NATO skubiai ruošiasi karui: „The New York Times“ sužinojo, kas buvo įsakyta JAV pajėgų vadui Europoje ()
Kruviniausias karas Europoje per beveik 80 metų privertė NATO pereiti nuo laukimo strategijos prie dominavusios Šaltojo karo metais.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Buvę ir esami NATO karininkai laikraščiui „The New York Times“ pasakojo apie pasikeitusią bloko gynybinę laikyseną.
Šiaurės Atlanto aljansas nusprendė pereiti prie „atgrasymo draudimu“ strategijos, t. y., įtikinti priešininką, kad puolimas nepasieks numatytų tikslų. Praktine prasme tai reiškia, kad bus geriau saugomos sienos, didinamos karinės išlaidos ir didinama kariuomenės koncentracija netoli Rusijos teritorijos, rašo „The New York Times“.
Anksčiau V. Putinas, skelbdamas apie invaziją į Ukrainą, kalbėjo apie būtinybę sustabdyti NATO plėtrą į rytus. Tačiau kol kas įvyko priešingai: Suomija tapo 31-ąja NATO nare, padvigubindama aljanso sieną su Rusija. Jau 2022 m. pavasario pabaigoje NATO kontingentas Rytų Europoje išaugo dešimt kartų – nuo 4 000 iki 40 000.
Dabar diskutuojama ne apie tai, kaip nesuerzinti Maskvos pernelyg didele karių koncentracija rytiniame NATO flange, o apie tai, kiek karių ten turėtų būti dislokuota, NYT sakė Kamilas Grandas, kuris iki 2022 m. spalio dirbo NATO generalinio sekretoriaus patarėju.
Pagal naująją strategiją daugiau NATO pajėgų tiesiogiai kontroliuos JAV generolas Christoferis Cavolis, kuris vadovauja JAV pajėgoms Europoje.
Pirmą kartą nuo Šaltojo karo laikų jis turėtų sujungti JAV ir sąjungininkų gynybos planus. Pasak šaltinio, Rytų Europos šalys žinos, ką Aljansas ketina daryti, kad jas apsaugotų, ir ką kiekviena šalis turėtų daryti savarankiškai.
