Paslėptus palaikus aptiks lėktuvai (2)
Kanadoje sukurta nauja aerožvalgybos technologija, galinti aptikti iki 3 m gylyje žemėje prieš šimtus metų užkastus žmonių palaikus.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Toks Kanados McGillo universiteto mokslininkų pasiekimas suteikia galimybę išsiaiškinti prieš daugelį metų nužudytų žmonių palaikų buvimo vietą, nustatyti iki šiol nežinomas masines kapavietes ir padėti policijai ištirti dingusių asmenų bylas, praneša „Discovery News“.
Naujasis aerožvalgybos būdas remiasi vadinamosiomis hiperspektrinėmis vaizdo kameromis, matuojančiomis dėl irstančių palaikų vykstančius menkiausius nuo žemės paviršiaus atspindimos šviesos pokyčius. Hiperspektrinės kameros fiksuoja ir matuoja šviesą visame elektromagnetinės spinduliuotės spektre, tai yra, ir žmogaus matomą šviesą, ir ultravioletinį bei infraraudonąjį spinduliavimą, teigiama pranešime. Pasak kanadiečių mokslininkų, po žeme esantys žmonių ar gyvulių palaikai keičia nuo žemės paviršiaus ir augalų atspindimos šviesos charakteristikas taip, tarsi grunto paviršiuje virš palaikų būtų susidariusi aiškiai matoma dėmė.
„Jei po žeme vyksta užkastų palaikų irimas, iškart galima pamatyti skirtumą“, - aiškina naują aerožvalgybos būdą išradęs McGillo universiteto profesorius Andre Costopoulos. Jo vadovaujami tyrėjai, išsinuomotame lėktuve įrengę dvi hiperspektrines kameras, bandymų metu Kvebeko provincijoje esančiame Safario parke (Parc Safari) aptiko kelias dešimtis iki šiol nežinomų gyvūnų palaidojimo vietų. Parko administracija paprašė mokslininkų surasti kadaise parko teritorijoje palaidoto dramblio liekanas – jie norėjo panaudoti jo skeletą ekspozicijai, tačiau per daugelį metų gyvūno palaidojimo vieta buvo pamiršta. Bandymų metu iš oro pavyko aptikti ne tik šį kapą ir kitas žinomas gyvūnų palaidojimo vietas, bet ir 25 iki šiol nežinomus palaikus. Kai kurie iš jų buvo užkasti iki 2,4 m gylyje. Pasak profesoriaus A. Costopoulos, vieno skrydžio metu buvo gauta 4 kartus daugiau informacijos, nei per 3 kasinėjimų sezonus.
Pasak mokslininko, kartu su kolege, McGillo universiteto daktare Margareta Kalacska, hiperspektrinėmis kameromis tiriančia dirvožemio poveikio augalams efektus, pavyko išsiaiškinti, kaip irstantys palaikai veikia žemės paviršių ir chlorofilo kiekį augalų lapuose.
Mokslininkų teigimu, pirmuosius 5 metus žemėje užkasti žmonių ar gyvūnų palaikai stabdo virš jų esančių augalų augimą. „Iš pradžių tai gana toksiška aplinka“, - aiškina daktarė. Pasitelkus hiperspektrines kameras buvo nustatyta, kad virš neseniai užkastų palaikų išaugę augalai atspindi mažesnį į juos krintančios matomos ir infraraudonosios šviesos kiekį.
Tačiau maždaug po 5 metų virš palaidojimo vietų esantys augalai pradeda beveik 2 kartus daugiau atspindėti žalios šviesos, nei esantys tolėliau. Pasak mokslininkų, po penkerių metų palaikai pradeda augalus veikti kaip trąšos, maitinančios juos azoto ir fosforo junginiais. Didesnė žalios šviesos dalis atspindima dėl augaluose padidėjusio chlorofilo kiekio. Šis pokytis yra toks nežymus, kad žmogaus akis jo negali pastebėti, tačiau jį aiškiai fiksuoja hiperspektrinės vaizdo kameros.
Nustatyta, kad irstantys palaikai gali tręšti augalus daugelį metų. Kai kurios Safario parke atrastos gyvūnų kapavietės buvo senesnės, nei 50 metų. A. Costopoulos manymu, masinės žmonių ar gyvulių kapavietės gali augalams suteikti tiek maisto medžiagų, kad jų pakaktų ne vienam šimtmečiui.
Šis atradimas padės teisėsaugos tarnyboms ir žmogaus teisių organizacijoms ieškoti seniai dingusių žmonių palaikų, teigia „Discovery News“. Lėktuvai su hiperspektrinėmis vaizdo kameromis suteiks galimybę policijai vykdyti neseniai dingusių žmonių paieškas didelio ploto teritorijose.
Kanados mokslininkai planuoja panaudoti savo išrastą aerožvalgybos būdą ieškant masinių kapaviečių Bosnijoje ir Ruandoje, teigiama pranešime.
