[ŽTL] Lietuva pumpuoja raumenis – nori turėti tankus, puolimo diviziją, ženkliai padidinti kariuomenę (Video) ()
Norėdama sukurti diviziją, Lietuva turi beveik du kartus padidinti sausumos pajėgas, tačiau tai būtina norint iš tikrųjų apginti šalį.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Rusijos Federacijos agresijos fone vis daugiau šalių supranta, kad vienintelis teisingas atsakymas į tai yra išskirtinai stiprinti savo gynybinius pajėgumus. Pavyzdžiui, šiuo keliu jau aktyviai eina Lenkija, kuri išleidžia astronomines sumas naujiems ginklams ir plečia savo ginkluotąsias pajėgas. Tačiau net mažesnės šalys, turinčios kur kas kuklesnius pajėgumus, yra pasirengusios gana drastiškiems pokyčiams.
Visų pirma, Lietuvos krašto apsaugos ministerijos planuose yra pradėti eksploatuoti tankus, kurių šalis tiesiog neturėjo per visą nepriklausomybės laikotarpį. Tuo pačiu kalbama apie tankų batalioną pagal NATO standartą, t. y. 54 transporto priemones, tai, yra maždaug pusė Suomijoje ar Švedijoje tarnaujančių mašinų arba daugiau nei Danijoje, kuri turi 44 tankus „Leopard 2“. Apie šį sprendimą, kuriam dar turi pritarti šalies valdžia, sakė Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys.
Jis taip pat pažymėjo, kad turėtų būti suformuota divizija, kurioje turėtų būti šis tankų batalionas. Divizija turėtų būti sukurta mechanizuoto dalinio pagrindu iš 1-osios mechanizuotosios brigados „Geležinis vilkas“.
Tiesą sakant, Lietuvos krašto apsaugos ministerijos planuose greičiausiai bus suburtos visos trys esamos sausumos pajėgų brigados. Tačiau būtent divizija, priešingai nei brigados ir batalionai, gali vykdyti puolamuosius veiksmus, pažymėjo Valdemaras Rupšys, todėl net ir norint atlikti sėkmingą kontratakos operaciją, Lietuvos kariuomenė turi pereiti prie divizinės struktūros.
Bet faktas yra tas, kad vienintelis pilnavertis brigados lygio padalinys Lietuvoje yra tik 1-oji mechanizuotoji brigada, 2-oji Žemaitijos mechanizuotoji brigada faktiškai dar tik formuojama, o Aukštaitijos lengvoji pėstininkų brigada yra rezervinė.
Tai reikš ir Lietuvos sausumos pajėgų skaičiaus didėjimą, nes divizijoje yra 17 500 karių, o visos šalies sausumos pajėgos – iki 9000 žmonių ir dar 5600 rezerve, o bendras šalies ginkluotųjų pajėgų dydis – 23 000 žmonių. Tai yra, jei Lietuva tikrai turi planų formuoti visavertę diviziją, be rezervinių dalinių, reguliarus sausumos pajėgų skaičius turėtų padidėti beveik du kartus.
Taigi Lietuvai prireiks ne tik tankų, bet ir tinkamo komplekto kitos šarvuotos technikos, artilerijos, taip pat kitos ginkluotės ir karinės technikos. Priminsime, kad pagal 2022 metų karinį balansą šalyje buvo 30 ratinių pėstininkų kovos mašinų „Boxer“ (Vilkas) ir 214 vikšrinių šarvuočių M113A1.
Sunkiosios artilerijos komponentą reprezentuoja 16 PzH 2000, taip pat 18 105 mm prikabinamų haubicų M101 (amerikietiška artilerijos sistema, kurios pirmieji pavyzdžiai pradėti naudoti 1941 m.).
O dabar Lietuva aktyviai papildo savo ginklų atsargas, išleidžia tam nemažus pinigus ir gana aktyviai perka ginklus. Pavyzdžiui, ji padidino JLTV šarvuočių užsakymus nuo 200 iš karto iki 500. Nupirko švedų RBS-70 MANPADS, užsakė prancūziškus ratinius savaeigius ginklus CAESAR, aštuonis HIMARS iš karto ir partiją bepiločių orlaivių „Switchblade 300/600“. Kartu planuojama šalies ginkluotųjų pajėgų plėtra reiškia ir toliau itin aktyvias išlaidas ginklams įsigyti.
