Akumuliatoriais varomos transporto priemonės, kurios reikalingos norint kelių transportą paversti netaršiu, galėtų kaupti elektros energiją, kurią automobilių savininkai galėtų parduoti į elektros tinklus.

Nors vairuotojai, svarstantys apie elektrinę transporto priemonę (EV), galbūt įsivaizduoja, kad pagrindinis jos privalumas yra mažesnė oro tarša jomis važinėjant, EV akumuliatoriai taip pat galėtų padėti užsidirbti pinigų automobilių savininkams, o valstybėms – stabilizuoti jų elektros tinklus.

Pati idėja paremta paprastu faktu – automobiliai kur kas dažniau stovi pastatyti, nei važiuoja.

Stovėjimo galia

„Automobiliai būna pastatyti 95 proc. laiko, todėl jie gali padidinti lankstumą tiekdami elektros energiją tada, kai paklausa didesnė, ir kaupdami ją, kai paklausa mažesnė“, – nurodo Joana Mundó Olivé, Ispanijoje veikiančios konsultacinės įmonės „Ecoserveis“ vadovė. „Tai gali padėti palaikyti pusiausvyrą tinkle, o kartu galutinis vartotojas gali gauti papildomų pajamų.“

Įmonė „Ecoserveis“ vadovauja ES finansuojamo projekto „V2Market“, kuris tiriama, kaip elektrinių transporto priemonių akumuliatoriai gali būti integruoti į elektros sistemą, įgyvendinimui. Jais būtų naudojamasi kaip nacionalinių elektros tinklų kaupimo pajėgumais, sudarant sąlygas elektromobilių savininkams prireikus parduoti energiją į tinklus.

Transporto priemonių energinės integracijos į elektros tinklą (angl. „Vehicle-to-Grid“, V2G) technologija pateikia galimus atsakymus į du rimtus visuomenei iškilusius iššūkius, nes ja siekiama spręsti problemas, susijusias su klimato kaitos nulemtomis vis dažnesnėmis ir vis stipresnėmis karščio bangomis, audromis ir potvyniais.

Vienas iš iššūkių – sumažinti transporto priemonių išmetamų teršalų kiekio, kuris sudaro ketvirtadalį visų ES išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Kitas iššūkis – aktyviau naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją, tokią kaip saulės ir vėjo energija, kurios nepastovumas kelia rūpestį elektros tinklų operatoriams.

ES, sutardama nuo 2035 m. uždrausti parduoti naujus automobilius su vidaus degimo varikliais, suteikė automobilių pramonei didelį reguliavimo postūmį, kuriuo siekiama paspartinti elektrinių transporto priemonių plėtrą. Atskiras ES teisės akto projektas padės padidinti elektromobilių vairuotojams skirtų įkrovimo stotelių skaičių visoje ES.

Galimybė užsidirbti pinigų parduodant energiją į elektros tinklą turėtų paskatinti vartotojus rinktis elektromobilius.

Žaidimo taisyklės

Atlikus pirminius rinkos tyrimus, projekte „V2Market“ daugiausia dėmesio skiriama sutartims, reguliuojančioms komercinius energijos tiekėjų, elektros tinklų, įkrovimo infrastruktūros tiekėjų ir elektromobilių savininkų santykius. Į šią veikėjų grupę įeina ir įmonės, vadinamos agregatoriais, kurios derasi su komunalinių paslaugų teikėjais vartotojų vardu.

Įgyvendinant projektą „V2Market“, kuris bus vykdomas iki 2024 m., vėliau šiais metais planuojama Ispanijoje, Barselonos aglomeracijoje atlikti bandomuosius testus, įtraukiant savivaldybės institucijas ir atskirus elektromobilių savininkus.

Šie bandymai prisidės prie kito pagrindinio projekto tikslo: didinti visuomenės informuotumą, taip pat paskatinti ir kitų šalių politikos formuotojus priimti taisykles, kurios reikalingos V2G diegimui plačiu mastu. Šiuo metu tik kelios šalys yra priėmusios teisės aktus šioje srityje.

„Jums reikalingi teisės aktai, numatantys šiuos komercinius elektros energijos ar pajėgumų pardavimo į tinklą santykius“, – tvirtina Mundó Olivé. „Taip pat turime reglamentuoti mokesčius ir agregatoriaus vaidmenį. Tai naujo tipo santykiai, kurie turi būti užmegzti tarp įvairių rinkos dalyvių.“

Projekte „V2Market“ bus analizuojami elektros energijos vartojimo ir elektros kainos svyravimų skirtingu paros metu duomenys; tai turėtų padėti žmonėms numatyti tinkamiausią energijos vartojimą ar jos tiekimo į tinklą laiką. Per taikomąją programą vartotojams bus siunčiami įspėjimai, raginantys įkrauti jų automobilių akumuliatorius, kai energija yra pigesnė, ir brangiau parduoti ją atgal į tinklą.

Projekte taip pat tiriama galimybė elektromobilio savininkui susimokėti už elektromobilio akumuliatoriaus, kuris priklausytų agregatoriui, naudojimą, užuot akumuliatorių nusipirkus. Pasak Mundó Olivé, ši priemonė, vadinama pridėtinių paslaugų teikimu (angl. „servitisation“), galėtų sumažinti pradinių išlaidų elektromobiliui sumą maždaug 10 000 eurų.

Įkrovimas ateityje

Elektromobilių srityje mokslininkai ir startuoliai žengia pirmyn, tobulindami tolesnes svarbias technologijas. Viena iš jų yra automatizuotas akumuliatoriaus įkrovimas, kuris leidžia padidinti transporto priemonės prijungimo prie tinklo trukmę.

Automatinis įkrovimas yra būtina išmaniojo įkrovimo, per kurį elektromobilis ir įkrovimo įrenginys yra sujungti ir gali kartu naudotis duomenų perdavimo ryšiu, sąlyga. Toks susiejimas suteikia automobilio savininkui galimybę stebėti ir valdyti įkrovimo procesą, kuo geriau pasinaudojant elektros energijos pasiūla ir paklausa. Kita vertus, išmanusis įkrovimas suteikia galimybę naudoti automobilio akumuliatorių V2G technologijai.

Automatinis įkrovimas buvo 2020 m. baigto ES finansuojamo projekto „Matrix Charging“ pagrindinė tema.

Vykdant projektą, kuriam vadovavo Austrijos aukštųjų technologijų startuolis „Easelink“, buvo sukurta technologija, leidžianti automatiškai įkrauti stovinčio elektromobilio akumuliatorių.

Elektromobilis pastatomas virš specialios platformos, po automobiliu akumuliatoriui įkrauti nuleidžiama jungtis, kuri sujungiama su platforma; abu įrenginiai perduoda duomenis saugiu „Wi-Fi“ ryšiu.

Pasak „Easelink“ įkūrėjo ir generalinio direktoriaus Hermanno Stockingerio, platformą galima montuoti viešoje vietoje, naudoti lauke arba įrengti privačiame garaže. Šiuo metu įmonė siekia pradėti prekiauti produktu, naudodama technologijos licencijavimą.

„Turime pagrindinę technologiją, kurią naudojant galima užsidirbti pinigų iš akumuliatoriaus įkrovos“, – nurodo Stockingeris, turintis išsilavinimą mechanikos inžinerijos srityje ir iki „Easelink“ įkūrimo 2016 m. dirbęs Vokietijos automobilių gamintojai BMW.

Jo nuomone, ES parama padėjo paskatinti pramonės susidomėjimą įkrovimo sistema.

Pirmiausia įmonė daugiausia dėmesio skiria sistemos licencijavimui, kad būtų galima modifikuoti esamas elektrines transporto priemones (tai kainuotų apie 2 500 eurų ir užtruktų nuo trijų iki keturių valandų), – tai greičiausias būdas įmonės veiklai išplėsti.

Tikimasi, kad pirmosiomis tikslinėmis grupėmis turėtų tapti taksi, komunalinės transporto priemonės ir aukštos klasės automobilių naudotojai.

Dalyvaudama Austrijos energetikos ir klimato iniciatyvoje, kuria siekiama elektrifikuoti taksi parką, „Easelink“ taip pat pradeda montuoti platformas taksi stovėjimo vietose Vienoje ir Grace (Austrija).

Įgyvendinant didžiausią šios srities projektą Europoje, nuo 2023 m. vidurio bus įrengta apie 60 automatinių įkrovimo stotelių.

Ekologiškesni elektros tinklai

Apskritai, Stockingerio teigimu, platforma, leidžianti įkrauti akumuliatorių automobiliui stovint, gali padėti savininkams padidinti pajamas iš akumuliatorių.

„Nebelieka žmogiškojo faktoriaus, t. y. nebereikia prisiminti jį prijungti“, – sako jis. „Galite pasirinkti visiškai automatizuotą procesą.“

Galiausiai, norint pasiekti didesnę atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalį, reikės plačiai naudojamos išmaniosios įkrovimo sistemos, prie kurios priartėti padės automatinio įkrovimo funkcija.

„Tai pagrindinė technologija, padėsianti išspręsti atsinaujinančiųjų išteklių energijos nepastovumo problemą“, – pažymi Stockingeris. „Jei transporto priemonės bus dažniau prijungtos prie tinklo, jas bus galima įkrauti tinkamiausiu metu, kai prieinama ekologiška energija.“

Šiame straipsnyje minėti tyrimai buvo finansuoti ES lėšomis. Straipsnis buvo publikuotas ES mokslinių tyrimų ir inovacijų žurnale „Horizon“.

Komentarai ()