo aikštelės magistralėse, kai išaugs elektromobilių skaičius. Prie didžiųjų prekybos centrų iškils aikštelės su daugiau krovimo vietų ir mažesne galia pagrinde.

Pasiūla turbūt visada šiek tiek vėluoja lyginant su paklausa. Vienas dalykas aiškus, jei bus paklausa, pasiūla visada ją pasivys, kapitalistinėje ekonomikoje, pirkėjui tuo rūpintis nereiks.

Immortal ar bent sykį elektromobiliu važiavai autostrada per šventes? Vasarą kai visi varo į Palangą? Jei nori pasikraut pasiimk beizbolo lazdą... Dyzelinui ir benzinui padarom po 1 šlangą (pasipildyt baką 5 min) kas 50 km... Pažiūrėsime kas bus, o čia pasipildymas nuo 30 min iki 1 val... Atvažiuoji, o prie stotelės 3 riejasi kurio eilė pasijungt. Jau dabar yra poreikis autostradoje. Investicijų į tinklą netoli nulio lyginant su planais kiek nori į rinką įvest elektromobilių. Ekspertai ir kliedi mieste pristatyti lėto krovimo stotelių pagal valstybės finansavimą, svarbu kad ant kiekvieno kampo būtų... 30 min pasikraut nebėda, bet reikia investuoti protingai. AC krovimas prie namų, bet ne miestuose. Miestuose/keliuose reikia DC greito įkrovimo stotelių. Valstybė turėtų aplamai ne į stoteles paramą kišt, stoteles pastatys verslui nėra tai kosminiai pinigai, valstybė turėtų finansuoti linijų paruošimą. Nes čia reikia megavatiniu linijų kurias atsivesti gaunasi brangu, bet investavus eso iš to uždirbs. Viskas daroma iš antro galo. Tešla iškart daro kaip priklauso paruošia liniją ir pastato bent kelias stotelias. Pas mus viskas atvirkščiai.

Aš net su benzininiu nevažiuoju su mase kartu. Su autostrada būna poreikis maždaug 5 dienas metuose, per kalėdas, velykas ir vasarą kai iškrenta labai geri orai ar ilgi savaitgaliai. Miestuose AC taip pat reikia. DC tiesiog turėtų būti visi komerciniai, ir net investuoti į linijas valstybei nėra protinga: A. valstybė tada turi nuspręsti, kur reikia stotelių B. valstybė perinvestuos arba investuos nepakankamai į linijas (galima statyti akumuliatorius, įrengti vėjo jėgaines). C. Nelygink gal Lietuvos su JAV, ten kitas gyventojų tankis, automobilių skaičius ir atstumai. O šiaip vos kelios komercinės stotelės yra pelningos Lietuvoje šiuo metu, todėl ir nėra jų masinio augimo.

Tai tarkis planuok liniją su verslu. Kai pavažinėsi elektromobiliu ne test draivą, o kasdien po 100km/200km tada suprasi kiek reikalingos ac ir kiek reikalingos dc. Finansavimas žmonėms pasistatyt namie? Nafik jei įperkamas auto už 40k/50k tai stotelė už 1k namie problema? Išvažiavę iš namų toliau nei darbas čia problema... Čia pagrindinis krovimas ir vyksta. Aš savo auto net nekraunu namie atvažiavus prie dc stotelės pajungiu. Nuėjau i krautuvę jau ir 50kw stotelė man įpūtė 150km. Ką AC duos 15km? 5 greitos stotelės atstos 100 lėtų. Komentuoji iš popieriaus be realios patirties su elektromobiliu...

Pasijunk programą plug share ir pažiūrėk mažesnius miestus pas mus. Tarkim Jurbarkas nėra labai jau mažas miestas, bet turi tik AC ir daug tokių. Jei man reik iki mažo miesto nuvažiuoti tai dar turi sukt į šoną, kad psikrauti. Tarkis su kolonėlėmis pastatyk bent po 100kw stotelę. Verslui stotelę kolonėlėje pastatyt ne bėda, liniją iki jos atsivest čia problema. Aš per 6men prasukau 20k su elektromobiliu. Kol aš jį naudoju į darbą ir namo taip kaip tu įsivaizduoji tai valio galima naudot. Žmona su dyzeliu papuolė i avariją teko naudot elektromobilį verslui... Tai 3 valandų darbas pasidaro 4/5... Tavo pasakos čia jau tuoj tuoj pradės kilt stotelės viena po kitos... Dar ilgai bus tik pasakos. Nes pagrindinių kelių autostrados nesugeba uždengti, o gyvenimas verda ir uz jo...

Dar tu immortal apie furas pradedi svaigt kur aplamai 800/1000 kwh baterijos bus vienai dienai... Tarkim auto wltp 300km realus nuvaziavimas vasarą nuo 100% iki 0 yra 250km vasarą, žiemą 200km čia max. Realus nevaziavimas yra visai kitoks. Ilgus atstumus nuo krovimo iki krovimo važiuoji nuo 80% iki 20% tai is tų 200km žiemą lieka vos 120/150km max. Furoms nebus kitaip ir 250kw linijos pakraut per nakti joms bus mažai. Tesla planuoja furoms megavatines linijas... Amerika pasistatys tinklus, o ką daryt europai? Su fūra važiuoji nuo vieno eu krašto iki kito. Skirtingos valstybės skirtingos investicijos, jei a valstybėje yra infrastruktūra, b nėra, arba neužtenka elektronų... viskas su elektrofura kelionė neįmanoma. Per 10 metų su elektromobiliais vos pajudėjo iš vietos. Jei linijas planuos kaip tu tai ir po 20 metų turėsime tapatį. Didžiosios valstybės gal išvystys tinklus bet tokios kaip mūsų Lietuva vilksis iš paskos ilgai ir furos bus vietinis transportas dar ilgai. Nes tai yra labai nelankstus ir labai komplikuotas įrankis verslui.

Komentuoju ne iš vartotojo, o tinklo pusės ir laukiančio apmokestinimo. Už pilną akumuliatorių elektros mokėti norėtum 10€ ar 40€? Ir ar šis kainų skirtumas motyvuos rinktis AC vs DC, kai laikas nebus svarbus? Daugumą motyvuos. AC vs DC stotelės kainų skirtumą ar žinai? Na kai per praėjusius metus per dieną >100km važiavau du kartus, taip, elektromobilis man būtų per akis ir AC krovimo užtektų. Tik kad tokių automobilių kaip mūsų šeimos yra dauguma. Net pagal JAV statistiką ~95% kilometražo yra distancijomis iki 100km. Taip, pasijungsiu savo pažįstamo programėlę Stotelių tinklas išsiplės tada, kada bus stotelių užimtumas ir jos taps pelningos. Ir jei tikrai ieškai būdų kaip padidinti jų kiekį, tai ne linijas tiesti reikia pirma, o galios mokestį subsidijuoti. Galios mokestis per 5 metus kainuoja daugiau nei stotelė su visais įrengimo darbais. Daug kur linijų ir jų galios ir taip užtenka. Esmė ta, įsivaizduoji kad supranti rinką ir žinai geriausią būdą - nežinai. Niekas nežino geriausio būdo. Galvojo, kad reikia subsidijuoti elektromobilių krovimo stotelių įrengimą - padarė meškos paslaugą, privačių stotelių vystymas buvo sulėtintas ir įrengta stotelių vietose, kuriose jos nereikalingos. Dabar tu siūlai iš esmės kartoti tą patį, tik per kitą pusę. Panašaus projekto pavyzdys - šviesolaidinio interneto plėtra į kaimus. Privedžiojo tūkstančius kilometrų į kaimus, vos ne iki vienkiemių, ir didelėje dalyje skaidulų net neįjungtos, nes nėra nė vieno vartotojo. Siurprizas, senoliams vienkiemiuose ar pavieniuose namuose nėra šviesolaidžio poreikio. Tu siūlai kartoti šitai ir galvoji, kad esi teisus. O realiai tai reikia pirma identifikuoti visas vietas, kur šalia magistralinių kelių eina vidutinės ir aukštos įtampos laidai, šalia magistralės įrenginėti vėjo ir saulės jėgaines ir jungti prie linijų. Įrengti akumuliatorius (padaryti hibridinę elektrinę). Įrengti krovimo stoteles didelės galios ir su daug krovimo taškų (jei jau esančiose kavinių ir sustojimų vietose - idealu). Tada krovimo galia bus didžiausia, efektyviausiai išnaudojant elektros tinklą, o ne durnai tiesiant linijas. Ne autostradose įrengti pakankamai ultra greitų krovimo stotelių bus lengviau, nes nereikės keliasdešimties ar šimtų MW galios linijų. Užteks 10 MW su akumuliatoriumi, kad patenkinti pikus. O kur stovės hibridinis parkas su 200 MW galios prisijungimu, galėsi įrengti kad ir 1 MW krovimo stoteles, kuriose esant geram vėjui vienu metu galėsi atiduoti ir iki 400-500 MW galios. Ir investicijoms reikės keliasdešimt kartų mažiau investicijų ir jokių subsidijų palyginus su tavo "idėja". Labai daug prielaidų darai apie tai ką aš galvoju, ir labai daug kur klysti. Per 10 metų elektromobilių padaugėjo Lietuvoje nuo 1 iki 7400. Krovimo stotelių viešų, jei atmintis neapgauna apie 200 buvo, t.y. 1 stotelė 37 automobiliams. Įprastesnis santykis būna apie 1:25. Lietuvoje viso automobilių 1,4 milijono, tai turime apie 0,5% o tu spangsti apie fūroms krovimą? Apie fūrų skaičius ir grybus parašei, efektyvumą dyzelinės fūros įkalei. Ir dar nori krovimo stotelių tinklo rajonuose, kai 70-80% grynų elektromobilių yra Vilniuje ir Kaune...

Taip valstybės pasirinktas planas subsidijuoti stoteles duodant 5 metus nemokamai krautis yra klaida. Iš vienos pusės labai didelis paskatinimas pirkt ir priprast prie elektromobilio, bet labai didelis minusas dėl stotelių plėtros. Ta tavo pasakėlė apie saulės, vėjo jėgainių parkus šalia, akumų parkus. Čia normalu? Sakai vandenilio stotelė brangu? Akumuliatoriaus bėda yra mažas atstumas, didelis svoris. Didinsi atstumą auginsi svori. Kaip dabar turime kolonėlių tinklą su 4 šlangom, taip turėsime turėti ir pakrovėjų tinklą tik su 20 kabelių, nes pasikrovimo laikas daug ilgesnis nei užsipylimo. Ir tas tavo pasakymas per metus vos kelis kartus per šventes reikia viso to... Nu bet to reikia ir tas atgraso ir atgrasys pirkėjus. 90 proc mano kelionių iš darbo į namus. Bet su elektromobiliu reikė važiuot į lenkus. Tai vietoje 20 valandų įprastos kelionės gavosi 2 paros. Nes reikė imt viešbutį ir ilsėtis. Paprastam zmogui ne bėda verslui neišeis. Kad ir elementarūs žmonių skundai dėl tinklų, pasikelti gaminimo galią vos keliais kw eso užsiprašo nuo kelių šimtų iki kelias dešimt tūkstančių eurų, kas bus kai kolonėlės pradės megavaitais prašyti?

Tarkim tavo planas bazės kur krausis furos. 50km furai reik išsukt iš kelio, kad pasikraut, ryte vel 50 nuvažiuoti tuščio atstumo, kad pasiekt bazę. Ty 20proc dienos važiavimo norma, 20porc mazesnis pelnas, 20 proc daugiau nudevesi mašiną ir t.t. Arba tų bazių turės būt kas 50km į visas puses. Nes gyvenimas verda į visas puses ne tik aplink autostradą, o elektrofuros nuvaziuojamas atstumas labai mažas. Jei pasikrautų ir nuvažiuoti galėtų 2/3k km tada jo nebėda būtų.

Akumuliatoriaus mobilumo hibridiniame parke nereikia. Jis stovi vietoje, tad apie ką tu - nežinau. Turėsi ne su 20 kabelių, o magistralinių kelių sankirtose su 200 ir daugiau. Pikus, t.y. per metus kelis kartus, daug lengviau uždengti kai visi bus EV, nes tolygiau pasiskristys apkrova. Kaip ir dabar degalinėse nekyla problemų dėl to, kad yra šventiniai pikai magistralėse, tik pačios magistralės užsikiša. Į lenkus 20 valandų? Galios kėlimo mokestis priklauso nuo to, ar reikia keisti esamą infrastruktūrą. Jei tik automatą - kainuoja pigiai. Jei visą pastotę - brangiai. Taip ir turi būti, kad galia būtų naudojama efektyviai. Todėl ir sakau, kad pirma esamas linijas reikia pilnai išnaudoti, o ne naujas tiesti bet kur ir bet kaip. Magistralinius kelius kerta ne viena linija ir ESO/Litgrid tuos duomenis turi. Turi duomenis ir kur linijos laisvos. Tik tu šoki prieš traukinį, krovimo stotelių skaičius neaugs greičiau nei elektromobilių skaičius. O jei reikia vos kelių kW galios, o investicijų reikia daug (kiek paprašo yra tik dalis investicijų, kurios būtų atliktos žmogui sutikus), tai pigiau bus pasistatyti akumuliatorių, kuris leis geriau išnaudoti elektros liniją. Priminsiu, negaminantis buitinis vartotojas išnaudoja apie 3% savo įvado galios (kiek oficialiai išsipirkęs), gaminantis vartotojas iki 12%. Taip kad reikia tankinti vartojimą per įvado galią ir taip minimizuojant nebūtinas investicijas į elektros tinklą, kitaip brangs elektra ne dėl to, kad pati elektra brangi, o dėl to, kad turėsime daug neefektyviai naudojamo tinklo. Dabar turime progą sumažinti ne tik elektros gamybos kainą iki <30€/MWh, bet ir sumažino tinklo mokesčius per kWh kokius 70-80%. "Mano planas" (na ne mano jis) yra kad magisraliniu keliu važiuojant ir niekur nenusukant pasikrautų. Taip pat krautųsi išsikrovimo/pasikrovimo taškuose. Ir dar reiktų nepamiršti, kad kai didžioji dalis fūrų bus elektrinės, jos pirma bus autonominės, antra, ES veš krovinius ne didesniu nei 300-350km atstumu. Jei reikės didesniu atstumu vežti - keliaus ant geležinkelio ar į laivus. Fūros labai daug malasi po regionus, kad ten reikėtų daugiau nei 10 stotelių po 1 MW? Ir elektrinės fūros nuvažiuoti turės bent po 400-600km, ne tavo svaigstami 200 km apskaičiuoti su dyzelinių fūrų energiniu efektyvumu.

Idealiam pasaulį viskas taip kaip tu išdėlioji, bet furą pakrauna kazakstane ir veža i prancūzus tarkim. 200/300 atstumas fūrai? Nejuokink!!! Man iki lenkų netoli Vokietijos sienos reikė nuvažiuoti 900 į vieną pusę 900 atgal. Čia Lietuvos mastais 200/300 dienai vietiniai furai isvežiojant prekes yra normalu, realiai furoms tralams ir t.t. tai yra juokingas atstumas. Atsistok viabaltikoje ir paskaiciuok furas tada sudeliok traukinių eismą kertu viabaltika kelis kart per dieną tau rytais furu po kelis kilometrus šniurai eina.

Tu vis dar mąstai, kad ateityje būtinai bus taip, kaip yra dabar, t.y. tu vis dar teigi, kad arklių ir karietų niekas nepakeis. Ir kad pirma turi atsirasti infrastruktūra, tada paklausa jai. Na panašiai kaip kad pirma visuose namuose turėjo atsirasti konservų atidarytuvas ir tik tada konservus pradėti pardavinėti. Pasidomėk Europos krovinių ir geležinkelių strategija, atliekamomis investicijomis, technologiniais pokyčiais intermodalinių krovimų vežime ir pan. Ar tu galvoji, kad krovinių vežimas nesikeis? Ar dar galvoji, kad fūras visada žmonės vairuos?

Nu DI auto pilotas keistų žaidimo taisykles ir spręstų daug problemų. Tada ir bazės jau taptų sprendimas. Per 20 metų šioje vietoje jau galime įžvelgti proveržį. Pradžioje vietinės furos kol ištobulins technologiją, vėliau DI dideliems atstumas nuo bazės iki bazės ar kažkaip panašiai. Čia jau racionaliai atrodo. Pripažinsiu apie šitą nepagalvojau.

Dideliems atstumams intermodaliniai eis bet kokiu atveju. Intermodaliniai labiausiai energiškai efektyviai ir pigiausiai bus.

Jei eliminuojam žmogų iš viso šito transporto ateities tada tikrai logiška. Žmogus turi ribotą važiavimo laiką, poilsio laiką, miego laiką ir t.t. Kas įtemtame grafike su akumais taptų dar labiau suvaržyta. DI šios problemos nėra ir atstumo su DI turėtų būt per akis. Tokiu atveju ir elektros tinklo tiek daug nereik išplėsti, nes čia ne žmogus taikysis prie tinklo, o mašina.

Mano nuomone su greito krovimo stotelėmis autostradoj tikrai problemų nebus. Didelė tikimybė kad tos autostrados degalinės maitinamos iš 10kV tinklo ir turi savo transformatorių ar 10kV linija yra netoliese. Tada tik transformatorių pakeiti į galingesnį ir pirmyn. iš 10kV 400kW be problemų pajungti.

Man tai isvis ideja tampytis akuma dideliems atstumams atrodo nesamone. Jei jau reikia furoms ikrovimo megavatais, tai gal geriau dar investuoti siek tiek i kelis pagrindinius kelius ir judeti link furu-troleibusu. Va pvz: https://www.greencarreports.com/news/11 ... -in-sweden Realiai tai cia alternatyva traukiniui, tik tiek kad keliu gali ir lengvosios naudotis, skirtingai nei begiais. Nereikia veztis 10 tonu bateriju, gali vezti daugiau krovinio. Uztektu 10-15% bateriju, nuvaziuoti 100km i sona. Tokia fura pagaminti ir pigiau ir ekologiskiau, reiskia verslas labiau suinteresuotas pereiti nuo VDV. Tokia fura vairuojama DI galetu visa Europa vaziuoti nenustojant, nes nereikia krautis. Vistiek anksciau ar veliau DI perims vairavima, tai kad sutaupyti laiko greitas krovimas bus prioritetas, o butent jis ir zudo baterijas. Cia aisku reiketu pletros visos ES mastu, bet as tai tokios ateities noreciau o ne furu prikimstu bateriju daugiau nei krovinio.

Furos baterija nebus 10 tonų. 300wh per 1 kg bent jau teslos nusimato apie 800 kwh baterija. Tai bus tik apie 2.6 tonos ir aušinimas nu gal 4 tonos max papildomo svorio. Bent jau Amerikoje furos su batareikomis galės vežti 2t didesnį svorį nei dyzelinės. Gytis tas 400kw nėra daug. Jei tarkim nuotraukoje tesla pakrovėjų parkas 3 kartos 10 stotelių su pikiniu maximumu jau apie 2.5Mw turi būt rezervuota. Švedijoje važiuoji 5 / 10 stotelių stovi ir ten dabar jau kartais tenka laukt pasikrovimo.