Žiauru. Ukrainos kariai sėdi ant užminuotų rusų lavonų. Neįmanoma pajudėti (Foto) ()
Baisūs vaizdai iš Bachmuto.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Ukrainos fotografai Konstantinas ir Vlada Liberovai savo „Instagram“ paskyroje paskelbė nuotraukas iš ginkluotųjų pajėgų priekinių pozicijų prie Bachmuto, kur ukrainiečiai kariai, kartu su užminuotais okupantų lavonais, priversti būti atkovotuose rusų apkasuose.
Pranešime rašoma: „Tai, ką matote šiose nuotraukose, yra tarsi iliustracijos knygoms apie karą, kurias skaitėme mokykloje. Tačiau tai yra realybė, prie kurios šiandien prisilietėme.
Pirmoje nuotraukoje esantį apkasą vaikinai atkovojo pirmos atakos metu. Jie negali iškasti naujo apkaso dėl apšaudymų. Atrodytų, normali situacija, bet vyras pirmoje nuotraukoje nesėdi ant automobilinės kėdutės. Ten kūnai. Po šiais baltais maišais yra priešo kūnai.
Vyrai negali jų išnešti, kūnai užminuoti. Jie negali ir savo pozicijų palikti, rusai yra šalia. Šis apkasas yra vienintelė pastogė. Štai kodėl jie sėdi ant šių kūnų, miega ant šių kūnų.
– Jums nebaisu? Staiga sprogs.
– Čia viskas sprogsta.
35 laipsniai karščio. Sunku kvėpuoti. Spaudžia amunicija. Smarvė baisi. Ne tik šiame apkase. Viskas aplinkui nusėta irstančiais kūnais bei kūno dalimis. Visur yra musių. Daug musių.
Priešinga kryptimi į mus pradeda šaudyti. Trečioje nuotraukoje buvo sužeistas vienas iš mus lydinčių karių. Esame suskirstyti į kelias grupes, nežinome kodėl. Bet mes žinome, kad turime bėgti. Ir bėgame, nežiūrėdami kur ir ant ko kojos lipa.
Apie vaikino sužeidimą sužinome tik tada, kai patenkame į tą patį apkasą. Daugiau nėra kur slėptis. Mes sėdime ant kūnų. Taip sėdime pusvalandį, kol nurimsta šaudymas. Sėdime tiesiog ant lavonų.
Vaikinai nervingai rūko. Sužeistas vaikinas jau saugus, sužalojimai nesunkūs. Lengviau atsikvėpiame.
Tačiau viskas, apie ką šią akimirką galime galvoti, yra kvapas, karštis ir baisus, šlykštus šilumos ir minkštumo jausmas, einantis iš po mūsų „sėdimosios“.
Nuo kvapo veidą užsidengęs karys pažvelgia į mus skvarbiu žvilgsniu ir taria:
– Parodykit jiems. Štai taip ir atrodo karas.“
